Kiekvienam žmogui diena prasideda nuo skirtingų tikslų ir sprendimų, kaip juos greičiau pasiekti – kelias, gatvė, takas ar geležinkelis yra tie pasirinkimai, be kurių būtų sunku siekti tikslų. Šalies kelių ir geležinkelių arterijas, miestų infrastruktūrą kūrė daugiau nei 3 tūkst. įvairių specialistų, inžinierių ir mokslininkų, kurie studijavo šiemet 100 metų jubiliejų švenčiančioje Kelių katedroje.
Per tą šimtmetį kelių inžinieriai varganą ir karų nuniokotą Lietuvos kelių palikimą pavertė šiuolaikišku kelių, miesto gatvių ir geležinkelių tinklu. Baigiantis Pirmajam pasauliniam karui Lietuvoje skaldos plentų ilgis viršijo vos 1 tūkst. kilometrų. Dabar valstybinės reikšmės kelių tinklas viršija 21,2 tūkst. km, o bendras kelių ir gatvių tinklas siekia beveik 85 tūkst. km.
Lietuvą kerta 6 europinės magistralės, svarbiausios – Via Baltika, Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir Vilnius-Panevėžys-Ryga. Įsibėgėja ir europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projektavimas bei statyba.
„Lietuva yra tranzitinė šalis. 2021 m. transporto sektorius sukūrė apie 13 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto, o tam būtina gerai išvystyta infrastruktūra“, – kelių inžinierių svarbą šalies ekonomikai pabrėžia Kelių katedros vedėjas doc. dr. Viktoras Vorobjovas.
Vienintelės tokios universitetinės studijos Lietuvoje
Dabar Kelių katedra įsikūrusi Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH) Aplinkos inžinerijos fakultete. Taip buvo ne visada.
1922 m. balandžio 12 d. Kelių katedra buvo įsteigta Lietuvos universitete, Kaune. Vėliau ji veikė Kauno Vytauto Didžiojo universitete (VDU), Kauno Valstybiniame universitete (KVU) ir Kauno politechnikos institute (KPI).
Į Vilniaus inžinerinį statybos institutą (VISI), kaip anuomet vadinosi dabartinis VILNIUS TECH, Kelių katedra buvo perkelta 1969 m.
„Esame vienintelis universitetas Lietuvoje, ruošiantis Kelių, geležinkelių ir miesto inžinerijos specialistus“, – pastebi VILNIUS TECH rektorius prof. Romualdas Kliukas.
Pasirinkę Kelių, geležinkelių ir miestų inžinerijos bakalauro studijų programą, per 4 metus studentai įgyja žinių apie kelių, gatvių, geležinkelių ir miestų planavimą, projektavimą, tiesimą bei susisiekimo infrastruktūros priežiūrą. Magistrantūros studijose siūlomos 4 studijų programos: Keliai ir geležinkeliai, Kelių saugumo valdymas, Sumaniųjų miestų inžinerija ir Inovatyvi kelių ir tiltų inžinerija.
Kastuvus seniai pakeitė technologijos
Kelių katedros vedėjas doc. dr. V. Vorobjovas pastebi, kad jam lankant mokyklas ar gimnazijas tenka kantriai aiškinti moksleiviams, kas yra kelių, geležinkelių ir miestų inžinerijos specialistai.
„Dažnai girdžiu įsigalėjusį mitą, neva tai žmonės, kurie su kastuvais kelių duobes lygina ar asfaltą kloja“, – stebisi doc. dr. V. Vorobjovas.
Todėl susitikimuose su moksleiviais didžiąją laiko dalį skiria pasakodamas apie šios įdomios specialybės ypatumus ir galimybes.
Prancūzijos kapitalo kelių infrastruktūros statybos bendrovės AB „Eurovia Lietuva“ generalinis direktorius Stanislavas Kablys priduria, kad kelių sektorius sparčiai vystosi, o darbų procesuose vyrauja naujausi technologiniai sprendiniai.
„Esame inovatyvūs ir vis stumiamės į priekį – tiek pritaikydami naujas technologijas savo darbuose, tiek kurdami naujus produktus, kaip ir tada, kai pirmieji Lietuvos rinkoje pradėjome gaminti bituminę emulsiją, modifikuotą bitumą ar tiesti miestus nuspalvinusį raudoną asfaltą. Technologijos dar nepakeitė žmogaus darbo, tačiau šiandien vis labiau reikia stiprių specialistų, kurie padėtų kelių įmonėms žengti technologijų keliu“, – priduria S. Kablys.
VILNIUS TECH rengia kvalifikuotus inžinierius, išmanančius, kaip projektuoti, tiesti ir prižiūrėti šalies susisiekimo arterijas. Studijų metu suteikiamos naujausios žinios, o šiuolaikiškose laboratorijose – lavinami įgūdžiai.
Daugybės specialistų netrukus pareikalaus europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projektas. Automobilių kelių tinklas Lietuvoje, palyginti, gerai išvystytas, tačiau vis tiek reikia prižiūrėti, atnaujinti, diegti modernias technologijas. Veiklos specialistams tikrai nepritrūks –tiek plečiant „Via Baltiką“, tiek rekonstruojant Vilnius-Utena kelią.
Kelių, geležinkelių ir miesto inžinerijos studijas baigę specialistai – itin paklausūs ir Lietuvos įmonės dažnai siūlo darbą jau pirmojo kurso studentams.
„Kad nenukentėtų studijos, kalbamės su studentais, į paskaitas kviečiame socialinius partnerius. Todėl smagu žinoti, kad studentai sugeba derinti studijas ir darbą, o įmonės geranoriškai išleidžia į paskaitas. AB „Eurovia Lietuva“, AB „Kauno tiltai“ ir AB „Kelių priežiūra“ studentams skiria stipendijas, o tai paskatins šias studijas pasirinkti moksleivius iš kitų miestų, miestelių ir vietovių bei skirti daugiau laiko studijoms nei darbui“, – pasakoja doc. dr. V. Vorobjovas.
„Kadangi šias studijas galima rinktis tik Vilniuje, norime suteikti galimybę kiekvienam moksleiviui, pabaigusiam mokyklą, atvažiuoti iš didesnio ar mažesnio miesto ir studijuoti, tobulėti bei prisidėti prie Lietuvos infrastruktūros gerinimo“, – teigia AB „Eurovia Lietuva“ vadovas S. Kablys.
Kelių katedra nuolat prisideda prie įvairių inovacijų, pasiūlymų, teisės aktų kūrimo. Katedros dėstytojai mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros veiklą plėtoja Kelių tyrimų institute ir Teritorijų planavimo institute.
Nuo pat Kelių katedros įkūrimo, katedros dėstytojai buvo ir yra aktyvūs mokslinėje veikloje. Ypač aktualūs kelių tiesybos medžiagų tyrimai, bandymo metodų kūrimas ir modernių statybos technologijų diegimas. Šioms veikloms paspartinti 1999 m. įkurta bendra VILNIUS TECH Kelių katedros ir Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio skyriaus Automobilių kelių mokslo laboratorija.
Vienas reikšmingiausių Kelių katedros mokslininkų projektas – automobilių kelių eksperimentinių dangų konstrukcijų bandomasis ruožas. Šiame ruože atliekami ilgalaikiai dangos konstrukcijų, atskirų dangos konstrukcijos sluoksnių, užpildų ir jų mišinių tyrimai, veikiant transporto apkrovoms ir klimato veiksniams.
Prie mokslinės veiklos prisideda ir katedros doktorantai. Per Kelių katedros veiklos 100 metų daktaro disertacijas parengė ir sėkmingai apgynė 80 absolventų, habilitaciją/habilitacijos procedūrą – 12 profesorių.
Galerija
