Stojantiesiems

Kaip galime pasirūpinti savimi ir aplinkiniais?

Gegužės 26, 2025
Emocinė sveikata yra susijusi su kiekvienu iš mūsų, tad kartkartėmis derėtų savęs paklausti – ką aš šiuo metu jaučiu, ką man tai sako? Stabtelėjimas ir įsigilinimas į savo jausmus turėtų būti kasdienė gyvenimo praktika, kuri, be kitų svarbių dalių, tokių kaip miegas, subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, streso įveikimo įgūdžiai, yra viena iš pagrindinių geros savijautos elementų. Deja, bet dažnu atveju žmonės, emociškai besijaučiantys prastai, nežino, kaip sau padėti, tačiau tai padaryti galima įsiklausius tiek į savo, tiek į aplinkinių jausmus.
 
Analizuokite savo elgesį
 
Dažnu atveju, mokydamiesi aukštojoje mokykloje, žmonės pastebi, kad jiems sunku ne tik atlikti paskirtas užduotis, reikalaujančias nuoseklaus ir ilgalaikio įdirbio, bet ir organizuoti savarankišką veiklą. Kartais toks elgesys gali atrodyti kaip laiko planavimo įgūdžių trūkumas, tačiau už jo gali slypėti psichikos sveikatos sunkumai. Pavyzdžiui, aktyvumo ir dėmesio sutrikimas, kuris priskiriamas prie neuroraidos sutrikimų. Pastarieji prasideda vos gimus, o pagrindiniai juos sukeliantys veiksniai – genetiniai.
 
Atkreipkite dėmesį į aplinkinius
 
Jeigu pastebite, kad jūsų artimoje aplinkoje esantis žmogus kenčia ar susiduria su sunkumais, pasiteiraukite, kaip pastarasis jaučiasi ir, žinoma, su juo pasikalbėkite. Taip pat – padrąsinkite ir nuraminkite jį, atkreipkite dėmesį į tai, kad tokiu būdu rūpinatės jo jausmais.
 
Atpažinkite savižudybės rizikos ženklus
 
Artimoje aplinkoje esančių žmonių elgesys gali signalizuoti ir apie suicidines mintis, todėl labai svarbu žinoti, kaip atpažinti savižudybės rizikos ženklus. Juos gali išduoti:
 
Nuotaika:
  • neviltis;
  • liūdesys;
  • nerimastingumas;
  • dirglumas;
  • pyktis;
  • gėda, kaltė;
  • bejėgiškumas;
  • staigus palengvėjimas, nuotaikos pagerėjimas.
Elgesys:
  • atsiribojimas nuo šeimos, draugų, bendruomenės;
  • prarastas susidomėjimas mėgstamomis veiklomis;
  • neatsargus, rizikingas elgesys;
  • padidėjęs psichoaktyvių medžiagų, alkoholio vartojimas;
  • nesirūpinimas savo išvaizda;
  • asmeninių daiktų išdalijimas;
  • artimų žmonių lankymas siekiant atsisveikinti;
  • savižudybės priemonių ieškojimas.
Kalba:
  • neviltis (nebegaliu, vis tiek niekas nepasikeis);
  • jautimasis našta kitiems (be manęs visiems būtų paprasčiau);
  • bevertiškumas (man viskas nesiseka);
  • vienatvė (nebegaliu vienas to pakelti);
  • kalbėjimas apie savo mirtį arba norą mirti (jeigu man kažkas atsitiktų).
 
Jeigu atpažįstate šiuos ar panašius ženklus, tiesiai paklauskite, ar žmogus galvoja apie savižudybę, leiskite jam išsikalbėti ir kantriai išklausykite. Taip pat galite paskatinti žmogų kreiptis psichologinės pagalbos ir jį nukreipti.
 
Prisiminkite, kad su problemomis susiduria ir kiti
 
Universitete besimokantys studentais susiduria su pačiais įvairiausiais sunkumais ir į konsultacijas teikiančias psichologes kreipiasi dėl: mokymosi (atidėliojimo, perfekcionizmo, perdegimo, motyvacijos stygiaus, laiko planavimo įgūdžių stokos), asmeninių santykių, nerimo (viešojo kalbėjimo baimės, socialinio nerimo, panikos atakų), adaptacijos metu kylančių problemų. Taip pat – patyrę netektis, sirgdami lėtinėmis ligomis.
 
Kreipkitės į specialistus
 
Visuomenėje psichikos sveikatos sunkumai vis dar stipriai stigmatizuojami. Dažnu atveju žmonės laiku nesikreipia pagalbos, tad jeigu jaučiate, kad tampa sunku funkcionuoti kasdieniame gyvenime, neatidėliokite ir nedelsiant kreipkitės į specialistus.
 
Svarbu paminėti, kad jauni žmonės vis labiau domisi savo psichikos sveikata ir yra sąmoningesni – jie nebijo kreiptis į specialistus ir pasikalbėti, aptarti jiems rūpimus klausimus.
 
Profesionalios pagalbos ieškokite jus supančioje aplinkoje
 
Psichologinės konsultacijos universitete yra konfidencialios ir nemokamos. Studentai, norėdami kreiptis dėl konsultacijos, gali rašyti el. p., skambinti ar tiesiog užsukti pas norimą specialistą ir susitarti dėl susitikimo laiko.

Dėstytojai, turintys klausimų dėl darbo su studentais, taip pat gali kreiptis į universitete dirbančias psichologes.

Be individualių konsultacijų, universiteto psichologės veda arba organizuoja mokymus apie psichikos sveikatą ir lygias galimybes studijuoti.

 

VILNIUS TECH konsultacijas teikiančių psichologių kontaktai:

Rasa Urbanavičiūtė
Tel. nr. +370 5 251 2266
El. p. rasa.urbanaviciute@vilniustech.lt
Saulėtekio al. 11, SRK-I

Miglė Rudytė
Tel. nr. +370 5 274 5007
El. p. migle.rudyte@vilniustech.lt
Saulėtekio al. 11, SRK-I

Daugiau naudingos informacijos apie universitete teikiamą psichologinę pagalbą ir naudingas nuorodas rasite čia.

Parengė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) psichologė Miglė Rudytė.

Nuotraukoje psichologė Miglė Rudytė, fotogr. Simas Bernotas.

 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Biofiltracijos medžiagų tyrimai ir taikymas šalinant iš biodujų sieros vandenilį“ („Research and application of biofiltration materials in the purification of biogas from hydrogen sulfide“), kurią parengė doktorantas Kamyab Mohammadi. Disertacija rengta 2022–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – doc. dr. Rasa Vaiškūnaitė. Disertacija ginama viešame Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 15 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Disertacijoje analizuojamas sieros vandenilio (H₂S) pašalinimas iš biodujų, taikant biofiltracijos metodą. Darbe sprendžiama viena pagrindinių biodujų panaudojimo problemų – efektyvus H₂S šalinimas, kadangi ši medžiaga yra toksiška, korozinė ir reikšmingai mažina biodujų energetinių sistemų eksploatacinį efektyvumą bei jų tarnavimo laiką. Pagrindinis tyrimo objektas – sieros vandeniliui šalinti iš biodujų skirtos biofiltracijos medžiagos: iš nuotekų dumblo pagamintos bioanglys, akytojo lengvojo betono (CLC) atliekos ir putų poliuretanas (PUF). Pagrindinis disertacijos tikslas – didinti sieros vandenilio šalinimo iš biodujų efektyvumą ir biofiltro veikimo stabilumą, biofiltracijos procese taikant fiziškai ir chemiškai modifikuotas bei nemodifikuotas atliekų kilmės medžiagas. Darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, metodikos ir rezultatų skyriai, bendrosios išvados ir rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje pateikiama tiriamoji darbo problema, aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Pirmajame skyriuje apžvelgiamos sieros vandenilio šalinimo iš biodujų biotechnologijos, daugiausia dėmesio skiriant biofiltracijos mechanizmams, biofiltrų užpildų savybėms ir pagrindiniams proceso efektyvumą lemiantiems veiksniams. Antrajame skyriuje aprašomos eksperimentinių tyrimų metodikos, skirtos biofiltracijos medžiagoms parinkti, jų fizikinėms ir cheminėms savybėms, adsorbcinėms charakteristikoms nustatyti, mikroorganizmų inokuliacijai ir auginimui, taip pat sieros vandenilio šalinimo efektyvumui vertinti ir biofiltracijos procesui matematiškai modeliuoti. Trečiajame skyriuje pateikiami inovatyvių filtravimo medžiagų teorinių ir eksperimentinių tyrimų rezultatai, atskleidžiantys šių medžiagų savybių ir modifikacijos ryšį su mikroorganizmų įsitvirtinimu, bioplėvelės formavimusi ir filtro efektyvumu šalinant sieros vandenilį, taip pat palyginami eksperimentiniai duomenys su matematinio modeliavimo rezultatais. Disertacijos tema yra atspausdinti 8 moksliniai straipsniai: du – Web of Science duomenų bazės leidiniuose, turinčiuose citavimo rodiklį, vienas – Web of Science duomenų bazės leidinyje, neturinčiame citavimo rodiklio, keturi – kitose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose, vienas tik Scopus duomenų bazėje referuojamame konferencijų darbų leidinyje. Disertacijos tema perskaityti 7 pranešimai Lietuvos ir kitų šalių konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Vasara – atsakingas metas mokyklas baigiantiems ir studijuoti besiruošiantiems jaunuoliams. Kokią specialybę pasirinkti? Geriau rinktis tai, kas patinka, ar tai, ką siūlo tėvai? VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė dr. Justė Rožėnė visas jaunuolių pasirinkimo „dramas“ iš arti stebi jau ne pirmus metus. Ji dalijasi patarimais ir pasiūlymais, kurie gali padėti abiturientams teisingai pasirinkti savo ateities profesiją. 1. Daugelis nežino, ko nori, ir tai visiškai normalu. Vienas didžiausių mitų, kad dvyliktokas turi tiksliai žinoti savo ateitį. Realybėje daugelis nežino. Ir ne todėl, kad yra pasimetę ar neatsakingi. Jiems tiesiog trūksta patirties, nes jie dar neturėjo galimybės išbandyti daugelio dalykų. [caption id="attachment_119989" align="alignnone" width="2560"] Justė Rožėnė[/caption] Per stojimus dažnai matau ne tokius, kurie renkasi tarp trijų svajonių profesijų. Matau jaunus žmones, kurie renkasi tarp kelių variantų ir bando suprasti, kuris iš jų galėtų tapti jų keliu. 2. Geriausi mokiniai dažnai būna nedrąsiausi. Mokiniai, iš brandos egzaminų surenkantys 90–100 balų, dažnai jaučia didžiulį spaudimą ir bijo suklysti. Jie bijo pasirinkti studijas, kurios ne tokios prestižinės, mažiau suprantamos aplinkiniams arba tiesiog ne visai tradicinės. Pastebėjau, kad vidutiniškai egzaminus išlaikę abiturientai daug drąsiau renkasi tai, kas jiems iš tikrųjų įdomu. Kuo daugiau lūkesčių uždedama žmogui, tuo sunkiau jam rizikuoti. 3. Tėvai dažnai nori gero, bet ne visada padeda. Per stojimus ne kartą tenka girdėti: „su tokiais balais būtų gaila nestoti į mediciną“, „menai nėra rimta profesija“, „inžinerija merginai bus per sunku“. Dažniausiai tai sakoma iš rūpesčio, o ne iš blogos valios. Tačiau tėvų noras apsaugoti vaiką gali tapti kliūtimi jam atrasti savo kelią. 4. Daug žmonių renkasi ne profesiją, o prestižą. Kartais atrodo, kad svarbiausias klausimas tampa ne „ką veiksiu?“, o „ką apie mane pagalvos?“. Tačiau po kelerių metų darbo rinkoje prestižas tampa daug mažiau svarbus nei tai, ar žmogui patinka jo pasirinkta veikla. Dar nesutikau žmogaus, kuris po dešimties metų būtų laimingas vien dėl to, kad jo diplome įrašytos programos pavadinimas skambėjo įspūdingai. 5. Labai mažai žmonių iš tiesų pasidomi studijų turiniu. Tai mane stebina kasmet. Žmonės analizuoja konkursinius balus, žiūri reitingus, lygina universitetus, tačiau dažnai nėra atsivertę nė vieno studijų programos aprašo, mokomųjų dalykų sąrašo. O juk studijos yra ne universiteto pavadinimas, tai 4 metus trunkanti jauną žmogų formuojanti patirtis, geriausi prisiminimai ir visa ko pradžia. 6. Daugelis renkasi pagal profesijos įvaizdį, o ne realybę. Architektūra nėra vien kasdienių idėjų perteikimas brėžinyje. Programavimas nėra tik kompiuteriniai žaidimai. Pilotavimas nėra turistavimas. Inžinerija nėra vien fizika ir matematika. Kuo daugiau žmogus domisi tikruoju profesijos turiniu, tuo mažesnė tikimybė nusivilti pradėjus studijas. Žinojimas mus paruošia visoms medalio pusėms. 7. Miestas dažnai tampa svarbesnis už profesiją. Kasmet matau stojančiuosius, kurie pirmiausia renkasi miestą, o tik tada studijas. Suprantu kodėl. Palikti namus nėra lengva. Tačiau kartais dėl to atmetamos programos, kurios žmogui iš tikrųjų tiktų labiausiai. 8. Žmonės daug dažniau gailisi neišdrįsę, nei pabandę. Per daugelį metų girdėjau nemažai istorijų apie nepasiteisinusius pasirinkimus. Tačiau daug dažniau girdžiu: „norėjau, bet pabijojau“, „galvojau apie tai, bet nesiryžau“, „man sakė, kad nesugebėsiu“. Skaudžiausi būna ne neteisingi sprendimai, o nepriimti sprendimai. 9. Praėjusių metų konkursiniai balai pasako daug mažiau, nei atrodo. Tai vienas dažniausių klausimų. Tačiau per ketverius metus supratau, kad stojimai labai priklauso nuo konkrečios kartos, egzaminų, taisyklių pokyčių ir daugybės kitų aplinkybių. Praėjusių metų skaičiai gali padėti orientuotis, bet jie nėra ateities prognozė. 10. Nesirink studijų pagal tai, kuo nori būti po 40 metų.  Jeigu reikėtų duoti tik vieną patarimą, duočiau šį: nesirink studijų pagal tai, kokį titulą nori turėti ateityje. Rinkis pagal tai, kokias problemas nori spręsti, apie ką nori mokytis ir ką norėtum veikti pirmadienio rytą po ketverių metų, nes būtent ten prasidės tavo profesinis gyvenimas, kuris gali kardinaliai keistis einant laikui.
Plačiau