Išvyka į VU Botanikos sodą Kairėnuose

2025 m. gegužės 15 d. VU profesorių emeritų klubas pakvietė VGTU Profesorių emeritų klubą į savo kasmetinį pavasarinį renginį Kairėnų botanikos sode. Tai graži VU PEK tradicija, leidžianti pabendrauti puikioje gamtoje. VGTU PEK vardu dėkojame VU Profesorių emeritų klubui už puikų renginį, o klubo vadovybei už plėtojamą tarpinstitucinį bendradarbiavimą. VGTU PEK būrelis buvo nedidelis, tik 5 asmenys, tačiau jie išties nenusivylė renginiu. Dėl buvusių šalnų alyvos dar neskęndo žieduose, bet vis vien visur buvo labai gražu. Be abejo, Kairėnų botanikos parkas išskirtinė vieta, kurioje visada yra kuo grožėtis ir džiaugtis. Norime padėkoti  ekskursijos gidei, kuri daug ko papasakojo apie parką, atrastą parke piliakalnį, parko augimo etapus, plėtrą ir daug kitų įdomybių. Profesoriui emeritui R. Lazutkai ačiū už įdomią paskaitą tema „Lietuvos ekonominės ir socialinės raidos vingiai”, o tapytojui Kęstučiui Žukui už jo puikią pastelių parodą „Plaukiantys peizažai“.

Kairėnų dvaras pirmą kartą paminėtas XVI a. Dvaro klestėjimo metais (XVIII–XIX a.)  dvaro teritorijoje buvo įrengtas angliško stiliaus parkas, sodai, oranžerijos, tvenkiniai. Išliko tik kai kurie istoriniai pastatai (klėtis, svirnas, ledainė, arklidė), kurie dabar naudojami sodo reikmėms. Kairėnų botanikos sodas Vilniuje garsėja savo išskirtine gamta. Vilniaus universiteto Botanikos sodas Kairėnuose pradėjo veiklą 1974 m., o oficialiai įkurtas 1975 m. Nuo to laiko, jau beveik 50 metų, aktyviai plečiama augalų kolekcija, vykdomi moksliniai tyrimai, edukacinės veiklos. Botanikos sodas užima apie 199 ha, ir yra didžiausias botanikos sodas Lietuvoje, kuriame veši daugiau nei 10 000 rūšių ir veislių augalų. Jame galima pamatyti įspūdingą įvairių medžių ir krūmų rūšių dendrologinę kolekciją, vasarą žydinčius gėlynus ir rožynus, vaizdingus tvenkinius ir senąsias sodybų liekanas.

Kairėnų botanikos sodo teritorijoje yra išlikęs IV–V amžiaus pilkapynas, liudijantis apie šio regiono gyventojų laidojimo tradicijas ankstyvaisiais viduramžiais. 1951 m., kasant žemę kalvoje, buvo netikėtai aptiktas senovinis kapinynas. Dabartiniais laikais žmonės toje kalvelėje iškastose duobėse laikydavo žiemai bulves ir daržoves. Atlikti archeologiniai tyrimai nustatė, kad tai IV–V a. senovinis pilkapynas. Ši Kairėnų dvaro sodybos ribose esanti laidojimo vieta užima apie 0,8 hektaro plotą. Šalia pilkapyno pastatytas paminklas Perkūno ąžuolui, kuris simbolizuoja senovės baltų tikėjimus. Šis senovinis pilkapynas – vieta, kuri suteikia unikalią galimybę prisiliesti prie Lietuvos priešistorės ir suvokti senovės gyventojų tikėjimus.