J. Rastenis: „Kartais darome neįmanomus dalykus, kurie vėliau pasiteisina“

Kovo 4, 2024
Šįsyk rubrikoje „Vadovo portretas“, kuri atskleidžia VILNIUS TECH administracijos padalinių ir centrų vadovų asmenybes, vadovavimo principus bei darbo ypatumus, – interviu su VILNIUS TECH Informacinių technologijų ir sistemų centro vadovu dr. Justinu Rasteniu. 
 
 – Apibrėžimas. Kokie trys žodžiai Jums asocijuojasi su gero vadovo ar vadovės apibrėžimu? 
 
– Sunku išsirinkti, nes geras vadovas turi turėti daug savybių – gyvenime būna įvairių situacijų, kurias tenka spręsti. Pasirinkčiau šias: lyderystė, motyvatorius, komandos telkėjas.
 
– Vertybės. Kas Jums svarbu būnant vadovu? Kokiomis vertybėmis ir principais vadovaujatės savo, kaip vadovo, darbe?   
 
– Man svarbu, kaip jaučiasi darbuotojai, nes kai dirbi su motyvuota kolegų komanda – gali kalnus nuversti. Aišku, svarbu ir darbų planavimas, kokybiška, apgalvota veikla. 
 
Visas mūsų darbas susideda iš daugybės mažų užduočių. Jei dirbsi kokybiškai, apgalvotai, nors ir lėčiau, bet nedarydamas klaidų, galiausiai pasieksi daugiau, kadangi nereikės sugrįžti taisyti klaidų. Na, o jei reikės pakartoti, galėsi daryti tokį patį sprendimą kaip ir anksčiau, nes pirmą kartą gerai jį apgalvojai.
 
– Stiprybės. Kas Jums yra stipri komanda? Kokiomis savybėmis turėtų pasižymėti žmonės, su kuriais sklandžiai siektumėte užsibrėžtų tikslų? 
 
– Stipri komanda yra ta, kuri dirba kaip viena bendra visuma ir kurioje vieni kitus papildo. Manau, kiekvienas darbuotojas turi būti atviras, galvoti apie savo veiksmus, kaip jie gali paveikti ateitį ir visos komandos darbą. Svarbu kalbėtis su kiekvienu, aptarti darbus, kaip išspręsti iškilusias problemas, kaip dar patobulinti sprendimus.
 
– Komanda. Kaip motyvuojate savo komandą? Gal turite išskirtinių tradicijų ar ritualų komandoje?
 
– Stengiuosi pastebėti kolegas, kurie auga ir yra iniciatyvūs, kaskart tobulėja. Stengiuosi juos įvertinti, motyvuoti, duoti laisvės tobulėti. Aišku, nepamirštu ir kitų kolegų – su jais kalbamės apie naujus darbus, veiklas, kurios juos motyvuotų. 
 
Išskirtinių tradicijų neturime, bet stengiamės penktadieniais kartu papietauti, būtinai švęsti kiekvieno gimtadienį ar kitas svarbias šventes, nueiti po darbo į boulingą ar kitur – kartu dalintis įspūdžiais, pasibūti ne darbo aplinkoje.
 
– Iššūkiai. Kas Jums sunkiausia vadovaujant komandai? Gal turite savo sėkmės formulę, kuri padeda suvaldyti sudėtingas situacijas ir sklandžiai organizuoti komandos darbą?
 
– Vadovaujant sunkiausia, turbūt kaip ir kitiems, kalbėtis ir aiškintis su kolegomis dėl prastai atliekamų darbų. Esu didelis optimistas, todėl stengiuosi ir sudėtingose situacijose atrasti pozityvumo ir tai parodyti kolegoms. Manau, kad nėra situacijų be išeities, ir viskas yra išsprendžiama. Net iš blogos padėties visada galime surasti kelią. Arba po kurio laiko ši išmokta pamoka leidžia pasiekti geresnių rezultatų.
 
– Ateities projektai. Kokie projektai dabar yra svarbiausi Jūsų komandos darbotvarkėje? 
 
