Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) karjeros psichologė Gabija Čeledinaitė
Daugeliui iš mūsų pasitaiko dienų, kai atrodo, jog aplink matome vien laimingus, savo gyvenimu patenkintus žmones, kurie sprendimus priima lengvai ir užtikrintai, be jokių pastangų. Tada dažnas pagalvojame apie save: o kodėl aš negaliu apsispręsti, dėlioju pliusus ir minusus, svarstau galimybes, bandau nuspėti aplinkybes ir niekaip nesugebu priimti to vieno vienintelio galutinio sprendimo?
Tačiau užtenka pakalbėti atviriau su tuo „sėkmingu, lengvai sprendimus priimančiu ir nuolat pirmyn besiveržiančiu“ žmogumi, kad pamatytum jog jis: nėra tikras tuo, ką daro – tiesiog pasisekė; labai ilgai ir tikslingai dirbo, tobulėjo, domėjosi savo sritimi ir pagaliau džiaugiasi rezultatais arba nuolat abejoja savo pasirinkimu, naktimis prieš užmigdamas dvejoja, ar tai – jo gyvenimo kelias, ir iki šiol sveria visus „už“ ir „prieš“. O dažniausiai tinka visi šie variantai, priklausomai nuo nuotaikos ir aplinkybių.
Abejoti yra normalu
Pasirinkimus mūsų gyvenime, ypač jei jie nulemia mūsų ateitį, lydi abejonės ir tai yra normalu. Ir kuo pasirinkimų turime daugiau, tuo daugiau kyla abejonių. Palyginimui galima panaudoti kavos aparato pavyzdį: jei jame tik du pasirinkimai – juoda kava ir kava su pienu – apsispręsti paprasta, bet jei siūloma 10 skirtingų variantų, natūralu, kad prireiks laiko apsispręsti. Spausti mygtuką delsime, nes pasirinkus kelio atgal nebebus. Pasirinkę vieną variantą tuo pačiu metu mes atsisakome, netenkame visų kitų – ir kuo tų kitų daugiau, tuo daugiau netekčių išgyvename. Lygiai tokia pati situacija nutinka renkantis profesiją. Jei išsirenkame vieną sritį, kurioje sekasi – lengviau galime apsispręsti dėl krypties, specializacijos joje. Tačiau jei galvojame, kiek įvairių galimybių iš tiesų turime, kad galime tapti bet kuo ir renkamės iš visų įmanomų pasaulio veiklų – tuomet apninka abejonės, nes pasirinkus vieną tuo pačiu metu atsisakome visų kitų įmanomų galimybių.
Abejonių įveikimas yra procesas, ilgas ir ne itin įdomus, todėl apie jį retai rašoma socialiniuose tinkluose, mažai kas savo abejonėmis giriasi per draugų ar šeimos susibūrimus. Dėl to iš šalies gali atrodyti, kad mano sėkmingi, laimingi pažįstami su dvejonėmis nesusiduria ir iškart žino teisingus sprendimus. Taip nėra.
Kita problema – neegzistuoja vienas teisingas sprendimas, kurį reikia atrasti. Bet kuris pasirinkimas turi pliusų ir minusų, kuriuos kiekvienam asmeniškai reikia įvertinti. Pavyzdžiui, vienos studijos žada puikiais pajamas ir ilgas darbo valandas, kitos – galimybę savo veiklą kurti niekieno nevadovaujamiems. Skirtingi žmonės skirtinguose dalykuose gali matyti plius ir minusus, dėl to ir jų abejonės bus skirtingos. Žmogui neretai sunku suprasti, kas jam laimę atneštų dabar, ką jau kalbėti apie tai, kas ją garantuotų po metų ar kelerių. Būna akimirkų, kai apskritai visi sprendimai atrodo neteisingi, nes keičia įprastą, nusistovėjusią tvarką mūsų gyvenime.
Sėkmės bijome ne mažiau nei nesėkmės
Žmogus – keistas sutvėrimas. Kartais net ir žinodamas, ko nori labiausiai, jis to nesirenka siekti. Kodėl? Nes kuo mums svarbesnis pasisekimas, tuo daugiau dvejonių ir baimių atsiranda. Dvi pagrindinės baimės – nesėkmės arba sėkmės. Pirmu atveju tarsi ir žinome, kokia veikla mus darytų laimingus, bet šis kelias sudėtingas, galbūt pradžioje nežada turtų, o gal tiesiog reikalauja itin daug pastangų. Taip pat jei sau ir aplinkiniams pasakytume, kad siekiame savo svajonių, ir galiausiai jų nesugebėtume pasiekti – kas tada? Norėdami apsisaugoti nuo nesėkmės dalis žmonių atsisako bet kokio rizikingesnio sprendimo, lieka savo patogiame įprastame gyvenime.
Antru atveju – bijome sėkmės. O tiksliau – atsiranda baimė, kad pasiektas ilgalaikis tikslas išsvajotos laimės neatneš, ir visos pastangos nueis perniek. Tuomet taip pat, nors ir pažindamas savo aistrą, žmogus stabdo ambicijas, vengia imtis veiksmų ir tik guodžiasi tolima mintimi, kad „jei norėčiau galėčiau tapti architektu ir mano gyvenimas būtų nuostabus“. Bet, kaip ir pirmuoju atveju, jokio veiksmo nesiimama. Skirti per daug laiko savo abejonėms nėra racionalu, nes svarstymas gali užsitęsti amžinai, taip ir nepriartėjant prie to vieno geriausio sprendimo.
Kaip įveikti abejones?
Kaip išsklaidyti mums kylančias abejones? Tai gali padaryti praktinis įsitikinimas, patyrimas, kad mano pasirinkimas man tinkamas ir įdomus. Jei pasirinkimas – ar tai būtų naujas butas, ar studijų sritis, ar nauja karjeros kryptis – nors kiek traukia, jei įvertinus minusus ir pliusus pastarieji pakreipia svarstykles į savo pusę, reiškia, jog galima priimti sprendimą. Nuoširdžiai gilindamasis į pasirinktą temą žmogus visad atras įdomių dalykų, pamatys stebinančių niuansų, sutiks bendraminčių. Stipriai įsitraukus lengviau negalvoti apie visas kitas galimybes gyvenime, kurių nepasirinkome priimdami sprendimą.
Abejones mažina ir žinojimas, kad apsisprendus kelio atgal nėra – tyrimais įrodyta, kad tie, kurie žino galintys pakeisti savo pasirinkimą, toliau abejoja ir po sprendimo priėmimo, o abejonės naikina džiaugsmą. Tad pasirinkus studijas ar naują darbo vietą, nors puikiai žinome, kad galime bet kada savo apsisprendimą pakeisti, geriausia sau duoti apibrėžtą laiko tarpą, pavyzdžiui, pusę metų, per kurį nuoširdžiai stengtumėmės kuo labiau įsigilinti į naują sritį, domėtis naujovėmis, išbandyti save praktikoje. Ir jei po sau duoto termino pajausime, kad visgi kažko trūksta – tada galima ieškoti naujų iššūkių.
Galiausiai, vien žinojimas, kad kiti, net ir itin daug pasiekę žmonės iš žurnalų viršelių, taip pat dažnai abejoja savo pasirinkimais, padeda savo abejones „prisijaukinti“. Abejonės kai kuriais atvejais net padeda – sustoti, nepulti stačia galva į neapgalvotus sprendimus, jos apsaugo nuo didelės rizikos. Su abejonėmis reikia susipažinti, susidraugauti, priimti faktą, kad jos lydės kiekvieną ateities sprendimą. Ir kartu su jomis, stabtelint bei duodant sau šiek tiek laiko pagalvoti, leidžiant sau klysti – judėti pirmyn. Nes labiausiai žmonės gailisi dalykų, kurių dėl savo dvejonių neišbandė, kai turėjo tam galimybę.
Nors su abejonėmis susiduriame visą gyvenimą, itin daug jų kyla renkantis studijas bei ateities profesiją. Neretai dvejonių atsikratyti, atsakyti į kylančius klausimus ar į situaciją pažvelgti kitu kampu gali padėti karjeros konsultantai, konkrečių profesijų atstovai, darbdaviai. Tokią galimybę turės 18-ą kartą organizuojamų Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) „Karjeros dienų 2020“ dalyviai. Didžiausias tokio pobūdžio renginys Vilniuje kaip ir kiekvienais metais suburs mokyklų absolventus, studentus, dėstytojus, perspektyviausias verslo bei viešojo sektoriaus organizacijas. Kovo 5 d. VGTU Centriniuose rūmuose vyks karjeros kontaktų mugė, kurios metu stenduose prisistatys daugiau kaip 100 organizacijų, atvyksiančių susipažinti su savo būsimais praktikantais ir darbuotojais, dalyviai čia galės susirasti praktikos vietas, pradėti ar pakeisti karjeros kelią, sužinoti verslo užkulisių detales, pakalbinti žinomiausių įmonių atstovus.
Galerija
