Transporto logistika – kas tai?
Logistika yra ekonomikos sritis, apimanti visus su prekių judėjimu ir prekybos organizavimu susijusius klausimus. Taip pat logistika apima planavimą, įgyvendinimą ir kontrolę, siekiant optimaliai valdyti krovinių srautus, transportavimą, sandėliavimą ir kitas materialines bei nematerialines operacijas. Tai apima viską nuo žaliavų ir medžiagų įsigijimo iki jų pristatymo vartotojui, taip pat gamybos žaliavų perdirbimą ir galutinės produkcijos pristatymą. Be to, logistika apima reikiamos informacijos perdavimą, saugojimą ir apdorojimą.
Realybėje transporto logistų darbas daugeliui siejasi su krovinių pervežimu. Vis dėlto, prof. dr. R. Junevičius pasakoja, kad transporto logistų pareigos apima gerokai daugiau sričių.
„Ši karjera patraukli tiems, kurie nebijo atsakomybes ir geba priimti sprendimus. Transporto logistų darbas dinamiškas ir nenuobodus – čia reikia daug bendrauti su kitais specialistais, planuoti eismo srautus, užtikrinti saugumą ir spręsti netipines problemas. Transporto logisto darbo diena dažniausiai nenormuojama laike. Nors darbo valandos ilgos, tačiau geroji pusė ta, kad nereikia prisirišti prie darbo vietos ir galima dirbti nuotoliniu būdu“, – teigia VILNIUS TECH profesorius.
Galvojantiems apie transporto logisto karjerą, prof. dr. R. Junevičius pataria įsivertinti savo asmenines savybes. Pasak pašnekovo, dirbant šioje srityje būtina gebėti vienu metu atlikti daugybę užduočių, be to, reikalingas atidumas, pareigingumas, atsakomybės jausmas ir tikslumas.
„Žinoma, darbo specifika taip pat priklauso nuo užimamų pareigų, įmonės dydžio ir jos veiklos. Įprastai mažesnėse įmonėse laukia platesnis darbų spektras, o didesnėse – siauresnis darbų spektras ir didesnis darbo krūvis“, – atkreipia dėmesį VILNIUS TECH profesorius.
Šiame darbe tenka priimti sudėtingus sprendimus
Pastaruoju metu galime išgirsti nemažai diskusijų dėl siaurinamų gatvių. Šiuos sprendimus taip pat priima transporto logistai.
Prof. dr. R. Junevičius atskleidžia, kad eismo transporto logistai, srautų planavimo ar valdymo specialistai beveik kasdien susiduria su dilema, kas yra svarbiau – žmogus ar transporto priemonė.
„Vieniems gyventojams reikia žalių zonų ir takų, o kitiems plačių gatvių ir greitų automobilių. Siauresnės gatvės neretai reiškia mažesnį eismo intensyvumą, sumažėjusį greitį ir triukšmą.
Iš kitos pusės, yra ir kitų poreikių, pavyzdžiui, prekių pristatymas, žmonių gebėjimas nueiti atstumus pėsčiomis, viešasis transportas, gaisrinių, komunalinių, greitosios pagalbos automobilių atvykimas. Taigi, sprendžiant šiuos ir panašius klausimus, transporto logistams tenka priimti ne vieną sudėtingą sprendimą. Sunku įtikti visoms visuomenės grupėms, tačiau nuoširdžiai manau, kad tarpusavio susitarimas galėtų atvesti prie sprendimo, kuris tenkintų visus“, – pasakoja pašnekovas.
Nesvetimi ir gamtosaugos klausimai
Šiais laikais vis aktualesni tampa ir gamtosaugos klausimai, o transporto sritis – ne išimtis. Profesorius teigia, kad planuojant eismą pirmiausia apskaičiuojami transporto ir gyventojų poreikiai, o tuomet svarstomi aplinkai draugiški sprendimai.
„Vertėtų nebijoti nepatogių iššūkių – ne vien techninių, bet ir finansinių. Gamtosaugos sprendimų atidėliojimas neleidžia taupyti, o vizijos neturėjimas stabdo bet kokį progresą. Pastebiu, kad kol kas Lietuvoje trūksta vizijos, kaip turėtų atrodyti transportas, be to, trūksta diskusijų tarp skirtingų sričių specialistų“, – teigia R. Junevičius.
Paklaustas apie elektromobilių integravimą miesto gatvėse, pašnekovas neslepia – elektromobiliai gamtos tausojimo klausimų kol kas neišsprendžia.
„Kiekvienos transporto priemonės judėjimui reikia energijos. Klausimas sukasi apie tai, kokiu būdu energija yra gaminama ir kaip ji naudojama? Elektromobiliai moko mus važiuoti taupiau, bet energija jiems judėti kol kas gaminama tiek gamtai nedraugiškais, tiek ekologiškais būdais. Tuo tarpu viešojo transporto privalumas yra gebėjimas pervežti didelius kiekius žmonių. Taigi, grįžtame prie susitarimo principo – kokį transportą mes norime turėti savo miestuose, priemiesčiuose ir nutolusiose vietovėse? Kiekvienu atveju, jis turės būti kiek kitoks, bet sėkmingai sąveikauti tarpusavyje“, – aiškina profesorius.
Kviečia studijuoti transporto srities specialybes
Lietuvoje transporto ir logistikos veikla sukuria iki 12 proc. BVP, o kvalifikuotų specialistų poreikis niekada nemažėja. Jeigu esate smulkmeniškas, komunikabilus, gebate greitai spręsti problemas ir svajojate apie galimybę dirbti iš bet kurio pasaulio kampelio, Transporto inžinerinės ekonomikos ir logistikos bei Transporto inžinerijos studijos VILNIUS TECH gali būti puikus pasirinkimas. Abi studijų programos siejamos su transportu, viena yra socialinių mokslų srities, kita – technologijos.
Transporto srities specialistų laukia puikios karjeros galimybės. Šie specialistai gali įsidarbinti Susisiekimo ministerijoje, Valstybinėje kelių transporto inspekcijoje, Kelių direkcijos, eismo priežiūros organizacijose, draudimo įstaigose, krovinių ir keleivių vežimo įmonėse bei daugelyje kitų Lietuvoje veikiančių transporto ir logistikos bendrovių.
Plačiau apie VILNIUS TECH Transporto inžinerinės ekonomikos ir logistikos bei Transporto inžinerijos studijas rasite čia.
Galerija
