Stojantiesiems

Kibernetinio saugumo rinka: paklausa viršija pasiūlą

Fundamentinių mokslų fakultetas Naujienos Naujienos - mano.vilniustech.lt Naujienų portalas - Ekspertų komentarai VILNIUS TECH Naujienų portalas Balandžio 9, 2026

Dinamiškoje verslo aplinkoje kibernetinis saugumas tampa vienu iš pagrindinių valdymo prioritetų – nuo jo priklauso skaitmeninės infrastruktūros patikimumas, o incidentai gali greitai sutrikdyti veiklą ir sukelti reikšmingų finansinių nuostolių. Kartu auga ir kvalifikuotų specialistų poreikis, tačiau jų pasiūla nespėja su rinkos diktuojamu tempu. Ekspertai pabrėžia, kad šią spragą galima mažinti tik ruošiant specialistus, kurie geba spręsti realius technologinius ir verslo iššūkius.

Prof. dr. Dalius Mažeika, VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakulteto dekanas, sako, kad kibernetinis saugumas šiandien yra strateginis valstybės ir verslo valdymo elementas, o  kibernetinės saugos kompetencijų trūkumas laikomas nacionalinio saugumo spraga.

„Skaitmeninės paslaugos ir infrastruktūra yra šiuolaikinės ekonomikos pagrindas. Kritinės infrastruktūros sektoriai – energetika, finansai, sveikatos apsauga, transportas – veikia skaitmeninėse platformose, todėl sėkminga kibernetinė ataka gali paralyžiuoti valstybės funkcijas greičiau nei tradicinė karinė grėsmė. Visa tai lemia, kad kibernetinio saugumo kompetencijos tampa nacionalinio saugumo klausimu“, – sako jis.

Anot pašnekovo, valstybės, kurios neturi kvalifikuotų specialistų ir brandžios kibernetinės gynybinės infrastruktūros, yra strategiškai pažeidžiamos tiek ekonominiam, tiek politiniam spaudimui.

„Matome aiškią tendenciją – NATO, ES ir atskiros vyriausybės kibernetinį pajėgumą traktuoja lygiagrečiai su kariniu pajėgumu, skirdamos jam atitinkamą biudžetą. O verslui kibernetinis saugumas – tai investicija į veiklos tęstinumą ir reputaciją“, – apžvelgia dekanas.

Specialistų reikia visame pasaulyje

Prof. dr. Nikolajus Goranin, VILNIUS TECH Informacinių sistemų katedros vedėjas, pasakoja, kad kibernetinio saugumo svarbą signalizuoja ir darbo rinkos rodikliai. Paskutinis išsamus, viešas 2023 m. atliktas tyrimas „IRT specialistų poreikis ir darbo rinkos prognozė Lietuvoje“ rodo, kad tais metais informacinių ir ryšių technologijų (IRT) įmonės buvo įdarbinusios 1.378 kibernetinės saugos specialistus, o iki 2025 m. pabaigos buvo planuojama įdarbinti dar ne mažiau 1.720 specialistų.

„Šis skaičius viršija visų Lietuvos aukštųjų mokyklų per 5 metus paruošiamų specialistų skaičių kartu sudėjus. Ataskaitoje akcentuojamas kibernetinės saugos kompetencijų poreikis – jos patenka į penktąją kompetencijų dešimtuko vietą. Šis tyrimas taip pat parodė, kad bendras IRT specialistų skaičius vis dar yra mažesnis nei ES vidurkis. Numatoma, kad iki 2030 m. ES bendrai reikės 20 mln. specialistų, kai tuo tarpu šiuo metu sektoriuje dirba tik 9,3 mln. specialistų“, – skaičiuoja N. Goranin.

Pasak jo, didelį poveikį specialistų poreikiui turėjo neseniai Europoje įsigaliojusios DORA ir NIS2 direktyvos, kurios įpareigoja įmones, patenkančias į šių direktyvų reguliaciją, turėti saugos įgaliotinius (angl. CISO) ir saugumo operacijų centrus (angl. SOC). Bendrovės, kurios prieš tai neskyrė dėmesio kibernetiniam saugumui, dabar yra priverstos arba samdyti specialistus, arba pirkti šios veiklos paslaugas iš trečiųjų šalių.

„Bet kokiu atveju, CISO ir SOC specialistų poreikis rinkoje auga. Tą patvirtina universiteto socialiniai partneriai, panašios tendencijos vyrauja visoje Europoje ir pasaulyje. Nepaisant to, nestabili ekonominė ir politinė situacija lėtina sektoriaus augimo ir investicijų tempą“, – dalinasi profesorius.