– Turime daug projektų, kurie svarbūs kiekvienam žmogui, todėl išskirti vieną ar kelis – sudėtinga. Man pačiam, šiandien svarbiausi projektai yra universiteto interneto puslapio (www.vilniustech.lt)  ir www.mano.vilniustech.lt informacinės sistemos atnaujinimai. Be to – kibernetinio saugumo didinimas, dviguba autentifikacija, kibernetinių atakų tyrimai, kibernetinių mokymų kurso paleidimas.
 
– Inovacijos. Kiek dėmesio su komanda skiriate naujų galimybių paieškai, inovacijų ir naujų technologijų integravimui?   
 
– IT to net nereikia ieškoti, nes mus kasdien pasiekia inovacijos, naujos technologijos. IT niekada nestovi vietoje, mes mokomės, tobulėjame kiekvieną dieną. Man patinka inovacijos, išmėginti kažką naujo, bet tuo pačiu mėgstu ir tai, kas puikiai veikia jau daug metų.
 
– (Ne) Sėkmės istorija. Kokia ypatinga savo sėkmės, o gal ir nesėkmės, istorija galite pasidalinti su VILNIUS TECH bendruomene? Kokias pamokas išmokote ateičiai? 
 
– Universitete dirbu jau daugiau kaip 17 metų, tad istorijų turiu daug –  tiek sėkmių, tiek nesėkmių. Gal didžiausios (ne)sėkmės istorijos buvo mėginant suvaldyti kritines situacijas, kurios nutikdavo pirmą kartą ir nebūtinai buvo susijusios su IT. Teko susidurti su elektros dingimu, kai lauke – pūga, o tu 22 valandą, slidinėdamas gatve, leki į universitetą tikrinti, kas nutiko. Arba istorija, kai trūko vandens vamzdis, kai liejo mūsų patalpas ir reikėjo tai suvaldyti. Gal ypatingiausia istorija ta, kai patyrėme kibernetinę ataką. Daug serverių neveikė, reikėjo viską atstatyti. Prireikė žaibiškų sprendimų, komandos susitelkimo ir dviejų parų darbo, per kurias atstatėme pagrindines universiteto IT sistemas. Manau, ne man vienam ši istorija buvo pamoka, kaip reikia veikti kritinėse situacijose. Tikiuosi, kad skaitantieji šį straipsnį susimąstys, kokius namų darbus dar reikia pasidaryti, kad taip nebenutiktų.
 
– Pasirinkimai. Kodėl pasirinkote VILNIUS TECH? Ar jaučiatės VILNIUS TECH komandos dalimi? 
 
– Universitetą pasirinkau dar būdamas labai jaunas, kai supratau, kad studijuoti ir kažkur kitur dirbti vienu metu negalėsiu, tad reikia įsidarbinti universitete. Tikrai jaučiuosi VILNIUS TECH komandos dalimi. Man patinka kasmet išleisti studentus ir vėl sulaukti naujų, kurie kas kartą būna vis kitokie, kasmet turime kažką naujo, su kuo galime pradėti dirbti ir nebūtinai taip pat, kaip dirbome anksčiau. Džiaugiuosi, kad esu akademinio pasaulio dalis, nes visada esame kūrybiški ir kartais darome neįmanomus dalykus, kurie vėliau pasiteisina.
 
– Herojus. Į kokį herojų vaikystėje lygiavotės? Kodėl? 
 
– Turbūt, kaip ir daugelis vaikų, man patiko superherojai, tokie kaip Batman’as, Superman’as, nes jie gelbėjo žmones nuo blogiečių ir padėjo silpniesiems.
 
– Poilsis. Kas Jums padeda pailsėti po intensyvios darbo dienos? 
 
– Pailsėti padeda buvimas su šeima, taip pat fizinė veikla, kuri leidžia dirbti kūnui, o ne galvai. Taip pat mėgstu kažką konstruoti, ardyti, taisyti, statyti.
 
– Augimas. Kokią knygą, filmą ar spektaklį rekomenduotumėte VILNIUS TECH bendruomenei?
 
– Man patinka fantastiniai, detektyviniai filmai, nors pasižiūriu ir kitus žanrus. Tikrai rekomenduočiau nenuspėjamo siužeto filmą „Žmogžudystė Rytų eksprese“. Be abejo, rekomenduoju pamatyti, koks stiprus yra žmogus ir kiek valios jis gali turėti – 
Aurimo Valujavičiaus filme „Irklais per Atlantą“.
 
Rekomenduoju apsilankyti A. Cholinos šokio spektakliuose, kurie gali nustebinti savo siužetu, humoro akcentais. Atrodytų, kad spektaklis kiekvieną kartą turi būti toks pats, tačiau iš tiesų galima kasmet eiti į tą patį spektaklį ir jis gali pasirodyti visai kitoks – juk keičiasi aktoriai, kurių kiekvienas kitaip įsikūnija į personažą.
 
– Patarimas. Ką patartumėte jaunam žmogui, dar tik pradedančiam karjerą? Į ką svarbu atkreipti dėmesį?
 
– Patarčiau visuomet dirbti visu 100 procentų, stengtis padaryti maksimaliai gerai. Nedaryti, kad tik padarytum darbą, nepaisant, ar gautas rezultatas teisingas. Visada, kiek įdėsite pastangų, tokį rezultatą ir gausite. Kuo daugiau pastangų – tuo daugiau rezultatų.

Tekstą parengė VILNIUS TECH Viešosios komunikacijos direkcijos vidinės komunikacijos projektų vadovė Milda Mockūnaitė-Vitkienė pagal ITSC vadovo dr. Justino Rastenio pateiktus atsakymus.

Nuotraukos Alekso Jauniaus.

Galerija

Panašios naujienos

„Vingyje“ dainuojanti Austėja: „Čia galiu ne tik klausytis tautinės muzikos, bet ir pati tapti jos dalimi“
„Vingyje“ dainuojanti Austėja: „Čia galiu ne tik klausytis tautinės muzikos, bet ir pati tapti jos dalimi“
Universitetas – tai ne vien paskaitos auditorijose. Kartu tai ir galimybė augti kaip asmenybėms bei lavinti savo talentus neformaliose veiklose, todėl VILNIUS TECH studentams siūlo prisijungti prie choro „Gabija“, teatro studijos „Palėpė“, orkestro arba šokių bei dainų ansamblio „Vingis“. Atrankų į meno kolektyvus datas rasite čia. Būtent pastarajame Kūrybinių industrijų fakulteto Renginių inžinerijos ketvirtakursė, ansamblio vokalistė Austėja Vaikšnoraitė atrado ne tik naują užsiėmimą, bet ir draugus visam gyvenimui. Kviečiame iš arčiau susipažinti su šio kolektyvo ypatybėmis, tradicijomis ir unikaliu charakteriu.  – Visų pirma, papasakok, kaip pasirinkai šią studijų programą ir VILNIUS TECH? – Gimnazijoje užsiėmiau muzikine veikla, tačiau pabijojau stoti tiesiogiai į meninės krypties studijas. Visada norėjau studijuoti Vilniuje, todėl pasirinkusi inžinerijos studijas natūraliai pirmu numeriu stojau į VILNIUS TECH. Man patiko mintis, kad ši studijų programa leis ne tik įgyti techninių žinių, bet ir išlikti arti kūrybinės bei renginių srities. Būtent čia ir atradau daug įvairių, netradicinių studentiškų veiklų, tarp jų – „Vingį“. – O kaip kilo mintis prisijungti prie „Vingio“? – Prie „Vingio“ prisijungti paskatino draugė. Kartu atėjome į atrankas – ji šokti, o aš dainuoti. Buvo labai baisu, nes nežinojau, ko tikėtis ir kaip viskas vyks. Tačiau vos tik atėjusi supratau, kad jaudinausi be reikalo. Labai greitai pasijutau sava ir tos pradinės baimės tiesiog išnyko. – Ar dainavimas tautiniame ansamblyje Tau buvo naujas dalykas? Kas patraukė, kad nusprendei išbandysi save būtent tokioje srityje? – Tautiškumas ir jo motyvai muzikoje mane visada domino, tačiau niekada nebuvau prie to prisilietusi tiesiogiai. Iki „Vingio“ tai buvo daugiau susidomėjimas iš šalies, o čia galėjau visa tai patirti iš arti – ne tik klausytis tautinės muzikos, bet ir pati tapti jos dalimi. Pajutus tai iš arti, nebesinori paleisti tos skleidžiamos magijos. Manau, kad būtent tai ir labiausiai patraukė – suvokimas, jog tautinė muzika nėra tik kūrinys, kurį atliekame scenoje. Už jos slypi istorija, žmonės, emocijos ir labai stiprus bendrumo jausmas. – Jeigu įmanoma – ar gali apibūdinti jausmą, kurį patiri dainuodama pasirodymų metu? Kiekvienas koncertas yra vis kitokia patirtis. Atsakomybės jausmas prieš pasirodymą kelia stresą ir įvairių klausimų: ar viskas vyks pagal planą? Ar nesuklysiu? Ar nesumaišysiu žodžių? Tačiau vos tik prasideda koncertas, šis jausmas dažnai pradingsta. Įtampa išblėsta, o kūną užvaldo pakylėjimo jausmas. Dainavimas kartu, įsiklausymas vienas į kitą ir ta bendra emocija atperka visą darbą bei įtampą prieš pasirodymą. Man labai svarbus būtent tas momentas, kai supranti, kad scenoje nebesi vienas – tampi bendros visumos dalimi. Nejaučiu didelio malonumo tiesiog stovėti scenoje, tačiau ten tikrai vyksta magiški dalykai. Ir būtent dėl jų norisi grįžti dar kartą. – Dalyvavimas kokioje veikloje gali duoti įvairios naudos. Kokius privalumus matai dainuodama „Vingyje“? – Dainuodama ir dalyvaudama „Vingio“ veikloje matau labai daug pliusų. Dainuojant lavėja kūrybiškumas, susiklausymas, pagarba vienas kitam ir, žinoma, muzikalumas. Taip pat mokaisi atsakomybės – supranti, kad tavo pasiruošimas ir pastangos daro įtaką ne tik tau pačiai, bet ir visam kolektyvui. „Vingis“, kaip kolektyvas, duoda labai stiprų socialinį pagrindą besiformuojančiai jaunai asmenybei. Buvimas čia suteikia drąsos, disciplinos, pasitikėjimo savimi ir gebėjimo dirbti komandoje. Vis dėlto didžiausias privalumas, mano akimis, yra žmonės. Čia gali sutikti labai skirtingų asmenybių, tačiau visus sieja noras būti kartu, kurti ir patirti kažką daugiau nei tik universiteto paskaitas. – Papasakok, kaip vyksta jūsų repeticijos? – Mes, dainininkai, turime labai mažai vyriškų balsų, kurių labai laukiame rugsėjo atrankose, todėl dažniausiai repetuojame visi kartu. Pradedame nuo prasidainavimo, kuris dažnai būna labai smagus ir pakeliantis tonusą visai repeticijai. Kūrinius mokomės balsais, o galiausiai viską sujungiame į bendrą visumą. Dažniausiai vidutinio sudėtingumo kūrinio pagrindus galime sustatyti per vieną repeticiją, tačiau tuo darbas tikrai nesibaigia. Kūrinį šlifuojame dar bent porą savaičių, o kartais ir kelis mėnesius – priklauso nuo to, kokio dydžio koncertui ruošiamės ir nuo kūrinių kiekio. Repeticijos ne visada būna lengvos, tačiau beveik visada būna linksmos. Manau, kad būtent tas gebėjimas kartu rimtai dirbti ir kartu pasijuokti labai padeda išlaikyti gerą atmosferą. – Kaip sutariate kolektyve? Ar turite kokių tradicijų, ritualų, kuriuos atliekate prieš pasirodymus ar repeticijas? Kaip priimate naujokus? – Mes esame ne kolektyvas, o viena didelė šeima – bendruomenė, kuri dalijasi savo gerumu ir šiluma su visais ligi vieno. Su bet kuriuo kolektyvo nariu gali ir pasijuokti, ir paverkti, ir pasidžiaugti, ir paliūdėti kartu. Turime labai daug tradicijų ir išskirtinių vakarų, kurie mus dar labiau sujungia. Sezonas prasideda nuo susipažinimo vakaro su fuksais, o kitą dieną laukia orientacinės varžybos po Vilnių ir maisto balius vieno iš vingiečių namuose. Gruodį turime ataskaitinį vakarą, kurio metu aptariame visų metų nuveiktus darbus ir renkame naują prezidentą. Vasario mėnesį vyksta vaikinų vakaras, kuomet merginos jiems ruošia patį geriausią vakarą metuose. Kovą būna merginų vakaras, kuomet vaikinai atsidėkoja tuo pačiu arba netgi pakelia kartelę į aukštesnį lygį. Pavasarį vyksta fuksų krikštynos, kurių metu naujieji nariai priima „Vingio“ priesaiką ir visą gyvenimą lieka mūsų bendruomenės dalimi. Sezoną užbaigiame nuostabia Aukštadvario stovykla, kurioje visas aplinkinis pasaulis pranyksta už miško tylos. Tai nenusakoma patirtis, kurią reikia pajausti pačiam – kitaip jos suvokti nepavyksta. Prieš kiekvieną koncertą turime ir savo ritualą – sudedame rankas vieni kitiems ant pečių ir susikabiname rankomis. Mūsų vadovė Rimutė visada turi ką pasakyti. Ir tai nėra tiesiog formalūs palinkėjimai prieš koncertą. Ji pasako tikrai svarius žodžius, kurie uždega, nuramina ir lydi mus viso koncerto metu. Naujokus priimame rugsėjo pradžioje, iš anksto paskelbtomis atrankų datomis. Šokėjai turi atkartoti tam tikrus šokių judesius ir yra vertinami vadovų. Dainininkai ir muzikantai taip pat parodo, ką moka ir ką gali. Tačiau nebūtina ateiti jau viską mokant – kartais daug svarbiau yra motyvacija, noras mokytis ir noras tapti mūsų bendruomenės dalimi. – Vis dėlto pagrindinė veikla universitete yra studijos, tad kaip pavyksta suderinti paskaitas bei atsiskaitymus, o kai kuriems – ir darbą su šia užklasine veikla? – Studijas su „Vingiu“ suderinti ganėtinai lengva, jeigu neturi labai vėlai vakare vykstančių paskaitų. Būna, kad kokį semestrą nepasiseka su paskaitų tvarkaraščiu, tuomet tenka susidėlioti prioritetus ir išlaviruoti tarp visų veiklų. Tačiau tai tikrai įmanoma. Pradėjus dirbti tapo gerokai sudėtingiau, nes mano pasirinktoje profesijoje neegzistuoja įprastas 8–17 val. darbo laikas – taip jau yra renginių srityje. Darbas dažnai vyksta vakarais, savaitgaliais, o kartais ir tada, kai vyksta repeticijos ar koncertai. Net ir nebedalyvaujant pastovioje „Vingio“ veikloje, išlieka labai stiprus ryšys su kolektyvu. Juk kartą vingietis – amžiams vingietis. – Galbūt yra dar kažkas, ką norėtum pridurti, o gal kažko palinkėti?„Vingis“ yra būtina patirtis kiekvienam studentui. Nei kiek neperdedu. Manau, kad niekur kitur nebūčiau patyrusi tokių jausmų, išbandymų ir pakylėjimų. Čia pasiėmiau labai daug socialinių įgūdžių, susipažinau su nepaprastai gražiais ir nuoširdžiais žmonėmis, kuriuos galiu drąsiai vadinti draugais. O jeigu ir ne draugais, tai žmonėmis, kurie niekada neatsuks nugaros. Tai tikrai yra visapusiška patirtis. „Vingis“ man nėra vien dainavimas, šokiai, koncertai ar repeticijos. Tai žmonės, bendrystė, tradicijos, juokas, kartais ašaros, nuovargis, jaudulys ir tas sunkiai paaiškinamas jausmas, kai supranti, kad priklausai kažkam didesniam už save. Todėl, pirmakursi, jeigu skaitai šį tekstą – priimk tai kaip asmenišką kvietimą ateiti į „Vingį“ ir patirti tikrą, pašėlusį studentišką gyvenimą. Galbūt iš pradžių bus baisu, galbūt nežinosi, ko tikėtis, bet labai gali būti, kad čia atrasi žmones ir patirtis, kurių nepamirši visą gyvenimą. Ir nesvarbu, ar ateisi šokti, dainuoti, groti, ar tiesiog iš smalsumo – svarbiausia ateiti.   Nuotraukos: ansamblio „Vingis“ pasirodymo akimirkos iš š.m. Lietuvos valstybės atkūrimo dienos progos minėjimo, fotogr. Aleksas Jaunius.
Plačiau
Tarptautinis architektūros simpoziumas „Modernistinė medinė architektūra ateičiai. Palanga“
Tarptautinis architektūros simpoziumas „Modernistinė medinė architektūra ateičiai. Palanga“
Kaip išsaugoti ir šiuolaikinei kultūros veiklai pritaikyti unikalią Palangos vasaros skaityklą, vieną ryškiausių Lietuvos medinio modernizmo pavyzdžių, šiemet mininčią 60-metį? Atsakymų į šį klausimą rugsėjo 10–11 d. Palangoje ieškos architektūros, paveldosaugos ir kraštovaizdžio architektūros ekspertai iš Lietuvos, Danijos ir Latvijos. Lietuvos nacionalinės bibliotekos Palangos vasaros skaitykloje rengiamas tarptautinis architektūros simpoziumas „Modernistinė medinė architektūra ateičiai. Palanga“. Jame vyks visuomenei atviros paskaitos ir diskusijos bei ekspertų sesijos apie istorinių vietų, stiprinančių vietos tapatybę, išsaugojimą ir pritaikymą visuomenės poreikiams. Baigiamajame renginyje bus pristatytos ekspertinės rekomendacijos, kaip išsaugoti šį išskirtinį paveldo objektą ir užtikrinti jo gyvybingumą ateityje. Medinis modernizmas pajūryje „Palangos vasaros skaitykla yra vienas ryškiausių medinio modernizmo pavyzdžių Lietuvoje. Mums svarbu ne tik išsaugoti šį išskirtinį architektūros objektą, bet ir ieškoti sprendimų, kaip jis ir toliau galėtų išlikti gyvas, atviras ir bendruomenę telkiantis kultūros centras“, – sako Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė. Architekto Albino Čepio suprojektuota Palangos vasaros skaitykla duris atvėrė 1966 metais. Medinė karkasinė konstrukcija, didelės stiklo plokštumos, atviras planas ir banguotas stogas kuria unikalų pastato ryšį su gamtine aplinka ir miesto erdve. Skaitykla įtraukta į Kultūros vertybių registrą, o 2025 metais pristatyta Venecijos architektūros bienalėje kaip išskirtinis Lietuvos medinio modernizmo architektūros pavyzdys. Simpoziumas telkia ekspertus Simpoziumas suburs medinės architektūros, paveldo išsaugojimo, kraštovaizdžio architektūros ir žiedinės statybos specialistus bei studentus iš trijų šalių. Patirtimi dalysis VILNIUS TECH doc. dr. Liutauras Nekrošius, danų architektė ir tyrėja Sidsel Sander, Karališkosios Danijos akademijos architektas Magnusas Sølvhøjus Kühnas, Rygos technikos universiteto mokslininkė dr. arch. Antra Viļuma, Vilniaus dailės akademijos lektorė dr. Indrė Užuotaitė, kraštovaizdžio architektė Dovilė Ivanauskienė ir kiti ekspertai. Dirbtuvės skatins įvairių sričių ir kartų specialistų dialogą ir bendradarbiavimą, ieškant būdų, kaip atskleisti Palangos vasaros skaityklos architektūrinį ir kultūrinį potencialą, paveldosaugos principus derinant su šiuolaikiniais naudojimo poreikiais. Dirbtuvėse parengtos įžvalgos ir siūlymai bus pristatyti baigiamojoje simpoziumo sesijoje. Atvira programa Visuomenė kviečiama į atviras simpoziumo paskaitas ir diskusijas. Dalyviai turės progą susipažinti su išskirtiniu Palangos architektūros paveldu ir išgirsti tarptautinių ekspertų įžvalgas apie tai, kaip sprendimai dėl istorinių pastatų lemia miesto kultūrinį veidą, viešųjų erdvių ateitį, prisideda prie šiuolaikinio miesto gyvybingumo ir vietos bendruomenės santykio su paveldu. Dalyje programos renginių vietų skaičius ribotas, todėl būtina išankstinė registracija, galiojanti abiejų dienų programai. Registruotis galite čia. Simpoziumas yra Lietuvos nacionalinės bibliotekos renginių ciklo „Metai su Danija“, skirto Danijos sprendimo pripažinti atkurtą Lietuvos nepriklausomybę 35-mečiui, dalis. Tarptautinį architektūros simpoziumą „Modernistinė medinė architektūra ateičiai. Palanga“ inicijuoja Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Danijos Karalystės ambasada Lietuvoje ir Danijos kultūros institutas Baltijos šalims. Simpoziumą įgyvendina VILNIUS TECH Architektūros fakultetas ir „Docomomo Lietuva“. Organizaciniai partneriai – Vilniaus medinės architektūros centras, Rygos technikos universitetas ir VELUX. Programa Rugsėjo 10 d., ketvirtadienis 15.30 Simpoziumo atidarymas „Tarp atradimo ir praradimo: paviljono kultūrinės vertės“. Architektas ir paveldosaugos ekspertas, VILNIUS TECH doc. dr. Liutauras Nekrošius pristatys Palangos vasaros skaityklos kultūrines bei architektūrines vertes. Būtina registracija. 16.00 Ekskursija pėsčiomis „Medžių ir medinės architektūros paveldas“. Ekskursijos metu bus tyrinėjami medžių, medinės architektūros ir Palangos urbanistinės aplinkos ryšiai. Būtina registracija. 18.00 Sesija „Paveldo želdinių atkūrimas“. Kraštovaizdžio architektės Dovilės Ivanauskienės moderuojamoje sesijoje bus aptariamos galimybės atkurti vieną svarbiausių skaityklos architektūrinės idėjos elementų – jos interjere augusį medį. Būtina registracija. Rugsėjo 11 d., penktadienis 9.00 Paskaita „Permąstant transformaciją“. Danų architektė ir tyrėja Sidsel Sander kalbės apie vietos kontekstą, natūralias medžiagas, tvarumą ir į klimato kaitą reaguojančią architektūrą. Atviras renginys. 10.00 Sesija „Įtraukus paveldas“. Vilniaus dailės akademijos Restauravimo katedros lektorės ir Medinės miesto architektūros muziejaus vadovės dr. Indrės Užuotaitės moderuojama diskusija skirta galimiems skaityklos ateities naudojimo scenarijams. Būtina registracija. 12.40 Pranešimas „VELUX Re:Living: ateities jau pastatyta“. „VELUX Baltics“ vadovas Dmitrijs’us Astašonoks’as pristatys pastatų renovacijai skirtą iniciatyvą ir jos taikymo galimybes platesniu mastu. Atviras renginys. 13.00 Paskaita „Išsaugoti ir naudoti pakartotinai“. Karališkosios Danijos akademijos kviestinis lektorius, architektas Magnusas Sølvhøjus Kühnas supažindins su žiedinės statybos, pakartotinio medžiagų naudojimo ir medinių konstrukcijų sprendimais. Atviras renginys. 14.00 Sesija „Atsparus paveldas“. Sesiją moderuos dr. arch. Antra Viļuma, Rygos technikos universiteto vyresnioji mokslo darbuotoja, tyrinėjanti medinę architektūrą, tvarumą. Ekspertai aptars pastato išsaugojimo iššūkius ir galimus jų sprendimus. Būtina registracija. 16.00 Baigiamasis rezultatų pristatymas. Simpoziumo dalyviai pristatys darbo metu išryškėjusias įžvalgas ir rekomendacijas. Pristatymą moderuos medinės statybos ekspertas Paulius Milčius. Atviras renginys. Dalyvaudami renginyje sutinkate, kad jo metu galite būti fotografuojami, o nuotraukos gali būti naudojamos viešinimo tikslais.
Plačiau