Stojantiesiems

IT rinka metų sandūroje: ko iš technologijų galime tikėtis 2021 m.?

Sausio 8, 2021

Nors COVID-19 sulėtino daugelį gyvenimo sričių, technologijų plėtros ir proveržio pasaulinė pandemija beveik visiškai nepalietė. Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Fundamentinių mokslų fakulteto Informacinių sistemų katedros vedėjo prof. dr. Daliaus Mažeikos, universitetai toliau vykdė mokslinius tyrimus, startuoliai – realizavo inovatyvias idėjas ir kūrė prototipus, o IT korporacijos – įgyvendino didelius ir sudėtingus projektus. Profesorius apžvelgia IT tendencijas, IT specialistų paklausos pokyčius rinkoje ir atskleidžia, kokių technologijų proveržio galime laukti 2021 m.

Kas 2020 m. diktavo IT madas?

Šie metai nebuvo išskirtiniai, kalbant apie IT madas ar tendencijas. Proveržius atliko komandos, jungiančios universitetus, mokslo centrus, startuolius ir korporacijas. 

Kalbant apie pagrindines pasaulines IT vystymosi kryptis, jos išliko tos pačios t. y. dirbtinio intelekto sistemos, kvantiniai kompiuteriai, IT sauga, blokų grandinių ir fintech technologijos, debesų kompiuterija, Edge computing, 5G technologija. Nežiūrint į pasaulinę pandemiją, mokslas, IT įmonės, startuoliai – dauguma dirbo, kaip buvo suplanuota. Kaip pavyzdį galiu pateikti „Apple“ kompanijos naują gaminį – iPhone 12, kuris pasirodė rinkoje 2020 m. spalį, nuo pirminio plano vėluodamas tik mėnesį. 

Tuo pačiu norėčiau atkreipti dėmesį į keletą įdomesnių faktų, susijusių su didelių duomenų apdorojimu, kas paskutiniuoju metu yra vienas iš labai aktualių IT krypčių. Sparčiai didėjant duomenų kiekiui, nuolat kyla tokių duomenų apdorojimo greičio problema. Taigi, šiais metais labai pasistūmėta kvantinių kompiuterių kūrimo srityje. Pavyzdžiui, mokslininkai iš Stevens technologijos instituto (JAV) sukūrė lusto pagrindu veikiantį fotonų šaltinį, kuris yra 100 kartų efektyvesnis nei ankstesni ir leidžia pasiekti masinę kvantinių įrenginių integraciją. 

Mokslininkai iš Chalmers technologijos universiteto (Švedija) pademonstravo, kad kvantiniu kompiuteriu jie jau gali išspręsti nedidelę dalį logistikos problemų t. y. optimizuoti lėktuvų pakilimo takų apkrovimo tvarkaraštį tam specialiai sukurtu Quantum Approximate Optimization algoritmu. Mokslininkai iš G. Washington universiteto (JAV) kartu su startuoliu „Optelligence LLC“ sukūrė optinį konvoliucinį neuroninio tinklo greitintuvą, galintį apdoroti petabaitus duomenų per sekundę. Ši inovacija pradeda naują optinio signalo apdorojimo, skirto mašininio mokymo uždaviniams spręsti, erą.

Tai tik dalis IT naujienų, kurios buvo sukurtos 2020 metais. Sunku ir apžvelgti visas naujoves.

Kas šiuo metu gimsta Lietuvos laboratorijose, kokiomis idėjomis čia gyvena mokslininkai? 

VILNIUS TECH IT srityje dirba Fundamentinių mokslų ir Elektronikos fakultetų mokslininkai. Pagrindinės mūsų mokslininkų tyrimų kryptys yra dirbtinio intelekto sistemos, duomenų analizė, IT sauga, debesų kompiuterija, sprendimų paramos sistemos. 

Informacinių sistemų katedroje daugiausiai dėmesio skiriame mašininio mokymo metodų taikymui IT saugai stiprinti, kuriamos sprendimų paramos sistemos IT saugos valdymui, analizuojami adaptyvūs verslo procesai, procesų gavybos uždaviniai, nagrinėjamos debesų kompiuterijos tematikos, susijusios su mikroservisų architektūros tobulinimu, patikimumo didinimu, adaptyviu valdymu. Katedroje sukurtas verslo procesų simuliatorius, kuris leidžia simuliuoti ir analizuoti sudėtingus verslo procesus bei atlikti mokslinius eksperimentus. Informacinių technologijų katedra nagrinėja mašininio mokymo, operacijų tyrimo uždavinius. 

Kolegos Elektronikos fakultete dirba su dirbtinio intelekto sistemomis – kalbos ir vaizdo atpažinimu, daiktų internetu, išmaniosiomis vietomis (protingi namai, miestai, gamyklos), bevieliais tinklais. Virtualios realybės uždavinius nagrinėja Kompiuterinės grafikos katedra. 

Kaip per 2020 m. keitėsi IT specialistų rinka? Ko galime laukti 2021 m.?

Šiuo metu IT specialistų rinka vis dar auga, o specialistų paklausa išlieka, tik gal nebe tokia didelė kaip prieš 5 metus. Remiantis statistiniais duomenimis, IT specialistų darbo vietų skaičius didėja daugiau nei 20% kasmet. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad darbo rinkoje didžiausią paklausą turi programinės įrangos ir taikomųjų programų kūrėjų bei analitinių profesijų grupė. 

Taip pat būtina pažymėti, kad didžiausia IT specialistų koncentracija vis dar išlieka Vilniaus ir Kauno apskrityse. Jose telkiasi apie 85 proc. visų IT specialistų užimtų darbo vietų ir jų skaičius kasmet didėja t. y. Vilniuje sukuriama apie 15–20% daugiau naujų darbo vietų kasmet, o Kaune atitinkamai – 10–15%. 

Gaila, bet kituose Lietuvos regionuose IT ir susijusių profesijų darbo vietų skaičius auga daugiau nei perpus lėčiau arba net mažėja. Kol kas matome beveik tiesines darbo vietų skaičiaus didėjimo priklausomybes, todėl 2021 m. augimas turėtų būti panašus, kaip ir 2020 m.

Ko bendrai galime tikėtis IT srityje 2021 m.?

Pagrindinės IT tendencijos 2021 m. bus panašios kaip ir 2020 m. Prognozuojama, kad toliau sparčiai bus vystomos daiktų internetas (IoT) ir tokios sistemos kaip išmanus namas, miestas. Didelis dėmesys bus skirtas ir virtualios ir papildytos realybės sistemos bei jų taikymui prekyboje, medicinoje, paslaugų ir švietimo sektoriuose. 

Toliau sparčiai tobulės procesų automatizavimo sistemos (RPA), nes jų taikymas atlaisvina žmones nuo  rutininių duomenų įvedimo ir tikrinimo darbų. „Gartner“ viceprezidentas Brianas Burke‘as, kalbėdamas apie RPA, pasakė, kad viskas, kas gali būti automatizuota, turėtų būti automatizuota. Ir tai savaime suprantama, nes automatizavimas IT sektoriuje, kaip ir gamyboje, didina darbo našumą, mažina sąnaudas ir duoda aiškią pridėtinę vertę. 

Toliau intensyviai bus vystomos Edge computing technologijos. Jos glaudžiai siejamos su greitesniu daiktų interneto įrenginių generuojamų duomenų apdorojimu, lyginant su debesų kompiuterijos sprendimais. Dar viena technologija susijusi su daiktų internetu – tai 5G ryšio technologija. Ši duomenų perdavimo technologija, lyginant su 4G, leidžia sujungti šimtus kartų daugiau įrenginių į bevielį tinką ir pasiekti iki 10 Gbps duomenų perdavimo greitį. Tai ypač aktualu išmanaus miesto vystymui, autonominiams automobiliais ir t.t. 5G ryšys 2020 m. pradėtas testuoti ir Lietuvoje – veikia specialiose Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos zonose.

Aišku, kad toliau sparčiai bus vystomos dirbtinio intelekto sistemos, o jų taikymo sritys bus plečiamos.

Kaip jau minėjau, kadangi kuo toliau, tuo labiau esame priklausomi nuo informacinių technologijų, jų sauga, o taip pat ir intelektualių sistemų saugos sistemų kūrimas bus svarbi IT kryptis ir 2021 metais.
 

Galerija

Panašios naujienos

Kviečiame savanoriauti!
Kviečiame savanoriauti!
Kviečiame savanoriauti Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginiuose. Trumpalaikė savanorystė 2027 m. pirmąjį pusmetį Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai, todėl Vilniuje vyks aukšto lygio tarptautiniai renginiai. Europos Sąjungos valstybių narių ministrus, pareigūnus ir tarptautines delegacijas subursiantis Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai ieško pastiprinimo. Kviečiame motyvuotus studentus prisidėti prie renginių organizavimo ir logistikos užtikrinimo savanorystės pagrindu. Tikimės, kad: • esi ne jaunesnis (-ė) nei 18 metų (2027 m. sausio 1 d.); • gerai moki anglų kalbą (ne žemesniu nei B2 lygiu); • esi atsakingas (-a) ir iniciatyvus (-i); • domiesi tarptautiniais procesais ir renginių organizavimu bei nori tapti Lietuvos veidu tarptautiniuose renginiuose. Savanorių veiklos: • pagalba registracijos ir akreditacijos procesuose; • delegacijų informavimas ir nukreipimas; • renginių logistikos ir organizacinių procesų palaikymas. Įsitraukimo trukmė: 1–2 dienos bent penkiuose renginiuose (viso 17 renginių). Tai puiki galimybė įgyti tarptautinių renginių organizavimo patirties ir iš arti pamatyti, kaip vyksta vienas svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai etapų. Norinčius dalyvauti kviečiame pateikti gyvenimo aprašymą (CV), trumpą motyvacinį laišką ir aukštojo mokslo įstaigos rekomendacinį laišką el. paštu stud@vilniustech.lt iki 2026 m. rugsėjo 15 d. Ilgesnės trukmės įsitraukimas / praktika (savanorystės pagrindais) Siūlome atlikti praktiką organizuojant Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginius! Užsienio reikalų ministerija kviečia studentus prisidėti prie Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginių logistikos užtikrinimo 2027 m. sausio–birželio mėnesiais. Ką veiksi? • prisidėsi prie akreditacijos centro veiklos; • padėsi koordinuoti renginių logistiką; • dalyvausi delegacijų aptarnavimo procesuose; • prisidėsi prie komunikacijos ir organizacinių užduočių; • siūlysime praktiką atlikti savanorystės pagrindais. Tikimės, kad: • gerai moki anglų kalbą (B2 lygis); • esi atsakinga (-s) ir organizuota (-s); • gali įsipareigoti ilgesniam laikotarpiui; • turi savanorystės ar renginių organizavimo patirties (privalumas). Įsitraukimo laikotarpis: 2027 m. sausio–birželio mėn. Grafikas / datos gali būti derinamos bendru sutarimu. Studentams, kurių studijų programos numato praktiką, gali būti sudaryta galimybė šią savanorystės veiklą įskaityti kaip praktiką. Jei nori prisidėti prie vieno svarbiausių Lietuvos tarptautinių projektų ir įgyti vertingos profesinės patirties, kviečiame kandidatuoti pateikiant CV ir motyvacinį laišką el. paštu: stud@vilniustech.lt iki spalio 15 d.
Plačiau
Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą
Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą
Šiuolaikiniai inžineriniai sprendimai vis dažniau gimsta bendradarbiaujant skirtingų sričių specialistams. Universitetinė aplinka suteikia galimybę sujungti skirtingas kompetencijas ir kurti sprendimus, kurie vienos disciplinos ribose būtų sunkiai įgyvendinami. Toks bendradarbiavimas išryškėjo ir baigiamajame bakalauro darbe, kuriame VILNIUS TECH studentai Laura Venckutė (Elektronikos fakultetas) ir Abderrazak El Aamrani (Mechanikos fakultetas) sujungė elektronikos bei medicinos inžinerijos žinias, kurdami žmogaus judesių atpažinimo ir vertinimo sistemą. Projekto pradžioje Medicinos inžinerijos ir Elektronikos inžinerijos studijų programų studentai siekė išspręsti problemą, aktualią tiek sporto, tiek reabilitacijos srityse – trūksta prieinamų sistemų, galinčių automatiškai atpažinti ir įvertinti žmogaus atliekamus judesius ir suteikti momentinį grįžtamąjį ryšį. Kaip pažymi projekto autoriai, neteisingai atliekami judesiai gali sumažinti treniruočių efektyvumą ir padidinti traumų riziką reabilitacijos, sporto ar kasdienės veiklos metu. Būtent todėl buvo nuspręsta ieškoti technologinio sprendimo, kuris galėtų padėti objektyviai ir greitai įvertinti judesių kokybę. [caption id="attachment_120706" align="alignnone" width="2048"] Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą[/caption] Idėja kilo iš ankstesnių projektų ir studijų metu įgytos patirties, o svarbiu postūmiu tapo dėstytojų pasiūlyta bendradarbiavimo galimybė. Nuo pat pradžių buvo aišku, kad projektui reikės skirtingų sričių žinių – judesių analizė reikalauja ne tik techninės sistemos sukūrimo, bet ir gebėjimo apibrėžti prasmingus žmogaus judesių vertinimo kriterijus. Studentai projekte pritaikė skirtingas, tačiau neatsiejamas ir papildančias kompetencijas. Elektronikos inžinerijos studentė buvo atsakinga už kompiuterinę regą, įterptines sistemas ir sistemos integravimą, o medicinos inžinerijos studentas prisidėjo biomechanikos bei žmogaus judesių vertinimo žiniomis. Nors darbai buvo paskirstyti pagal kompetencijas, svarbiausi sprendimai buvo priimami kartu. Nuo pirminės koncepcijos iki veikiančios sistemos Pradiniame etape buvo planuojama sukurti sistemą, galinčią analizuoti platesnį judesių spektrą ir atlikti daugiau analizės funkcijų. Tačiau projekto eigoje teko atsižvelgti į techninius apribojimus, turimus aparatinius resursus ir baigiamojo darbo apimtį. Dėl šių priežasčių dalies idėjų buvo atsisakyta. Komandos nariai teigia, kad projekto metu nekilo didesnių nesutarimų. Sprendimai buvo priimami aptariant galimas alternatyvas, vertinant jų atitikimą projekto tikslams ir, kai buvo įmanoma, išbandant skirtingus metodus praktikoje. Kai techniniai reikalavimai nesutapdavo, buvo ieškoma sprendimo, kuris geriausiai atitiktų tiek projekto tikslus, tiek įgyvendinimo galimybes. Galutinis projekto rezultatas – žmogaus judesių atpažinimo ir grįžtamojo ryšio sistema, paremta kūno pozos nustatymo algoritmu, skirta krepšinio metimo analizei. Sistema realiuoju laiku aptinka žmogų, nustato jo kūno padėtį ir pagal biomechaninius kriterijus įvertina metimo techniką, o vėliau pateikia vartotojui grįžtamąjį ryšį. Tarpdiscipliniškumo vertė ir ateities galimybės Testavimo metu sistema veikė geriau nei tikėtasi – ji sėkmingai analizavo skirtingo ūgio naudotojų judesius ir išlaikė patikimą veikimą net iki 12 metrų atstumu. Studentų teigimu, lūkesčius pranoko ne tik techniniai rezultatai, bet ir pats bendradarbiavimo procesas. Jų nuomone, teoriškai tokį projektą būtų galima įgyvendinti ir vienos srities specialistui, tačiau praktiškai tai būtų sudėtinga ir neefektyvu. Projektas reikalavo tiek elektronikos žinių, tiek žmogaus judesių analizės supratimo. Be abiejų sričių kompetencijų būtų reikėję daug daugiau laiko skirti naujų temų studijavimui ir sprendimų paieškai. Ateityje studentai mato galimybių toliau plėtoti projektą gerinant sistemos stabilumą, optimizuojant resursų naudojimą, plečiant palaikomų judesių skaičių ir didinant judesių atpažinimo tikslumą. Nors jie dar nėra tikri, ar ateityje dirbs būtent šioje srityje, tikisi ir toliau gilinti žinias susijusiose technologijų ir inžinerijos kryptyse. Vadovų įžvalgos: tarpdiscipliniškumas kaip ateities inžinerijos pagrindas Baigiamojo darbo vadovai pabrėžia, kad projekto tema natūraliai reikalavo skirtingų disciplinų bendradarbiavimo. Tačiau didžiausia šio projekto vertė slypi ne tik sukurtame techniniame sprendime, bet ir studentų gebėjime efektyviai bendradarbiauti. Medicinos inžinerijos studijų programos dėstytoja prof. dr. Kristina Daunoravičienė pabrėžia, kad žmogaus kūno padėties atpažinimo ir vertinimo sistemos kūrimas apima tiek žmogaus judesio ir biomechanikos supratimą, tiek gebėjimą sukurti techninę sistemą, kuri galėtų surinkti, apdoroti ir pateikti informaciją vartotojui. „Skirtingų žinių ir kompetencijų poreikis nulėmė, kad tema tapo puikia terpe bendradarbiavimui tarp medicinos ir elektronikos inžinerijos studentų. Tokiuose projektuose gimsta ne tik techniniai sprendimai, bet ir gebėjimas suprasti kitų sričių logiką, apribojimus bei prioritetus“, – teigia prof. dr. K. Daunoravičienė. Nors projekto pradžioje studentai buvo nepažįstami ir atstovavo skirtingoms studijų kryptims, bendras tikslas greitai tapo pagrindu sėkmingam darbui. Vadovė pabrėžia, kad medicinos inžinerija į projektą atnešė žmogaus judesio vertinimo ir rezultatų interpretavimo perspektyvą, o elektronikos inžinerija – sistemų architektūros, prototipavimo ir optimizavimo žinias. Pasak prof. dr. K. Daunoravičienės, svarbiausias projekto rezultatas yra ne tik sukurtas prototipas ir jo išvesties palyginimas su „Xsens“ judesio analizės sistema gautais rezultatais. „Ne mažiau svarbios yra bendradarbiavimo, komunikacijos, pasitikėjimo, iniciatyvos ir gebėjimo mokytis vienam iš kito kompetencijos. Būtent jos leidžia geroms idėjoms virsti realiai veikiančiais sprendimais“, – įsitikinusi profesorė. Elektronikos fakulteto dėstytojas doc. dr. Vytautas Abromavičius taip pat atkreipia dėmesį, kad kad dirbtinio intelekto eroje vis didesnę reikšmę įgauna ne tik techninės kompetencijos, bet būtina ir aiški komunikacija, gebėjimas suprasti skirtingų sričių specialistus ir kartu siekti bendro tikslo. „Šis baigiamasis darbas parodė, kad mūsų studentai puikiai bendravo tarpusavyje, gebėjo specifinius ir profesinius terminus perteikti paprasta, suprantama kalba. Toks tarpusavio supratimas leido efektyviai sujungti skirtingų disciplinų žinias į puikų rezultatą“, – sako doc. dr. V. Abromavičius. Jo teigimu, tarpdisciplininių projektų poreikis šiuolaikinėje inžinerijoje nuolat auga. Kiekvienas realus rinkai kuriamas projektas susideda iš daugelio dedamųjų, todėl platesnis problemos suvokimas užtikrina geresnį produkto pritaikomumą ir galutinį užbaigtumą.
Plačiau