Stojantiesiems

Kaip atpažinti perdegimo sindromą?

Spalio 10, 2023
Spalio 10 diena – pasaulinė psichikos sveikatos diena. Šiuolaikinėje visuomenėje vis dažniau žmones kankina įtampa, nerimas ar išsekimas – akademinė bendruomenė ne išimtis. Kaip vis dėlto atskirti, kada tai tėra nuovargis, o kuomet tai tampa perdegimo sindromu? 

Apie tai kalbėjomės su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) psichologe Migle Rudyte.

– Kaip nusprendėte pasirinkti psichologės kelią? 
 
– Labai anksti žinojau, ko noriu – mane domino žmogaus vidinis pasaulis. Pradėjusi studijuoti atradau mokslinę psichologijos dalį – kas tuo metu sudomino ir tebedomina iki šiol. Vėliau besimokydama magistrantūroje savanoriavau Santarų klinikose, teikiau emocinę paramą asmenims, sergantiems onkologinėmis ligomis

Šiuo metu dirbu universitete, kur be studentų psichologinio konsultavimo, dirbu su studentais turinčiais individualiųjų poreikių. Be to, akademinė aplinka man labai artima. Taigi universitetas tarsi apjungia labai skirtingus mano interesus ir patirtis.
 
– Ar universitete daug žmonių kreipiasi pagalbos? Kokį pokytį jaučiate per savo darbo metus?
 
– Jaunimas daug drąsiau kalba apie savo emocinius sunkumus. jie domisi psichikos sveikata, kalba vieni su kitais apie ją ir dalinasi.  Dėstytojai yra labai svarbi grandis, nes būna išgirstu iš studentų, kad dėstytojas pastebėjo studento sunkumus, pasiteiravo, kaip jis / ji jaučiasi ir tuo metu tai buvo itin svarbu. 

Atėjau dirbti per pandemiją, kuomet studijos vyko nuotoliu, tas paliko žymę. Pavyzdžiui, dalis studentų didžiąją dalį studijų mokėsi nuotoliu. O juk nuotolinis mokymasis reiškia, kad neliko pertraukų, per kurias galima socializuotis. Kai teko vėl sugrįžti prie tiesioginio mokymo – didėja nerimas, stresas, reikia iš naujo adaptuotis.
 
Be abejo karas Ukrainoje – vienas iš didžiausių sukrėtimų. Mūsų kontekstas labai artimas, tad leidžia viską pajausti iš arti. Turime studentų, kurie patys yra atvykę iš karo zonos, kurių artimieji yra likę ten. Tad viskas yra labai arti. 
 
– Kokie būtų Jūsų pagrindiniai patarimai studentui, norinčiam išlaikyti balansą tarp studijų bei asmeninio gyvenimo? Kaip neperdegti šiuo sudėtingu rudens laikotarpiu?

– Perdegimas reiškia, kad asmuo susiduria su dideliu stresu, susijusiu su darbu / mokslu ir esant dideliam stresui, dažniausiai pasikeičia rutina ir žmonės pirmiausia atsisako laisvo laiko, kas dar labiau mažina pasitenkinimą gyvenimu, o streso nemažėja. Reikia nepamiršti, jog perdegimas, tai daugiau nei nuovargis, nes nebeužtenka tik pailsėti ir (ar) išsimiegoti.

Ne veltui paminėjau stresą. Streso įveikia yra neatsiejama nuo laiko planavimo. Dažnai dirbame su studentais ne tik tam, kad jie geriau planuotų laiką, bet kad mokėtų įvertinti, kiek kam gali skirti ir ką daryti, jei bedarydami darbus susiduria su dideliu stresu, kad mokytųsi su juo tvarkytis.

Keletas  požymių, kuomet žmogui reikėtų kreiptis pagalbos – ilga laiką būdinga bloga nuotaika, sunku užmigti, nuolat kyla neramios mintys ir pan. Kitaip tariant, tampa sunku funkcionuoti – pavyzdžiui, atlikti kasdienius darbus. Jeigu tokia būsena užsitęsia ilgesnį laiką – verta kreiptis pagalbos į specialistus.

– Kokia pagrindine taisykle vadovaujatės darbe?
 
– Visuomet stengiuosi jautriai ir be išankstinio žinojimo žiūrėti į žmogų. Tai man padeda bei sukurti santykį, su tuo žmogumi ir pažvelgti iš jo perspektyvos. 

– Dėkoju už pokalbį. 

VILNIUS TECH psichologę Miglę galite pasiekti el. paštu migle.rudyte@vilniustech.lt arba telefonu 8 688 64 007.

Kalbino Simona Uksaitė, VILNIUS TECH Viešosios komunikacijos direkcijos išorinės komunikacijos projektų vadovė. 

Nuotrauka Alekso Jauniaus.
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau