Stojantiesiems

Kaip užkariauti internetą? Sėkmės receptas pagal „Bored panda“

Kovo 22, 2017
„Bored Panda“ per keletą metų iš vieno žmogaus kuriamo internetinio žurnalo tapo pasaulinio lygio žiniasklaidos milžinu, kuris dabar per dieną sulaukia daugiau nei 65 mln. peržiūrų ir dėl internautų dėmesio varžosi su tokiais rinkos „slibinais“ kaip „Daily Mail“, „BuzzFeed“, „The Huffington Post“, „Cosmopolitan“. „Mūsų konkurentai turi apie 300 darbuotojų, biurus Amerikoje ir visas galimybes pasisamdyti pačius geriausius specialistus. „Bored panda“ niekuo jiems nenusileidžia, nors pas mus – tik 30 darbuotojų“, – sako vienas iš šio internetinio puslapio vadovų Dominykas Remeika. Dalyvaudamas Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) renginyje „Karjeros dienos 2017“ jis pasidalino „Nuobodžiaujančios pandos“ filosofija ir patarimais, kaip užkariauti internetą.
 
1. Kokybė svarbiau už kiekybę. Anot D. Remeikos, „Bored panda“ visada ieškojo būdų, kaip išsiskirti iš panašių į juos tinklalapių. „Mes nusprendėme rinktis kokybę, o ne kiekybę: jei mūsų konkurentai per dieną vidutiniškai publikuoja apie 100 pranešimų, mes parašome 10, bet jie būna patys geriausi, viską atliekame 10 kartų kokybiškiau“, – pasakojo jis.
 
2. Griežta disciplina. Šiais laikais įprasta, kad turinio kūrėjai ir socialinių tinklų administratoriai dirba nuotoliniu būdu, laisvu grafiku. D. Rimeika akcentuoja, kad pas juos veikia nepriekaištinga tvarka: „Kiekviena mano darbo diena prasideda vienodai – peržiūriu paros interneto naujienas, todėl dar iki 8 val. ryto jau žinau apie visus svarbiausius įvykius. Tada su kitu „Bored Panda“ vadovu, tinklalapio įkūrėju Tomu Banišausku, sudarome planą, ką visa komanda darys tą dieną ir darbų imamės prioritetine tvarka. Nuo 9–18 val. dirbame biure, turime griežtą grafiką su tiksliais planais bei aiškiomis jų įgyvendinimo datomis. Tai viena iš priežasčių, kodėl esame konkurencingi rinkoje“.
 
3. Turinio originalumas. D. Remeika atkreipia dėmesį, kad „turinio originalumo“ sąvoka šiandien internete suprantama kiek kitaip, nei anksčiau: „Imame menininkų jau sukurtą turinį, bet jo surinkimas, sudėjimas į vieną straipsnį ar sąrašą bei rezultato apipavidalinimas šiais laikais yra laikomas originaliu turiniu. Mes niekada nekopijuojame teksto, taip pat visada stengiamės susisiekti su tais menininkais ar naujienų agentūromis, kurių turinį naudojame. Labai svarbu laikytis interneto moralės normų ir stengtis draugiškai bendrauti su kitais tinklalapiais“.
 
4. Stipri bendruomenė. Kurį laiką veikęs kaip straipsnius ir įdomybes skelbiantis internetinis žurnalas, „Bored panda“ galiausiai tapo interaktyviu ir suteikė galimybę kiekvienam kelti savo įdomybes, rašyti straipsnius bei dalyvauti sudarinėjant skaitytojų pamėgtus sąrašus. „Iš puslapio pavirtome aktyvia bendruomene, kuriai šiuo metu priklauso apie 800 tūkst. registruotų vartotojų. Palyginimui – „Bored panda“ kolektyvas per dieną sukuria vidutiniškai 8 straipsnius ir keletą įdomybių sąrašų. Registruoti vartotojai įdeda vidutiniškai apie 80 straipsnių per dieną“, – pasakoja D. Remeika. Anot jo, kol kas bendruomenės straipsniai sugeneruoja tik 10 proc. lankytojų srauto, likusius 90 proc. surenka „Bored panda“ komandos sukurtas turinys.
 
5. Aiški auditorija. Anot D. Remeikos, lietuviai nėra jų pagrindinė jų skaitytojų auditorija. „Pagal tinklalapio skaitymo statistiką, Lietuva yra tik 31-a šalis. Didžiausi skaitytojų srautai ateina iš JAV, Didžiosios Britanijos, Kanados, Australijos bei kitų anglakalbių šalių. „Kadangi pagrindinė bei aktyviausia mūsų auditoriją – JAV gyventojai, savo darbą organizuojame pagal jų gyvenimo ritmą ir įpročius: keliame naujus pranešimus tada, kai JAV gyventojai bunda ryte – apie 12–14 val. mūsų laiku – ir dalinamės jais iki 00–01 val. nakties“, – pasakoja „Bored panda“ vadovas.
 
6. Tikslinės grupės. Skaitytojus suskirstyti į tikslines grupes „Bored panda“ padėjo sukurtos smulkesnės kategorijos – gyvūnai, menas, fotografija ir pan. „Užauginti kategoriją, kurią sektų tam tikrą pomėgį turintys žmonės yra labai svarbu, nes kai kuri turinį mažai, bet tikslinei auditorijai, gali būti tikras, kad ji skaitys ir įsitrauks, nes prisijungė dėl ko, kad jiems įdomu“, – akcentuoja D. Remeika.
 
7. Naujos marketingo galimybės. Per paskutinę pusę metų „Bored panda“ puslapio peržiūrų skaičius per dieną stipriai išaugo – nuo 1–2 mln. kovo mėnesį šoktelėjo iki 68 mln. per dieną. Kodėl taip atsitiko? „Mes pasinaudojome nauja marketingo sritimi, kuri sparčiai populiarėja internete – socialinių tinklų lyderių (ang. influencers) marketingu. Ši sritis veikia itin paprastai – socialinių tinklų žvaigždės turi sukaupusios didelį skaičių gerbėjų, kurie pasitelkiami kitų prekinių ženklų reklamos tikslais. Tokie socialinių tinklų lyderiai dalinasi „Bored panda“ turiniu ir taip padeda mūsų puslapį atrasti naujiems lankytojams“, – pasakojo D. Remeika. Anot jo, įprastai socialinių tinklų lyderiai noriai dalinasi geru ir kokybišku turiniu.
 

Galerija

Panašios naujienos

Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Rekurentiniais neuroniniais tinklais grįstų metodų tyrimas siekiant anksti aptikti gedimus ir atlikti trumpalaikes galios prognozes vėjo energetikoje“ („Investigation of recurrent neural networks-based methods for early fault detection and short-term power forecasting in wind energy applications“), kurią parengė doktorantas Mindaugas Jankauskas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Artūras Serackis. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 5 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Didėjantis vėjo energijos vaidmuo šiuolaikinėse elektros energetikos sistemose lemia augantį patikimo vėjo jėgainių veikimo, tikslaus trumpalaikio galios prognozavimo ir skaičiavimo požiūriu efektyvių duomenimis grįstų metodų poreikį. Šioje disertacijoje sprendžiamos dvi tarpusavyje susijusios problemos: ankstyvas gedimų aptikimas vėjo jėgainėse, naudojant valdymo, priežiūros ir duomenų surinkimo (SCADA) laike kintančių rodmenų duomenis, ir trumpalaikis vėjo jėgainių parko generuojamos galios prognozavimas, naudojant meteorologines prognozes. Tyrimo tikslas – sukurti ir ištirti duomenimis grįstus metodus, kurie pagerintų būsenos stebėsenos ir prognozavimo tikslumą, efektyvumą bei praktinį pritaikomumą vėjo energetikos sistemose. Pirmojoje disertacijos dalyje kuriamas virtualiu jutikliu grįstas metodas, skirtas būsenai stebėti ir ankstyviems gedimams aptikti, kai neįprastas veikimas nustatomas pagal skirtumo tarp išmatuotų ir prognozuotų jutiklio reikšmių nuokrypį. Tyrime nagrinėjama, kaip įvesties duomenų pateikimas, mokymo parametrų parinkimas, rekurentinio modelio struktūra ir aktyvavimo funkcijos veikia virtualaus jutiklio tikslumą ir praktinį pritaikomumą. Antrojoje disertacijos dalyje analizuojamos ir optimizuojamos virtualiajam jutikliui taikomos rekurentinių neuroninių tinklų struktūros, vertinant įvesčių sekų sudarymą, mokymo parametrų parinkimą ir alternatyvias aktyvavimo funkcijas, siekiant padidinti tikslumą ir sumažinti praktiniam taikymui svarbias skaičiavimo sąnaudas. Trečiojoje disertacijos dalyje nagrinėjamas dvikrypčiu ilgos trumpalaikės atminties modeliu (BiLSTM) pagrįstas trumpalaikio vėjo jėgainių parko galios prognozavimo metodas, naudojantis skaitinių orų prognozių (NWP) duomenis. Tyrime analizuojama skirtingų meteorologinių prognozių šaltinių įtaka ir vertinamas tikslo funkcijos, papildytos normalizuotu „Nord Pool“ kainos daugikliu, tinkamumas paros į priekį energijos gamybos prognozėms. Disertacija prisideda prie vėjo energetikos ir dirbtinio intelekto sričių, pasiūlydama ir validuodama duomenimis grįstus metodus virtualiam jutikliui sukurti, prognozuojamos ir matuojamos reikšmės skirtumu grįstiems ankstyviems gedimams aptikti, rekurentiniams modeliams optimizuoti, skaičiavimo požiūriu efektyvioms aktyvavimo funkcijoms parinkti ir trumpalaikei vėjo generuojamai galiai prognozuoti, vertinant ne tik pagal statistinę paklaidą, bet ir pagal rinkos rezultatą. Tyrimo rezultatai paskelbti trijuose recenzuojamuose mokslo žurnaluose ir viename konferencijos straipsnių rinkinyje, taip pat pristatyti septyniose konferencijose ir seminaruose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau