Stojantiesiems

Kada Lietuvos keliais riedės automobiliai be vairuotojų?

Birželio 17, 2020

Autonominiai automobiliai be vairuotojų – transporto sistemos ateitis, tačiau jau dabar važinėdami automobiliais naudojame įvairias jų autonominio judėjimo funkcijas. VGTU Transporto inžinerijos fakulteto doktorantas ir lektorius Paulius Skačkauskas savo mokslinių tyrimų sritimi pasirinko autonominius automobilius, nes tiki jų ateitimi bei sėkminga integracija į transporto sistemą. 

Autonominius automobilius išpopuliarino saugumo sistemos 

Paulius Skačkauskas pasakoja, kad autonominiai automobiliai nėra naujiena, jų idėja egzistuoja maždaug nuo 1950-ųjų JAV. Tuo metu buvo tik kalbama apie tokio tipo automobilius kaip apie ateities viziją, bandoma kurti pirmuosius prototipus. Tikrieji autonominiai automobiliai pradėti testuoti praeito amžiaus devintame dešimtmetyje Vokietijoje. „Įdomu tai, kad tai nebuvo prabangūs ar futuristiniai automobiliai, bet krovininiai mikroautobusai“, – sako P. Skačkauskas. 

2004-ųjų metų pradžioje autonominiai automobiliai taip išpopuliarėjo, kad JAV buvo rengiamos jų varžybos. Tai buvo savotiškas Dakaro ralis, nes varžybos vyko dykumoje, nustatytos įvairios taisyklės, bet svarbiausia – automobiliai judėjo be vairuotojų. Kasmetiniai raliai buvo tokie sėkmingi, kad 2007 m. varžybos surengtos miestų gatvėse. 

„Tai, kad dabar vis daugiau girdime apie autonominius automobilius, yra keleto veiksnių visuma. Dabartiniai autonominiai automobiliai yra ilgo inžinerinio darbo rezultatas, todėl jų technologinis lygis yra pakankamai aukštas. Didėjantis eismo saugumas taip pat įrodo įvairių aktyviojo saugumo bei pagalbinių vairavimo sistemų efektyvumą ir naudą, todėl idėjos apie autonominius automobilius tampa vis populiaresnėmis“, – teigia VGTU lektorius. 

Autonominiai automobiliai jau važinėja mūsų gatvėmis, jie yra standartizuoti ir skirstomi į autonominius lygius nuo nulio iki penkių. Nulinis lygis – įprastas automobilis be autonominio judėjimo funkcijų, penktasis – aukščiausias autonomiškumo lygis, kuriam nereikalingas vairuotojas. 

Pasak P. Skačkausko, Lietuvoje ir visame pasaulyje jau važinėja trečio lygio autonominiai automobiliai, o vairuotojai naudojasi jų autonominio judėjimo funkcijomis – aktyvia pastovaus greičio palaikymo kontrole, avariniu stabdymu, važiavimo juostos palaikymu ir pan. Automobiliai, turintys bent jau pastovaus greičio palaikymo funkciją, atitinka pirmąjį autonomiškumo lygį. 

Ketvirto ir penkto lygio autonominiai automobiliai vis dar yra tik kūrimo ir tyrimų stadijoje visame pasaulyje. Mokslininkai prognozuoja, kad aukščiausio lygio autonominiai automobiliai, galintys važiuoti be vairuotojo, atsiras ne anksčiau kaip 2050–2070 m. Įvairūs automobilių gamintojai tikisi ir prognozuoja, kad tai įvyks anksčiau. 

Sprendžiamos infrastruktūros problemos 

Autonominių automobilių integravimas į transporto sistemą yra kompleksinis uždavinys, apimantis inžinerinius sprendimus, kelių infrastruktūrą ir visuomenės požiūrį į autonominį judėjimą. 

Numatoma, kad ateityje problemų gali kilti dėl autonominių ir paprastų automobilių maišymosi gatvėse. „Autonominiam automobiliui nuspėti aplinkinių vairuotojų elgesį gali būti sudėtinga, kadangi žmogiškasis veiksnys sunkiai prognozuojamas“, – mano doktorantas. 

