XXI amžius vadinamas globalizacijos, multikulturalizmo ir tarpkultūrinių diskursų amžiumi, laikotarpiu kai intensyviai plėtojami vizualumo, medijų, komunikacijos ir kūrybingumo diskursai. Kyla klausimas, kiek šie aspektai stimuliuoja vienas kitą, o gal atvirkščiai – slopina? Antai medijuotoje visuomenėje peršama masinė žiūra blokuojanti individualius, išskirtinius, kūrybinius proveržius. Be to, vaizdas, vizualinė komunikacija ir kūrybingumas neatsiejami nuo kultūros raidos ir turi tūkstantmetę tradiciją. Vizualumas ir kūrybiškumas bei jų santykis gali būti laikomi civilizacijų raidos kriterijais.
Taigi vizualumo ir kūrybingumo apraiškos tarpkultūrinėje komunikacijoje atveria platų tarpdisciplininių tyrinėjimų lauką. Jį kaip tik ir siekė aprėpti 2015 balandžio 23-24 d. VGTU vykusi tarptautinė tarpdisciplininė mokslinė konferencija „Vizualumas: tarpkultūriniai kūrybingumo diskursai“ (angl. Visuality: Intercultural Creative Discourses), kurią organizavo VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto Filosofijos ir komunikacijos katedra drauge su K. Simonavičiaus universitetu bei socialiniais partneriais VšĮ „Medijų edukacija“ ir Lietuvos kultūros tyrimų institutu. Tai jau penktoji tarptautinė konferencija vizualumo tema, tradiciškai rengiama kas dveji metai.
Konferencijoje įvairias vizualumo, kūrybiškumo ir tarpkultūriškumo sąsajas tyrė įvairių humanitarinių ir socialinių mokslų atstovai bei praktikai: filosofai, komunikacijos ir medijų teoretikai, kultūrologai, istorikai, literatūrologai, menotyrininkai, psichologai, sociologai, reklamų kūrėjai ir t.t .
Konferencijos dalyvių geografija itin plati – sulaukėme pranešėjų iš JAV, Taivano, Vokietijos, Suomijos, Prancūzijos, Slovėnijos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos ir Rumunijos. Džiugu, kad konferencijoje nuotoliniu būdu pranešimus skaitė vieni žymiausių šiuolaikinės filosofijos ir sociologijos mokslininkų: Ohio (Ohajo) universiteto profesorius A. Mickūnas ir Miami (Majamio) universiteto profesorius J. W. Murphy.
Kadangi vizualumas nagrinėtas tarpdisciplininėje erdvėje, konferencija buvo padalinta į 5 sesijas, atitinkančias skirtingas tarpkultūrines ir kūrybines vizualumo prieigas. Pirmojoje sesijoje analizuotos vizualumo apraiškos kine, teatre, muzikoje ir audiovizualiniuose menuose. Antrojoje sesijoje koncentruotasi į medijų ir kūrybinių industrijų sąsajas. Trečioji sesija, vykusi rusų kalba (kitose sekcijose pranešimai skaityti anglų kalba), gilinosi į vizualumo ir tarkpultūrinės komunikacijos sąsajas. Ketvirtojoje sesijoje, sulaukusioje didžiausio pranešėjų skaičiaus, į vizualumą žvelgta filosofiniu žvilgsniu – per fenomenologijos ir moralinės filosofijos prizmę. Galiausiai, penktosios sesijos pranešėjai analizavo vizualumą architektūros ir miesto studijų kontekste. Visas šias atskiras sesijas apjungė 2 plenarinės sesijos su kviestiniais pranešėjais iš JAV, Suomijos, Lenkijos, Vokietijos, Slovėnijos ir Taivano.
Konferencija išsiskyrė kaip niekad karštomis ir intriguojančiomis diskusijomis. Čia ypač pasižymėjo svečių iš Liublijanos (Slovėnija) universiteto penketukas, kiekvienam konferencijos pranešėjui turėjęs bent po vieną klausimą. Diskusijos nepasiribojo konferencija ir jos sesijomis. Jos buvo tęsiamos pietaujant ir kavos pertraukėlių metu, o jau pasibaigus konferencijai, persikėlė į jaukius Vilniaus senamiesčio kiemelius ir kavines.
Konferencijos svečiai neskubėjo grįžti namo. Savaitgalį juos buvo galima sutikti Neries slėnyje žydinčių sakurų paunksmėje, prie Gedimino pilies, Valdovų rūmų, šv. Onos Bažnyčios ir kitose istorinėse Vilniaus vietose, kai kurie iš jų savaitgalį praleido Kaune ir Trakuose. Turbūt tai ir yra vienas didžiausių konferencijos pasiekimų – dar vakar visai nepažinoję vienas kito, konferencijos metu jie tapo gerais draugais. Neabejojame, kad ši draugystė bus bendrų mokslinių tyrimų, projektų, publikacijų, galbūt ir jungtinių studijų programų pradžia.
Tiesa, tai dar tik ateities vizija, įžiebta tarptautinės konferencijos “Vizualumas 2015”. Paversti šią viziją realybe – jau kitų “Vizualumo” konferencijų ir nuoseklaus VGTU Filosofijos ir komunikacijos katedros darbo uždavinys. O kol kas norisi širdingai padėkoti konferencijos organizatoriams – moksliniam komitetui (vad. – prof. dr. T.Kačerauskas, nariai: prof. dr. A. Mickūnas, prof. habil. dr. V. Pruskus, prof. dr. V. Valatka, prof. dr. A. Augustinaitis, doc. dr. A. Juzefovič, doc. dr. B. Nikiforova, doc. dr. J. Saldukaitytė) ir organizaciniam komitetui (vad. – doc. dr. A. Juzefovič, nariai: prof. dr. T. Kačerauskas, doc. dr. L. Monginaitė, doc. dr. J. Saldukaitytė, doc. dr. V. Asakavičiūtė, dr. M. de Sa Pereira, dr. E. Rimkus, E. Sakalauskaitė, J. Barevičiūtė, R.Levickaitė, R.Vyšniauskienė, S.Čižikaitė-Rudokienė) ir konferencijos savanoriams – VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto studentams, konferencijoje įgijusiems ir profesinės renginių organizavimo patirties. Visų jų dėka konferencija „Vizualumas 2015“, pasak VGTU Filosofijos ir komunikacijos katedros vedėjo prof. dr. T.Kačerausko, tapo geriausia iki šiol katedros suorganizuota konferencija. Konferencija, po kurios galima užtikrintai pasakyti: „Sapere aude et studia visualitatis gaude“ („Išdrįsk mąstyti ir džiaukis vizualumo tyrimais“).
Tekstą parengė Vytis Valatka ir Tomas Kačerauskas, VGTU Filosofijos ir komunikacijos katedra
Galerija
