Slapukai (cookies) tai duomenys, kurie saugomi vartotojo kompiuteryje. Jie sukuriami svetainių, kada jas lankome ir dažniausiai saugo duomenis apie vartotojo nustatymus: svetainės kalbą, prekių vaizdavimo formatą. Kadangi jie saugomi vartotojo kompiuteryje, tai kitą kartą vartotojui apsilankius toje svetainėje, jo nustatymai iš karto nuskaitomi iš slapukų ir net be registracijos užtikrinama, kad svetainė „atsimins“ kokius nustatymus pasirinko tas vartotojas.
Pirmosios šalies slapukai kuriami ir naudojami tik toje konkrečioje svetainėje. Dažnai jie yra būtini sistemos tinkamam veikimui. Tačiau be būtinų ir papildomų slapukų yra naudojami ir slapukai skirti statistikos rinkimui ar rinkodarai (trečiųjų šalių slapukai). Juose fiksuojama kokius puslapius jūs aplankėte svetainėje, kokių frazių ieškojote paieškos sistemoje ir pan. Slapukuose nėra saugomi vartotojų asmeniniai duomenys – vardas, slaptažodis, o sukaupti duomenys naudojami trečiųjų šalių, kad mums būtų parenkama tikslingesnė reklama, ta pati mūsų aktyvumo nesulaukusi reklama nebūtų rodoma pernelyg dažnai.
Nors pagrindinė slapukų paskirtis gali vartotojui būti naudinga, ji turi ir antrą pusę. „Įsivaizduokite, kad jums lankantis kiekvienoje parduotuvėje ar kavinėje, informacija apie jūsų pirkinius būtų užrašoma ant lipnaus lapelio ir užklijuojama ant jūsų. Kitą kartą apsilankius toje pačioje parduotuvėje pardavėjas jau žinotų ką pirkote anksčiau, galėtų pasiūlyti to paties ar panašių pasiūlymų. Taip veikia ir slapukai – mes juo renkame keliaudami iš vieno tinklalapio į kitą, svetainės pagal tai mus „prisimena“. Bet ar tikrai norėtumėte, kad visi aplinkiniai matytų visą šią lipniuose lapeliuose pateikiamą informaciją? Kad geriate tam tikros rūšies kavą gal nieko labai ir nesudomintų, bet sukaupus visų lipnių lapelių informaciją galima padaryti ir papildomas išvadas apie jūsų gyvenimo būdą, pomėgius, šeimyninę padėtį ir pan. Būtent tą ir bando padaryti trečiųjų šalių slapukai, kurie remdamiesi kituose tinklalapiuose sukurtai slapukais formuoja jūsų profilio šabloną, pagal kurį ir vykdo tolesnę rinkodarą.“ – pasakoja VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakulteto profesorė doc. dr. Simona Ramanauskaitė.
Tokie jūsų internetiniai pėdsakai dažniausiai naudojami tikslinių reklamų pateikimui, paieškos sistemų rezultatų susiaurinimui -autocomplete tekstas paieškos sistemose dažnai formuojamas remiantis slapukų ir jūsų ankstesnių veiksmų toje paieškos sistemoje duomenimis. Tačiau kuomet viešai paaiškėjo kaip Cambridge Analytica panaudojo Facebook duomenis tikslinių rinkėjų identifikavimui JAV rinkimų kompanijoje, pradėta kalbėti apie asmens duomenų privatumą. To pasėkoje buvo išleistas bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (GDPR (https://gdpr.eu/what-is-gdpr/)). Pagal jį ir ePrivatumo direktyvą (https://edps.europa.eu/data-protection/our-work/subjects/eprivacy-directive_en) svetainės gali naudoti vartotojų pėdsakus (slapukus ir kt.), bet tik gavę vartotojo sutikimą. Todėl dabar, kada naršote svetainėse, dažnai sutinkame iššokančius langus ar kitus pranešimus, kurie prašo sutikti su tinklalapyje naudojamais slapukais.
„Pačių slapukų bijoti neverta, nes jie savyje nesaugo kenksmingo programinio kodo, kuris galėtų jums pakenkti. Tačiau įvertinkite kokio tipo informaciją jūs leidžiate fiksuoti apie savo veiksmus sistemoje ir kiek plačiai ją leidžiate naudoti kitoms, trečiosioms šalims. Lipnių lapelių analogų tariant – dabar jūs patys galite kontroliuoti kokio tipo lapukus leidžiate ant savęs klijuoti kiekvienoje parduotuvėje, o kokių atsisakote.“ – pataria S.Ramanauskaitė.
„Jei nesate tikri ką jums siūlo konkreti svetainė slapukų politikos aprašyme, galite pasitikrinti kokius slapukus naudoja ta svetainė. Tam galima naudotis tokiomis sistemomis kaip https://www.cookieserve.com/ ar pan. Tokios svetainės išanalizuoja ir nurodo kokiu slapukus naudoja nurodytas tinklalapis, kurie iš jų yra būtini, naudojami vartotojo veiksmų analizei, o kurie naudojami reklamos tikslais trečiųjų šalių.“
Galerija