Mokslininkai siūlo įrengti atskiras eismo juostas, kad būtų atskirtas aukšto lygio autonominių automobilių judėjimas. Taip pat toliau yra tobulinamos įvairių jutiklių sistemos, kurios leistų gauti informaciją apie kelio dangos būklę (apledėjęs, šlapias), eismo įvykius ir susidariusias spūstis keliuose ir taip toliau. „Kalbant apie infrastruktūrą, daugiausiai dėmesio turėtų būti skiriama sklandžiai autonominio automobilio ir aplinkos komunikacijai, tarpusavio duomenų apsikeitimui“, – pabrėžia P. Skačkauskas. 


Ateities eismas – tikslus, tvarkingas, be žuvusiųjų 

Prognozuojama ir vienareikšmiškai tikima, kad autonominiai automobiliai labai stipriai paveiks transporto sistemos ateitį, nuo krovinių gabenimo iki didesnio kelių eismo saugumo. 

„Didžiausias numatomas privalumas – sumažėjęs žuvusiųjų skaičius keliuose. Tikima, kad autonominiai automobiliai padidintų žmonių mobilumą, turėtų sumažėti aplinkos tarša bei spūstys keliuose. Ateityje eismas turėtų būti labai tikslus, tvarkingas, be žmogiškojo veiksnio ar kitokių klaidų“, – pasakoja doktorantas. 

Kitą vertus, teigiamą autonominių automobilių poveikį transporto sistemai reikėtų vertinti atsargiai ir nepradėti tikėti iliuzijomis. Sėkminga autonominių automobilių vizija tik iš dalies pagrįsta, kadangi kalbant apie būsimą naudą remiamasi tik aktyviojo saugumo bei pagalbinių vairavimo sistemų naudojimo automobiliuose pavyzdžiais. „Tai yra tik spėjimai. Minėti privalumai galėtų būti realizuoti tik atsiradus aukščiausio lygio autonominiams automobiliams. Tai reiškia, kad techniškai mes dar nežinome, kokį realų poveikį šie automobiliai turės transporto sistemai“, – akcentuoja mokslininkas. 

Lietuva juda tinkama linkme 

Pasak P. Skačkausko, pasaulio lyderiais autonominių automobilių srityje laikomi JAV, Vokietija, Šveicarija, tačiau galima pasidžiaugti, kad ir Lietuva juda tinkama kryptimi. Vienas iš veiksnių, turintis didžiausią poveikį autonominių automobilių atsiradimui ir integracijai į transporto sistemą, yra teisinė bazė. 2018 m. pradžioje Lietuvoje patvirtintas tvarkos aprašas, apibrėžiantis autonominių automobilių bandymus ir dalyvavimą viešajame eisme. 

Prie autonominių automobilių populiarintino prisideda ir universitetas. VGTU organizuojamos įvairios konferencijos, kuriose diskutuojama apie autonominius automobilius, jų tendencijas ir problemas, ateities iššūkius, skleidžiama informacija, mokslininkai kuria valdymo, maršrutų planavimo bei kitus autonominio judėjimo algoritmus. 

„Lietuvoje aktyviai dirbame šioje srityje, turime teisinę bazę, šviečiame visuomenę, ruošiamasi autonominių automobilių integracijai į transporto sistemą“, – teigia doktorantas. 

Mokslo indėliu nori kurti ateitį 

VGTU Transporto inžinerijos fakulteto studentai studijų metu gali pasirinkti savavaldžių automobilių specializaciją. Pasak lektoriaus, transporto sektorius kuo toliau, tuo labiau susidurs su autonominių automobilių sukeliamais iššūkiais, todėl išaugs tokių specialistų poreikis. Tikima, kad visa transporto sistemos ateitis remsis į autonominius automobilius. 

Renkantis studijas VGTU Transporto inžinerijos fakultete, stojančiuosius domina platus specializacijų spektras: nuo transporto ekonomikos ir logistikos, saugaus eismo ir lengvųjų automobilių iki specialiosios technikos, geležinkelių transporto ir t. t. 

P. Skačkauskas savo mokslinio darbo tyrinėjimo sritimi pasirinko autonominius automobilius, nes stebėjo transporto sektoriaus tendencijas ir žvelgė į ateitį: „Norėjau prisidėti prie transporto sektoriaus šviesesnės ateities kūrimo, autonominių automobilių tyrimų ir jų integracijos į visą transporto sistemą.“

Tekstas publikuotas portale 15min.lt

 

Galerija

Panašios naujienos

Kviečiame savanoriauti!
Kviečiame savanoriauti!
Kviečiame savanoriauti Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginiuose. Trumpalaikė savanorystė 2027 m. pirmąjį pusmetį Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai, todėl Vilniuje vyks aukšto lygio tarptautiniai renginiai. Europos Sąjungos valstybių narių ministrus, pareigūnus ir tarptautines delegacijas subursiantis Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai ieško pastiprinimo. Kviečiame motyvuotus studentus prisidėti prie renginių organizavimo ir logistikos užtikrinimo savanorystės pagrindu. Tikimės, kad: • esi ne jaunesnis (-ė) nei 18 metų (2027 m. sausio 1 d.); • gerai moki anglų kalbą (ne žemesniu nei B2 lygiu); • esi atsakingas (-a) ir iniciatyvus (-i); • domiesi tarptautiniais procesais ir renginių organizavimu bei nori tapti Lietuvos veidu tarptautiniuose renginiuose. Savanorių veiklos: • pagalba registracijos ir akreditacijos procesuose; • delegacijų informavimas ir nukreipimas; • renginių logistikos ir organizacinių procesų palaikymas. Įsitraukimo trukmė: 1–2 dienos bent penkiuose renginiuose (viso 17 renginių). Tai puiki galimybė įgyti tarptautinių renginių organizavimo patirties ir iš arti pamatyti, kaip vyksta vienas svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai etapų. Norinčius dalyvauti kviečiame pateikti gyvenimo aprašymą (CV), trumpą motyvacinį laišką ir aukštojo mokslo įstaigos rekomendacinį laišką el. paštu stud@vilniustech.lt iki 2026 m. rugsėjo 15 d. Ilgesnės trukmės įsitraukimas / praktika (savanorystės pagrindais) Siūlome atlikti praktiką organizuojant Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginius! Užsienio reikalų ministerija kviečia studentus prisidėti prie Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginių logistikos užtikrinimo 2027 m. sausio–birželio mėnesiais. Ką veiksi? • prisidėsi prie akreditacijos centro veiklos; • padėsi koordinuoti renginių logistiką; • dalyvausi delegacijų aptarnavimo procesuose; • prisidėsi prie komunikacijos ir organizacinių užduočių; • siūlysime praktiką atlikti savanorystės pagrindais. Tikimės, kad: • gerai moki anglų kalbą (B2 lygis); • esi atsakinga (-s) ir organizuota (-s); • gali įsipareigoti ilgesniam laikotarpiui; • turi savanorystės ar renginių organizavimo patirties (privalumas). Įsitraukimo laikotarpis: 2027 m. sausio–birželio mėn. Grafikas / datos gali būti derinamos bendru sutarimu. Studentams, kurių studijų programos numato praktiką, gali būti sudaryta galimybė šią savanorystės veiklą įskaityti kaip praktiką. Jei nori prisidėti prie vieno svarbiausių Lietuvos tarptautinių projektų ir įgyti vertingos profesinės patirties, kviečiame kandidatuoti pateikiant CV ir motyvacinį laišką el. paštu: stud@vilniustech.lt iki spalio 15 d.
Plačiau
Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą
Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą
Šiuolaikiniai inžineriniai sprendimai vis dažniau gimsta bendradarbiaujant skirtingų sričių specialistams. Universitetinė aplinka suteikia galimybę sujungti skirtingas kompetencijas ir kurti sprendimus, kurie vienos disciplinos ribose būtų sunkiai įgyvendinami. Toks bendradarbiavimas išryškėjo ir baigiamajame bakalauro darbe, kuriame VILNIUS TECH studentai Laura Venckutė (Elektronikos fakultetas) ir Abderrazak El Aamrani (Mechanikos fakultetas) sujungė elektronikos bei medicinos inžinerijos žinias, kurdami žmogaus judesių atpažinimo ir vertinimo sistemą. Projekto pradžioje Medicinos inžinerijos ir Elektronikos inžinerijos studijų programų studentai siekė išspręsti problemą, aktualią tiek sporto, tiek reabilitacijos srityse – trūksta prieinamų sistemų, galinčių automatiškai atpažinti ir įvertinti žmogaus atliekamus judesius ir suteikti momentinį grįžtamąjį ryšį. Kaip pažymi projekto autoriai, neteisingai atliekami judesiai gali sumažinti treniruočių efektyvumą ir padidinti traumų riziką reabilitacijos, sporto ar kasdienės veiklos metu. Būtent todėl buvo nuspręsta ieškoti technologinio sprendimo, kuris galėtų padėti objektyviai ir greitai įvertinti judesių kokybę. [caption id="attachment_120706" align="alignnone" width="2048"] Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą[/caption] Idėja kilo iš ankstesnių projektų ir studijų metu įgytos patirties, o svarbiu postūmiu tapo dėstytojų pasiūlyta bendradarbiavimo galimybė. Nuo pat pradžių buvo aišku, kad projektui reikės skirtingų sričių žinių – judesių analizė reikalauja ne tik techninės sistemos sukūrimo, bet ir gebėjimo apibrėžti prasmingus žmogaus judesių vertinimo kriterijus. Studentai projekte pritaikė skirtingas, tačiau neatsiejamas ir papildančias kompetencijas. Elektronikos inžinerijos studentė buvo atsakinga už kompiuterinę regą, įterptines sistemas ir sistemos integravimą, o medicinos inžinerijos studentas prisidėjo biomechanikos bei žmogaus judesių vertinimo žiniomis. Nors darbai buvo paskirstyti pagal kompetencijas, svarbiausi sprendimai buvo priimami kartu. Nuo pirminės koncepcijos iki veikiančios sistemos Pradiniame etape buvo planuojama sukurti sistemą, galinčią analizuoti platesnį judesių spektrą ir atlikti daugiau analizės funkcijų. Tačiau projekto eigoje teko atsižvelgti į techninius apribojimus, turimus aparatinius resursus ir baigiamojo darbo apimtį. Dėl šių priežasčių dalies idėjų buvo atsisakyta. Komandos nariai teigia, kad projekto metu nekilo didesnių nesutarimų. Sprendimai buvo priimami aptariant galimas alternatyvas, vertinant jų atitikimą projekto tikslams ir, kai buvo įmanoma, išbandant skirtingus metodus praktikoje. Kai techniniai reikalavimai nesutapdavo, buvo ieškoma sprendimo, kuris geriausiai atitiktų tiek projekto tikslus, tiek įgyvendinimo galimybes. Galutinis projekto rezultatas – žmogaus judesių atpažinimo ir grįžtamojo ryšio sistema, paremta kūno pozos nustatymo algoritmu, skirta krepšinio metimo analizei. Sistema realiuoju laiku aptinka žmogų, nustato jo kūno padėtį ir pagal biomechaninius kriterijus įvertina metimo techniką, o vėliau pateikia vartotojui grįžtamąjį ryšį. Tarpdiscipliniškumo vertė ir ateities galimybės Testavimo metu sistema veikė geriau nei tikėtasi – ji sėkmingai analizavo skirtingo ūgio naudotojų judesius ir išlaikė patikimą veikimą net iki 12 metrų atstumu. Studentų teigimu, lūkesčius pranoko ne tik techniniai rezultatai, bet ir pats bendradarbiavimo procesas. Jų nuomone, teoriškai tokį projektą būtų galima įgyvendinti ir vienos srities specialistui, tačiau praktiškai tai būtų sudėtinga ir neefektyvu. Projektas reikalavo tiek elektronikos žinių, tiek žmogaus judesių analizės supratimo. Be abiejų sričių kompetencijų būtų reikėję daug daugiau laiko skirti naujų temų studijavimui ir sprendimų paieškai. Ateityje studentai mato galimybių toliau plėtoti projektą gerinant sistemos stabilumą, optimizuojant resursų naudojimą, plečiant palaikomų judesių skaičių ir didinant judesių atpažinimo tikslumą. Nors jie dar nėra tikri, ar ateityje dirbs būtent šioje srityje, tikisi ir toliau gilinti žinias susijusiose technologijų ir inžinerijos kryptyse. Vadovų įžvalgos: tarpdiscipliniškumas kaip ateities inžinerijos pagrindas Baigiamojo darbo vadovai pabrėžia, kad projekto tema natūraliai reikalavo skirtingų disciplinų bendradarbiavimo. Tačiau didžiausia šio projekto vertė slypi ne tik sukurtame techniniame sprendime, bet ir studentų gebėjime efektyviai bendradarbiauti. Medicinos inžinerijos studijų programos dėstytoja prof. dr. Kristina Daunoravičienė pabrėžia, kad žmogaus kūno padėties atpažinimo ir vertinimo sistemos kūrimas apima tiek žmogaus judesio ir biomechanikos supratimą, tiek gebėjimą sukurti techninę sistemą, kuri galėtų surinkti, apdoroti ir pateikti informaciją vartotojui. „Skirtingų žinių ir kompetencijų poreikis nulėmė, kad tema tapo puikia terpe bendradarbiavimui tarp medicinos ir elektronikos inžinerijos studentų. Tokiuose projektuose gimsta ne tik techniniai sprendimai, bet ir gebėjimas suprasti kitų sričių logiką, apribojimus bei prioritetus“, – teigia prof. dr. K. Daunoravičienė. Nors projekto pradžioje studentai buvo nepažįstami ir atstovavo skirtingoms studijų kryptims, bendras tikslas greitai tapo pagrindu sėkmingam darbui. Vadovė pabrėžia, kad medicinos inžinerija į projektą atnešė žmogaus judesio vertinimo ir rezultatų interpretavimo perspektyvą, o elektronikos inžinerija – sistemų architektūros, prototipavimo ir optimizavimo žinias. Pasak prof. dr. K. Daunoravičienės, svarbiausias projekto rezultatas yra ne tik sukurtas prototipas ir jo išvesties palyginimas su „Xsens“ judesio analizės sistema gautais rezultatais. „Ne mažiau svarbios yra bendradarbiavimo, komunikacijos, pasitikėjimo, iniciatyvos ir gebėjimo mokytis vienam iš kito kompetencijos. Būtent jos leidžia geroms idėjoms virsti realiai veikiančiais sprendimais“, – įsitikinusi profesorė. Elektronikos fakulteto dėstytojas doc. dr. Vytautas Abromavičius taip pat atkreipia dėmesį, kad kad dirbtinio intelekto eroje vis didesnę reikšmę įgauna ne tik techninės kompetencijos, bet būtina ir aiški komunikacija, gebėjimas suprasti skirtingų sričių specialistus ir kartu siekti bendro tikslo. „Šis baigiamasis darbas parodė, kad mūsų studentai puikiai bendravo tarpusavyje, gebėjo specifinius ir profesinius terminus perteikti paprasta, suprantama kalba. Toks tarpusavio supratimas leido efektyviai sujungti skirtingų disciplinų žinias į puikų rezultatą“, – sako doc. dr. V. Abromavičius. Jo teigimu, tarpdisciplininių projektų poreikis šiuolaikinėje inžinerijoje nuolat auga. Kiekvienas realus rinkai kuriamas projektas susideda iš daugelio dedamųjų, todėl platesnis problemos suvokimas užtikrina geresnį produkto pritaikomumą ir galutinį užbaigtumą.
Plačiau