Stojantiesiems

Išvyka į Braunšveigo technikos universitetą

Birželio 1, 2023

Gegužės 30 – birželio 01 dienomis, Mechatronikos, robotikos ir skaitmeninės katedros darbuotojai doc. dr. Andrius Dzedzickis ir laboratorijų vedėjas Mantas Makulavičius lankėsi Braunšveigo technikos universitete (TU-BS), Vokietijoje. Vizito tikslas buvo aptarti jungtinės magistrantūros programos Mechatronika tęstinumą ir kelis studijų dalykų pakitimus. Susitikimai vyko su Mikrotechnologijų instituto direktoriumi prof. dr. Andreas Dietzel ir instituto darbuotoja bei jungtinės programos koordinatore TU-BS Ann-Kathrin Klein. Taip pat buvo aplankyti Mobiliųjų mašinų ir komercinių transporto priemonių, Mašinų įrankių ir gamybos technologijų, Mechanikos ir adaptronikos institutai. Pastarajame Vilnius Tech Mechanikos fakulteto atstovai susitiko su šio instituto direktoriumi ir nauju TU-BS Mechanikos fakulteto dekanu Prof. Dr.-Ing. Markus Böl.

Tarp lankytų institutų be studijų programos, taip pat buvo aptartos ir kitos bendradarbiavimo galimybės kaip kitos studentų mainų galimybės tarp institucijų, praktiniai studentų seminarai su išvykomis, projektų rengimas ir vykdymas, bendri moksliniai darbai.

Pasak M. Makulavičiaus, didelis privalumas turėti tokį partnerį kaip TU-BS, kuris yra vienas iš seniausių technikos universitetų Vokietijoje ir turi platų spektrą sričių būtent mechanikos inžinerijoje nuo mikrotechnologijų, jutiklių ir įterptinių sistemų iki įvairių gamybos, energetinių ir robotinių technologijų. Šias technologijas institutai, bendradarbiaudami su valstybinėmis institucijomis ir įmonėmis, pritaiko medicinoje, automobilių, lėktuvų, žemės ūkio ir kitose pramonės šakose.
Galiausiai buvo susitikimas su dalimi studentų, studijuojančiais jungtinėje programoje, dirbančiais studijas baigusiais ir tęsiančius tolimesnius mokslus doktorantūroje.

Vizitas buvo finansuojamas Erasmus+ programos.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Benziną ir dujų mišinius naudojančio hibridinio automobilio variklio efektyvumo tyrimas“, kurią parengė doktorantas Tadas Vipartas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Alfredas Rimkus. Disertacija ginama viešame Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 12 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas alternatyviųjų degalų (gamtinių dujų ir vandenilio) naudojimas, siekiant padidinti kibirkštinio uždegimo variklio efektyvumą. Nustatytas ir įvertintas skirtingų degalų bei variklio valdymo algoritmų poveikis degimo procesui, energiniams ir ekologiniams rodikliams, analizuojant kylančius technologinius apribojimus, susijusius su hibridine mišriąja (nuosekliąja-lygiagrečiąja) pavara. Disertacijoje atlikta mokslinės literatūros apžvalga, kurioje analizuojamos vidaus degimo variklių tobulinimo kryptys, dujinių degalų savybės ir jų panaudojimo iššūkiai bei automobilių hibridinių pavarų veikimo principai. Stendiniais bandymais ištirtas vėlyvo įsiurbimo vožtuvų uždarymo momento poveikis varikliui, veikiančiam gamtinėmis dujomis, ir vandenilio priedų poveikis degimo bei detonacijos valdymo procesams. Skaitinė variklio degimo proceso analizė atlikta naudojant AVL BOOST™ programinę įrangą, hibridinio automobilio energiniai ir ekologiniai rodikliai įvertinti atlikus eksperimentinius tyrimus ir skaitinį modeliavimą AVL CRUISE™ programoje. Disertacijoje gauti šie svarbiausi rezultatai: vėlinant įsiurbimo vožtuvų uždarymo momentą, padidėja efektyvusis naudingumo koeficientas ir NOx emisijos bei sumažėja anglies dvideginio emisijos varikliui, veikiant gamtinėmis dujomis. Nustatyta, kad vandenilio priedas degaluose pagerina variklio energinius rodiklius, tačiau padidina azoto emisijas ir detonacinio degimo riziką, kuri efektyviai valdoma vėlinant uždegimo paskubos kampą. Skaitinio modeliavimo rezultatai patvirtina, kad šie dėsningumai išlieka taikant pasaulinį suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymų ciklą: naudojant vandenilį sumažėja degalų sąnaudos ir anglies dvideginio emisijos, padidėja azoto oksidų emisijos. Disertacijos rezultatai atskleidžia technologijų potencialą ir jų taikymo strategijas. Gauti duomenys gali būti pritaikyti kuriant ir parenkant pažangius variklių valdymo algoritmus bei formuojant technologiškai pagrįstus aplinkosaugos standartus. Disertacijos tema paskelbti 9 moksliniai straipsniai: 6 – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę su citavimo rodikliu; 1 – mokslo žurnale, įtrauktame į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę, neturinčiame citavimo rodiklio; 1 – Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazės Conference Proceedings Citation Index referuojamame konferencijų darbų leidinyje; 1 – recenzuojamame konferencijų darbų leidinyje, nereferuojamame tarptautinėse duomenų bazėse. Disertacijoje atliktų tyrimų rezultatai buvo paskelbti 3 mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir Lenkijoje. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau