Stojantiesiems

Įvyko V-osios „Finansų olimpiada 2022“ finalas

Gruodžio 6, 2022

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Verslo vadybos fakulteto (VVF) Finansų inžinerijos katedra kartu su Finansų olimpiados partneriais – „Citadele“ banku, Lietuvos banku, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Europos Komisijos (EK) atstovybe Lietuvoje, kreditų reitingo agentūra Moody‘s Lithuania, įmonėmis Guidehouse Lithuania UAB, Specific-Group Lithuania UAB, UAB Synergy Finance, Lietuvos bankų asociacija, Orion Securities UAB FMĮ bei Invest Women's Wealth Club, gruodžio 2 dieną subūrė 9–12 klasių moksleivius į V-tosios „Finansų olimpiados 2022“ finalą. 

VILNIUS TECH vykusio finalo atidarymo metu mokinius ir mokytojus pasveikino LR Finansų ministerijos viceministrė Vaida Markevičienė, Lietuvos banko valdybos nario patarėjas Rosvaldas Krušna, VILNIUS TECH rektorius prof. dr. Romualdas Kliukas, VVF dekanė prof. dr. Vida Davidavičienė. 

Olimpiadoje dalyvavo beveik tūkstantis moksleivių iš įvairių Lietuvos regionų. Pirmasis atrankinis turas vyko lapkričio 7–12 d. Jo metu geriausiai pasirodę moksleiviai, pirmajame ture iš galimų 50 balų surinkę nuo 31 iki 48,  buvo pakviesti dalyvauti olimpiados finale.

Įvertinus 88 Finansų olimpiados dalyvių pasiektus rezultatus, buvo skirta viena I vieta, dvi II ir keturios III vietos. Pirmąją vietą užėmė VDU Ugnės Karvelis gimnazijos vienuoliktokas Simas Tiškevičius. Šis moksleivis surinko daugiausia taškų bendrai ir daugiausia taškų už spręstus uždavinius. Matas Garbaravičius iš Vilniaus jėzuitų gimnazijos ir Tomas Andzelis iš Kauno jėzuitų gimnazijos laimėjo antrąsias vietas, o Indrė Blazarėnaitė iš Anykščių Jono Biliūno gimnazijos, Dovydas Venclovas iš Vilniaus licėjaus, Ignas Karvelis iš Kauno jėzuitų gimnazijos ir Ugnius Zinkevičius iš Nemenčinės Gedimino gimnazijos užėmė trečiąsias vietas. Visi olimpiados dalyviai buvo apdovanoti partnerių ir rėmėjų prizais. 

Mokiniams užduotis su Finansų olimpiados Vertinimo komisijos pirmininke doc. dr. Algita Miečinskiene parengė VILNIUS TECH VVVF Finansų inžinerijos katedros dėstytojai. Į komandą prisijungė ir du Finansų inžinerijos studijų programos studentai – ketvirtakursė, jau ne pirmus metus šioje veikloje dalyvaujanti Gabija Gavronskytė, bei praėjusių metų Finansų olimpiados prizininkas, Finansų inžinerijos studijų programos pirmakursis Dovaldas Gzimaila. Į užduočių kūrimą buvo įtraukti ir Olimpiados partneriai, kurie pateikė savo klausimus ir uždavinius. Finalinį etapą sudarė uždavinių sprendimas ir finansų žinių testas.

Iš devynių į finalą kruopščiai atrinktų uždavinių sunkiausia mokiniams buvo nustatyti LR valstybės biudžeto vartojimo pajamas. Lengviausia moksleiviams buvo apskaičiuoti iš kurios valstybės pigiau pirkti produktą, įvertinant valiutų kursus. Finansų žinių testo dalyje lengviausiai finalo dalyviams sekėsi atsakyti į klausimą, kuris iš pateiktų teiginių geriausiai atitinka investavimo sąvoką. Daugiausia suklysta atsakant į Olimpiados partnerio, Lietuvos banko pateiktą klausimą, ką reiškia draudimo sutartyje nustatyta frančizė. 

Tuo pat metu, kai mokiniai sprendė užduotis, jų mokytojai turėjo galimybę dalyvauti kvalifikacijos kėlimo kursuose. Šiais metais buvo pasirinkta itin aktuali ir visuomenėje plačiai diskutuojama tema, susijusi su laisvų lėšų apsaugojimu nuo nuvertėjimo, esant aukštai infliacijai: „Investavimo svarba augančios infliacijos metu“. Kursus organizavo ir moderavo VVF studijų prodekanė doc. dr. Kamilė Taujanskaitė. 

Pranešimus mokytojams skaitė ir asmenine profesine patirtimi dalijosi „Citadele“ banko valdybos narė, Rūta Ežerskienė, kuri yra atsakinga už Baltijos šalių mažmeninę bankininkystę, UAB FMĮ „Orion Securities“ finansų makleris Justas Daujotas, Lietuvos banko valdybos nario patarėjas Rosvaldas Krušna ir UAB „Synergy Finance“ bendraturtis, fondų valdytojas Lukas Macijauskas.

Kol Vertinimo komisija vertino ir skaičiavo rezultatus, moksleiviai ir mokytojai turėjo galimybę apsilankyti olimpiados partnerių įmonėse – Lietuvos banko Pinigų muziejuje, LR Finansų ministerijoje, „Citadele“ banke, „Guidehouse Lithuania“ ir „Moody‘s“ įmonėse. 

„Finansų olimpiada 2022“ nugalėtojui EK atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega įsteigė neeilinį prizą – kelionė į Briuselį. 

Finansų olimpiados organizacinio komiteto pirmininkė doc. dr. Indrė Lapinskaitė džiaugiasi aktyviu olimpiados partnerių įsitraukimu, gausiu moksleivių ir mokytojų dalyvavimu ir pažymi, kad visa tai pabrėžia finansinio švietimo renginių svarbą. 

 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau