Stojantiesiems

Karjeros konsultantė pataria – kaip rasti darbą COVID-19 metu

Rugsėjo 24, 2020

Remiantis Užimtumo tarnybos duomenimis, rugsėjo pradžioje nedarbingo lygis šalyje siekė 13,7 proc. Pasaulyje siaučianti COVID-19 pandemija daro neigiamą įtaką ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių ekonomikai, tad šie skaičiai gali augti. Rasti darbą darosi vis sunkiau. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius Tech) karjeros konsultantė pataria, ką daryti, nuo ko pradėti, norint rasti tinkamiausią darbo vietą.

Darbą rasti gali būti sudėtinga dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, mažo tam tikroje srityje reikalingų specialistų kiekio, sunkaus ekonominio periodo ar kompetencijų trūkumo. Tokiu atveju derėtų apsvarstyti įvairius darbo variantus arba persikvalifikuoti. Paieškos gali tapti sunkios ir tuomet, kai keliami nerealūs lūkesčiai būsimai pozicijai. Dėl šios priežasties vertėtų kritiškai peržiūrėti darbo skelbimus ir objektyviai įvertinti ar turimos žinios bei patirtis atitinka išvardintus reikalavimus. 

Kliūtimi gali tapti ir per maži lūkesčiai darbo pozicijai, kai darbuotojui keliamus reikalavimus gerokai viršija turima patirtis. Jei nusprendžiama kandidatuoti į tokią darbo vietą, darbdaviui reikėtų paaiškinti pasirinkimo priežastis arba neminėti turimos darbo patirties gyvenimo aprašyme.

„Kaip vieną iš kliūčių galima išskirti  rigidiškumą. Jei griežtai apsibrėšite, kokio darbo ieškote, nesvarstysite kitų variantų – darbo paieškos gali užtrukti. Derėtų nepamiršti, kad kandidatuodami į 10 įmonių, vidutiniškai sulauksite tik vieno pakvietimo į darbo pokalbį. Tai, jog buvote pakviestas į darbo pokalbį, dar nereiškia, kad būsite priimtas dirbti“, –  teigia Vilnius Tech karjeros konsultantė Gabija Čeledinaitė.

Išmokite pristatyti savo gebėjimus

Ekspertė taip pat įvardija dar vieną priežastį – netinkamą savo gebėjimų ar žinių pristatymą gyvenimo aprašyme ar darbo pokalbio metu. Ji pataria nuolat atnaujinti informaciją CV, nebijoti parodyti savo žinių bagažo, patirties, įvardinti savo privalumus.

„Jaudulys darbo pokalbio metu niekada nebus pagrindinė problema. Darbdavys supranta, kad interviu metu jaudintis – visiškai normalu. Tačiau jeigu tai trukdo atskleisti savo gebėjimus ir tampa kliūtimi, reikia mokytis įveikti jaudulį. Tai galima padaryti repetuojant darbo pokalbį su pažįstamais žmonėmis, filmuojant save, ramiai kvėpuojant“, – sako G. Čeledinaitė.

Stipriąsias savo savybes atpažinti nėra sunku. Reikia pagalvoti apie savo patirtį ir kuo nuoširdžiau įvardinti, kas sekasi. Tai galima vertinti pagal išorinę motyvaciją: pažymius, gaunamus pagyrimus, atlyginimą arba vidinę – norus, pasitenkinimą, svajonių įgyvendinimą.

„Jeigu jums svarbesnė išorinė motyvacija, paklauskite savęs, kurioje srityje ar veikloje rezultatai džiugina labiausiai. Jei svarbesnė vidinė, užduokite sau klausimą, ką veikdamas jaučiatės geriausiai. Stiprioji pusė nebūtinai gali būti tai, ką išmanote geriausiai. Galbūt tai – gebėjimas ir noras greitai įvaldyti naujas sritis“, – sako karjeros konsultantė.

Darbo pokalbis skirtas ne tik tam, kad pakalbėtumėte apie save. Tai puikus metas įvertinti darbdavį, pasikalbėti su būsimu kolega ar vadovu, užduoti jam klausimus, kurių atsakymus norima išgirsti. Klausimai, užduoti darbo pokalbio metu, rodo motyvaciją imtis darbo.

Gebėjimas mokytis – visada svarbus

Žmonių gabumai dažnai yra pervertinami. Įvairių sričių profesionalai, tokie, kaip krepšininkai ar verslininkai pripažįsta, kad sėkmingai jų karjerai talentas padarė nedidelę įtaką. Visa kita – ilgas ir atkaklus darbas.

Dažnai žmonės gabumus painioja su gebėjimu mokytis. Tam įtakos turi keletas dalykų: lavinant atmintį lengviau įsiminti formules, faktus, skaitant daugiau knygų, lengviau kurti tekstus, sklandžiau kalbėti, naudojant dvi užsienio kalbas, trečią išmokti lengviau.

Silpnąsias savo puses kartais išsiaiškinti lengviau, negu stipriąsias. Svarbiausia – būti sau sąžiningu. Jei kas nors nesiseka, verta susimąstyti, kodėl: ar dėl to, kad nesugebate, ar, kad neskyrėte tam pakankamai dėmesio ir nelaikėte to savo prioritetu.

„Mūsų silpnąsias puses geriausiai mato aplinkiniai. Jei turite patikimų žmonių šalia, pasiteiraukite, kokias savybes jie įvardintų, kaip silpnąsias, kuriose srityse siūlytų tobulėti. Kai ieškote darbo, nebūtina įsivardyti savo minusų. Tačiau jei žinosite, ko trūksta, kur reikia tobulėti, adekvačiau įvertinsite savo galimybes“, – pataria Vilnius Tech eskpertė.

Kitas būdas – apsilankyti įmonėje per atvirų durų dienas, kurių metu galima pamatyti ne tik būsimą darbo vietą, bet ir pabendrauti su darbuotojais.

Susijusio darbo patirtis – privalumas 

Norint rasti svajonių darbą, reikia įsivardinti, koks jis būtų ir tokio nuosekliai ieškoti. Neretai nutinka, taip, kad aiškiai sau įvardijus, ko nori, supranti, jog trūksta kompetencijų ar patirties. Tai nėra problema, nes patirties galima įgyti studijų ar praktikos metu, lankant papildomus kursus, seminarus.

Darbo patirtis yra svarbi tiek priimant vadovą, tiek ir jauną specialistą – darbdaviui rūpi, kad ateinantis naujas žmogus žinotų, ką daro, jaustų atsakomybę už savo veiksmus. 

Geriausias sprendimas – įgyti profesinės patirties dar prieš pradedant darbo paieškas: naudotis privalomos praktikos galimybe studijų metu. Į praktikos paieškas pažiūrėjus rimtai, galima įgyti puikios profesinės patirties, kuri būsimam darbdaviui bus pakankama. Taip pat studijuojant verta praktiką atlikti ne tik privalomu laikotarpiu, bet ir papildomai, nes studento statusas įmonėms leidžia lanksčiau priimti besimokančius praktikantus. 

Kitas būdas įgyti darbinės patirties – savanorystė. Ji gali būti atliekama ne pelno siekiančiose organizacijose, bendruomenėse, socialinėse įmonėse. Darbdaviai tai vertina, kaip puikią darbinę patirtį.

Jei nei vienas iš anksčiau minėtų būdų nėra tinkamas, karjeros konsultantė pataria darbo patirties įgyti atliekant asmeninius projektus. Geriausias įrodymas, kad išmanai savo darbą – anksčiau atliktų darbų pavyzdžiai. Jei įmanoma, verta juos parodyti darbdaviams.

„Žinodami, kokį darbą norite dirbti, jo ieškodami galite užtrukti. Net ir įprastu metu normalu, jei darbo paieška trunka keturis mėnesius. Siaučiant pandemijai ji gali trukti ir ilgiau. Tada motyvacija mažėja, reikalavimai darbo vietai – taip pat. Prieš pradedant paieškas verta nusistatyti realius tikslus, įsivertinti savo galimybes, apgalvoti kitas alternatyvas“, – sako Vilnius Tech karjeros ekspertė. 
 

Galerija

Panašios naujienos

Kviečiame savanoriauti!
Kviečiame savanoriauti!
Kviečiame savanoriauti Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginiuose. Trumpalaikė savanorystė 2027 m. pirmąjį pusmetį Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai, todėl Vilniuje vyks aukšto lygio tarptautiniai renginiai. Europos Sąjungos valstybių narių ministrus, pareigūnus ir tarptautines delegacijas subursiantis Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai ieško pastiprinimo. Kviečiame motyvuotus studentus prisidėti prie renginių organizavimo ir logistikos užtikrinimo savanorystės pagrindu. Tikimės, kad: • esi ne jaunesnis (-ė) nei 18 metų (2027 m. sausio 1 d.); • gerai moki anglų kalbą (ne žemesniu nei B2 lygiu); • esi atsakingas (-a) ir iniciatyvus (-i); • domiesi tarptautiniais procesais ir renginių organizavimu bei nori tapti Lietuvos veidu tarptautiniuose renginiuose. Savanorių veiklos: • pagalba registracijos ir akreditacijos procesuose; • delegacijų informavimas ir nukreipimas; • renginių logistikos ir organizacinių procesų palaikymas. Įsitraukimo trukmė: 1–2 dienos bent penkiuose renginiuose (viso 17 renginių). Tai puiki galimybė įgyti tarptautinių renginių organizavimo patirties ir iš arti pamatyti, kaip vyksta vienas svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai etapų. Norinčius dalyvauti kviečiame pateikti gyvenimo aprašymą (CV), trumpą motyvacinį laišką ir aukštojo mokslo įstaigos rekomendacinį laišką el. paštu stud@vilniustech.lt iki 2026 m. rugsėjo 15 d. Ilgesnės trukmės įsitraukimas / praktika (savanorystės pagrindais) Siūlome atlikti praktiką organizuojant Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginius! Užsienio reikalų ministerija kviečia studentus prisidėti prie Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginių logistikos užtikrinimo 2027 m. sausio–birželio mėnesiais. Ką veiksi? • prisidėsi prie akreditacijos centro veiklos; • padėsi koordinuoti renginių logistiką; • dalyvausi delegacijų aptarnavimo procesuose; • prisidėsi prie komunikacijos ir organizacinių užduočių; • siūlysime praktiką atlikti savanorystės pagrindais. Tikimės, kad: • gerai moki anglų kalbą (B2 lygis); • esi atsakinga (-s) ir organizuota (-s); • gali įsipareigoti ilgesniam laikotarpiui; • turi savanorystės ar renginių organizavimo patirties (privalumas). Įsitraukimo laikotarpis: 2027 m. sausio–birželio mėn. Grafikas / datos gali būti derinamos bendru sutarimu. Studentams, kurių studijų programos numato praktiką, gali būti sudaryta galimybė šią savanorystės veiklą įskaityti kaip praktiką. Jei nori prisidėti prie vieno svarbiausių Lietuvos tarptautinių projektų ir įgyti vertingos profesinės patirties, kviečiame kandidatuoti pateikiant CV ir motyvacinį laišką el. paštu: stud@vilniustech.lt iki spalio 15 d.
Plačiau
Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą
Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą
Šiuolaikiniai inžineriniai sprendimai vis dažniau gimsta bendradarbiaujant skirtingų sričių specialistams. Universitetinė aplinka suteikia galimybę sujungti skirtingas kompetencijas ir kurti sprendimus, kurie vienos disciplinos ribose būtų sunkiai įgyvendinami. Toks bendradarbiavimas išryškėjo ir baigiamajame bakalauro darbe, kuriame VILNIUS TECH studentai Laura Venckutė (Elektronikos fakultetas) ir Abderrazak El Aamrani (Mechanikos fakultetas) sujungė elektronikos bei medicinos inžinerijos žinias, kurdami žmogaus judesių atpažinimo ir vertinimo sistemą. Projekto pradžioje Medicinos inžinerijos ir Elektronikos inžinerijos studijų programų studentai siekė išspręsti problemą, aktualią tiek sporto, tiek reabilitacijos srityse – trūksta prieinamų sistemų, galinčių automatiškai atpažinti ir įvertinti žmogaus atliekamus judesius ir suteikti momentinį grįžtamąjį ryšį. Kaip pažymi projekto autoriai, neteisingai atliekami judesiai gali sumažinti treniruočių efektyvumą ir padidinti traumų riziką reabilitacijos, sporto ar kasdienės veiklos metu. Būtent todėl buvo nuspręsta ieškoti technologinio sprendimo, kuris galėtų padėti objektyviai ir greitai įvertinti judesių kokybę. [caption id="attachment_120706" align="alignnone" width="2048"] Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą[/caption] Idėja kilo iš ankstesnių projektų ir studijų metu įgytos patirties, o svarbiu postūmiu tapo dėstytojų pasiūlyta bendradarbiavimo galimybė. Nuo pat pradžių buvo aišku, kad projektui reikės skirtingų sričių žinių – judesių analizė reikalauja ne tik techninės sistemos sukūrimo, bet ir gebėjimo apibrėžti prasmingus žmogaus judesių vertinimo kriterijus. Studentai projekte pritaikė skirtingas, tačiau neatsiejamas ir papildančias kompetencijas. Elektronikos inžinerijos studentė buvo atsakinga už kompiuterinę regą, įterptines sistemas ir sistemos integravimą, o medicinos inžinerijos studentas prisidėjo biomechanikos bei žmogaus judesių vertinimo žiniomis. Nors darbai buvo paskirstyti pagal kompetencijas, svarbiausi sprendimai buvo priimami kartu. Nuo pirminės koncepcijos iki veikiančios sistemos Pradiniame etape buvo planuojama sukurti sistemą, galinčią analizuoti platesnį judesių spektrą ir atlikti daugiau analizės funkcijų. Tačiau projekto eigoje teko atsižvelgti į techninius apribojimus, turimus aparatinius resursus ir baigiamojo darbo apimtį. Dėl šių priežasčių dalies idėjų buvo atsisakyta. Komandos nariai teigia, kad projekto metu nekilo didesnių nesutarimų. Sprendimai buvo priimami aptariant galimas alternatyvas, vertinant jų atitikimą projekto tikslams ir, kai buvo įmanoma, išbandant skirtingus metodus praktikoje. Kai techniniai reikalavimai nesutapdavo, buvo ieškoma sprendimo, kuris geriausiai atitiktų tiek projekto tikslus, tiek įgyvendinimo galimybes. Galutinis projekto rezultatas – žmogaus judesių atpažinimo ir grįžtamojo ryšio sistema, paremta kūno pozos nustatymo algoritmu, skirta krepšinio metimo analizei. Sistema realiuoju laiku aptinka žmogų, nustato jo kūno padėtį ir pagal biomechaninius kriterijus įvertina metimo techniką, o vėliau pateikia vartotojui grįžtamąjį ryšį. Tarpdiscipliniškumo vertė ir ateities galimybės Testavimo metu sistema veikė geriau nei tikėtasi – ji sėkmingai analizavo skirtingo ūgio naudotojų judesius ir išlaikė patikimą veikimą net iki 12 metrų atstumu. Studentų teigimu, lūkesčius pranoko ne tik techniniai rezultatai, bet ir pats bendradarbiavimo procesas. Jų nuomone, teoriškai tokį projektą būtų galima įgyvendinti ir vienos srities specialistui, tačiau praktiškai tai būtų sudėtinga ir neefektyvu. Projektas reikalavo tiek elektronikos žinių, tiek žmogaus judesių analizės supratimo. Be abiejų sričių kompetencijų būtų reikėję daug daugiau laiko skirti naujų temų studijavimui ir sprendimų paieškai. Ateityje studentai mato galimybių toliau plėtoti projektą gerinant sistemos stabilumą, optimizuojant resursų naudojimą, plečiant palaikomų judesių skaičių ir didinant judesių atpažinimo tikslumą. Nors jie dar nėra tikri, ar ateityje dirbs būtent šioje srityje, tikisi ir toliau gilinti žinias susijusiose technologijų ir inžinerijos kryptyse. Vadovų įžvalgos: tarpdiscipliniškumas kaip ateities inžinerijos pagrindas Baigiamojo darbo vadovai pabrėžia, kad projekto tema natūraliai reikalavo skirtingų disciplinų bendradarbiavimo. Tačiau didžiausia šio projekto vertė slypi ne tik sukurtame techniniame sprendime, bet ir studentų gebėjime efektyviai bendradarbiauti. Medicinos inžinerijos studijų programos dėstytoja prof. dr. Kristina Daunoravičienė pabrėžia, kad žmogaus kūno padėties atpažinimo ir vertinimo sistemos kūrimas apima tiek žmogaus judesio ir biomechanikos supratimą, tiek gebėjimą sukurti techninę sistemą, kuri galėtų surinkti, apdoroti ir pateikti informaciją vartotojui. „Skirtingų žinių ir kompetencijų poreikis nulėmė, kad tema tapo puikia terpe bendradarbiavimui tarp medicinos ir elektronikos inžinerijos studentų. Tokiuose projektuose gimsta ne tik techniniai sprendimai, bet ir gebėjimas suprasti kitų sričių logiką, apribojimus bei prioritetus“, – teigia prof. dr. K. Daunoravičienė. Nors projekto pradžioje studentai buvo nepažįstami ir atstovavo skirtingoms studijų kryptims, bendras tikslas greitai tapo pagrindu sėkmingam darbui. Vadovė pabrėžia, kad medicinos inžinerija į projektą atnešė žmogaus judesio vertinimo ir rezultatų interpretavimo perspektyvą, o elektronikos inžinerija – sistemų architektūros, prototipavimo ir optimizavimo žinias. Pasak prof. dr. K. Daunoravičienės, svarbiausias projekto rezultatas yra ne tik sukurtas prototipas ir jo išvesties palyginimas su „Xsens“ judesio analizės sistema gautais rezultatais. „Ne mažiau svarbios yra bendradarbiavimo, komunikacijos, pasitikėjimo, iniciatyvos ir gebėjimo mokytis vienam iš kito kompetencijos. Būtent jos leidžia geroms idėjoms virsti realiai veikiančiais sprendimais“, – įsitikinusi profesorė. Elektronikos fakulteto dėstytojas doc. dr. Vytautas Abromavičius taip pat atkreipia dėmesį, kad kad dirbtinio intelekto eroje vis didesnę reikšmę įgauna ne tik techninės kompetencijos, bet būtina ir aiški komunikacija, gebėjimas suprasti skirtingų sričių specialistus ir kartu siekti bendro tikslo. „Šis baigiamasis darbas parodė, kad mūsų studentai puikiai bendravo tarpusavyje, gebėjo specifinius ir profesinius terminus perteikti paprasta, suprantama kalba. Toks tarpusavio supratimas leido efektyviai sujungti skirtingų disciplinų žinias į puikų rezultatą“, – sako doc. dr. V. Abromavičius. Jo teigimu, tarpdisciplininių projektų poreikis šiuolaikinėje inžinerijoje nuolat auga. Kiekvienas realus rinkai kuriamas projektas susideda iš daugelio dedamųjų, todėl platesnis problemos suvokimas užtikrina geresnį produkto pritaikomumą ir galutinį užbaigtumą.
Plačiau