Vertę kuriančios kompetencijos

Augant specialistų poreikiui, aiškėja ir tai, kokių konkrečių kompetencijų iš jų tikisi rinka.

„Lietuvoje šiuo metu labiausiai trūksta SOC specialistų, taip pat įvairaus lygio saugumo vadovų. Kaip kritines kompetencijas mūsų socialiniai partneriai įvardija gebėjimą valdyti kibernetinio saugumo incidentus, išmanyti saugos technologijas, suprasti teisinius ir vadybinius saugos užtikrinimo aspektus“, – pasakoja N. Goranin.

Kompetencijų dinamika, anot pašnekovo, keičiasi globaliu mastu.

„Kibernetinio saugumo specialistus ruošiančios ne pelno organizacijos ISC2 ataskaitos duomenimis, pirmas vietas užima dirbtinio intelekto kompetencijos, kurios 2022 m. net nebuvo įvardytos Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros (ENISA) kibernetinės saugos kompetencijų karkase. Toliau rikiuojasi debesų kompiuterijos saugumo užtikrinimo kompetencijos, rizikų ir saugos valdymo, programinės įrangos saugos bei GRC (angl. Governance, Risk Management and Compliance) kompetencijos“, – pažymi profesorius.

Goranin pasakoja, kad reaguodamas į tarptautinius poreikius, kurie artimiausiu metu tikrai pasieks ir Lietuvą, VILNIUS TECH kasmet koreguoja studijų programas. Tai daroma į programas įtraukiant naujų kursų ir nuosekliai atnaujinant studijų turinį bei siejant jį su realiais sektoriaus poreikiais. Pavyzdžiui, magistratūros studijų programoje „Informacijos ir IT sauga“ nuo 2022 m. dėstomas kursas „Etiniai, teisiniai ir žmogiškieji informacijos saugos aspektai“, kuris kartu su jau seniau dėstomu kursu „Informacijos saugos vadyba“ ugdo saugos valdymo bei GRC kompetencijas. Nuo 2025 m. toje pačioje studijų programoje taip pat dėstomas kursas „Dirbtinio intelekto taikymai informacijos saugos technologijose“.

„Studentai taip pat mokosi virtualios infrastruktūros ir debesų kompiuterijos saugos, o SOC kompetencijų galima įgyti ne tik studijuojant magistratūroje, bet ir bakalauro studijų programos „Informacinės technologijos“ saugos specializacijoje“, – keletą pavyzdžių įvardija pašnekovas.

Prisitaiko prie rinkos

Jis pabrėžia, kad kibernetinio saugumo kompetencijos ugdomos keliose studijų programose. Plačiausią žinių spektrą suteikia VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakulteto magistrantūros programa „Informacijos ir IT sauga“ – ji formuoja sisteminį požiūrį į informacijos saugos problemas, nuo jų prevencijos iki sprendimo ir poveikio valdymo.

„Studijose derinamos technologinės, teisinės ir vadybinės kompetencijos: nuo tinklų saugos, kriptografijos ar debesų kompiuterijos iki saugos valdymo, teisinių aspektų ir mokslinių tyrimų pagrindų. Programa vykdoma lietuvių ir anglų kalbomis, o daugiau nei pusė ją baigusių užsienio studentų lieka dirbti Lietuvoje, IT saugos sektoriuje“, – sako N. Goranin.

Šiemet taip pat pristatyta saugos valdymo aspektus akcentuojanti MBA tipo programa „Kibernetinio saugumo valdymas“, kuri yra orientuota į jau patirties turinčius specialistus. Bakalauro kibernetinio saugumo kompetencijos stiprinamos „Informacinių technologijų“ bei „Kibernetinio saugumo ir ryšių technologijų“ programose, orientuotose  į praktinį technologijų taikymą“, – pasakoja profesorius.

Pasak jo, VILNIUS TECH studijų turinį atnaujina keliais lygmenimis: kuriamos naujos programos, atnaujinami esami kursai, o baigiamųjų darbų temos siejamos su aktualiais rinkos ir mokslo iššūkiais. Tai leidžia užtikrinti, kad studentų įgyjamos kompetencijos atitiktų realius sektoriaus poreikius.

Goranin sako, kad studentai dar besimokydami įgyja ir realios kibernetinio saugumo praktikos.

„Praktinės patirties studentai įgauna per praktines užduotis, kurios integruotos į visus kursus. Pvz., seniausios ir plačiausią žinių spektrą suteikiančios Fundamentinių mokslų magistratūros programos „Informacijos ir IT sauga“ magistrantai, mokydamiesi etiško įsilaužimo (angl. Ethical Hacking) dalyvauja „Capture the Flag“ tipo pratimuose. Besimokydami IT saugos metodų, debesų kompiuterijos, tinklų saugos ir panašių kursų, studentai išbando įvairias IT saugos technologijas“, – iliustruoja pašnekovas.

Mokslas, praktika ir realūs sprendimai

Paskaitas VILNIUS TECH studentams veda ne tik dėstytojai-praktikai, bet ir verslo atstovai, o studijų kokybę ir jų praktinę vertę stiprina universitete veikiantis Skaitmeninės gynybos kompetencijų centras. Jo direktorius Vitalijus Gurčinas, pasakoja, kad centro veikla grindžiama moksliniais tyrimais, praktiniais mokymais ir bendradarbiavimu su verslu bei viešuoju sektoriumi. Čia dirbama su kibernetinio saugumo technologijomis, dirbtinio intelekto taikymu, skaitmenine kriminalistika, grėsmių analize ir saugumo operacijų tyrimais. Centro vertė – gebėjimas mokslinius tyrimus paversti realiais sprendimais, o jo tikslas – ne tik generuoti žinias, bet ir paversti jas realiais sprendimais, kurie padeda organizacijoms stiprinti atsparumą kibernetinėms grėsmėms.

„Vienas projektas negali visapusiškai atspindėti centro veiklos, nes jis veikia daugiadiscipliniškai ir kibernetinį saugumą integruoja į įvairias universiteto veiklos sritis bei mokslinių tyrimų sritis. Šiandien kibernetinis saugumas nėra tolimas ar izoliuotas laukas – tai būtini sprendimai ir technologijos, organizacijų ir visos visuomenės sudedamoji dalis. Centro veikla apima tiek misijomis grindžiamus technologinius ir inžinerinius projektus, tiek platesnius visuomeninius iššūkius, įskaitant dabartines pastangas kovoti su dezinformacija ir klaidinga informacija, kurios tampa vis svarbesnėmis mokslinių tyrimų ir visuomenės poveikio sritimis“, – teigia V. Gurčinas.

Centro veiklose aktyviai dalyvauja ir studentai. Jie įsitraukia į incidentų simuliacijas, skaitmeninės kriminalistikos tyrimus, kibernetinio saugumo renginius bei mokslinius projektus. Tokios iniciatyvos kaip „Google.org“ kibernetinio saugumo seminarai suteikia galimybę studentams dirbti su realiomis situacijomis ir stiprinti praktinius įgūdžius.

„Dalyvaudami šiose veiklose studentai įgyja praktinės patirties, ugdo analitinius ir problemų sprendimo gebėjimus bei geriau pasirengia karjerai“, – sako centro vadovas.

Mažeika, mano, kad universitetai, ruošdami aukštos kvalifikacijos specialistus ir vykdydami tyrimus, kurie tampa praktinio taikymo pagrindu versle bei valstybės institucijose, atlieka itin svarbų vaidmenį, stiprinant šalies kibernetinio atsparumo lygį.

„Bendradarbiaudami su įmonėmis ir tarptautiniais partneriais, universitetai kuria žinių perdavimo ir inovacijų ekosistemą“, – akcentuoja dekanas.

Svarbu ir tai, kad Skaitmeninės gynybos kompetencijų centro kompetencijos vertinamos tarptautiniu mastu – į VILNIUS TECH organizuojamus intensyvius kibernetinio saugumo kursus atvyksta užsienio studentai.

Mažeika atkreipia dėmesį, kad Lietuva tarptautiniame kontekste jau užima stiprias pozicijas – šalis patenka tarp lyderių pasauliniuose kibernetinio saugumo reitinguose ir aktyviai dalyvauja ES ir NATO iniciatyvose. Didžiausiu iššūkiu, jo nuomone, išlieka specialistų trūkumas, todėl daugiausia dėmesio būtina skirti jų ruošimui ir kompetencijų stiprinimui.

„Kibernetinio saugumo kompetencijos šiandien tampa ne tik profesine, bet ir strategine būtinybe. Universitetų, verslo ir valstybės bendradarbiavimas šioje srityje leidžia ne tik reaguoti į augančias grėsmes, bet ir didinti ilgalaikį šalies atsparumą”, – sako profesorius.

Galerija

Panašios naujienos

„Rail Baltica“ – naujas Baltijos šalių geležinkelių transporto stuburas, iš esmės pakeisiantis regiono susisiekimo ir logistikos žemėlapį
„Rail Baltica“ – naujas Baltijos šalių geležinkelių transporto stuburas, iš esmės pakeisiantis regiono susisiekimo ir logistikos žemėlapį
Šiandien geopolitiniai iššūkiai ir sparčiai kintantys jų diktuojami nauji ekonominiai poreikiai verčia iš naujo įvertinti Lietuvos geležinkelių sistemos reikšmę. Nors ši infrastruktūra mūsų teritorijoje atsirado dar XIX amžiuje, jos raida ilgą laiką buvo formuojama ne Lietuvos žmonių ar jų verslų poreikių, bet svetimų imperinių interesų. Todėl šiandien turime tinklą, kuriame vis dar juntami istoriniai sprendimai – nuo vėžės pločio iki maršrutų logikos. Vis dėlto, prasidėję pradėti globalūs pokyčiai ir ambicingi projektai, tokie kaip „Rail Baltica“, atveria galimybę iš esmės perkurti šalies susisiekimo geležinkelių žemėlapį.  Apie tai, kodėl geležinkelių modernizacija šiandien yra ne tik techninis, bet ir strateginis valstybės sprendimas, lemsiantis Lietuvos mobilumą susisiekimą, ekonomiką ir saugumą ateinantiems dešimtmečiams, pasakoja VILNIUS TECH mokslininkas dr. Gediminas Vaičiūnas. [caption id="attachment_115070" align="alignnone" width="683"] Doc. dr. Gediminas Vaičiūnas (autorius Audrius Žilėnas)[/caption] Istorinis kontekstas: kodėl geležinkelių modernizacija tokia svarbi? Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Mobiliųjų mašinų ir geležinkelių katedros docento dr. Gedimino Vaičiūno, istoriškai geležinkelių transporto infrastruktūra Lietuvos teritorijoje buvo daugiausia formuojama ne pagal mūsų šalies poreikius. XIX amžiuje nutiesta Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio linija, kaip ir daugelis kitų tuo laikotarpiu nutiestų linijų, buvo imperinis projektas, pirmiausia skirtas teritorijų integracijai į Rusijos imperiją, ir tik iš dalies regiono gyventojų mobilumui ar ekonomikai stiprinti. Geležinkelių atsiradimas paskatino didesnių ir mažesnių miestų augimą, tačiau jų struktūra iki šiol lemia nevisai racionalų susisiekimą šalies viduje, sako docentas: „Pavyzdžiui, neturime tiesioginės linijos tarp Kauno ir Klaipėdos, o susisiekimas traukiniu su Europa yra komplikuotas dėl skirtingų geležinkelio sistemų, kadangi Lenkija, išsivadavusi iš Rusijos imperijos XX-ame amžiuje, nedelsdama pasikeitė geležinkelio linijas pagal europinius standartus. Deja, bet Lietuvą prijungus prie Sovietų Sąjungos (SSRS), visi geležinkeliai buvo pritaikyti prie rusiškos vėžės standartų. Atkūrus Nepriklausomybę ir juos perėmus iš SSRS pavaldumo, dideliu iššūkiu tapo šią atgyvenusią sistemą išlaikyti, ypač kai tuo metu žlugo dauguma sovietinių įmonių“, – pasakoja Transporto inžinerijos fakulteto mokslininkas dr. G. Vaičiūnas. Pasibaigus šaltajam karui, geležinkeliams atsivėrė tranzito Rytai–Vakarai galimybės: iš buvusių SSRS teritorijų į Baltijos uostus gabenti nebrangius masinius krovinius, daugiausia resursus – metalą, medieną, anglį, naftos produktus ar baltarusiškas trąšas. Toks verslas Lietuvos geležinkeliams leido to meto sąlygomis palyginus neblogai išgyventi: buvo aptvarkyta infrastruktūra, įsigyta šiek tiek naujų riedmenų. „Vis dėlto, šio resurso nepakako esminiams proveržiams, tokiems kaip ruožų elektrifikacija ar radikalus riedmenų parko atnaujinimas. Ką jau kalbėti apie naujų geležinkelio linijų tiesimą ar esamų linijų modernizavimą iš esmės pritaikant didesniems greičiams. Tam nepakanka vien tik pagerinti bėgių kelio konstrukciją – tam daug kur reikia kapitaliai rekonstruoti sankasą, tiltus, viadukus, o tai didžiulės investicijos. Todėl ilgą laiką situacija geležinkeliuose buvo kompromisas tarp norų ir galimybių, bei kurį laiką visuomenę ir politikus tenkino. Prasidėjus karui Ukrainoje, Lietuva galutinai nusigręžė nuo Rusijos ir Baltarusijos krovinių tranzito, prioritetu tapo „Rail Baltica“ tiesimas ir visiškas turimo tinklo elektrifikavimas“, – paaiškina docentas. Nauji pokyčiai – naujos galimybės verslui ir gyventojams „Rail Baltica“ iš esmės keičia iki šiol egzistavusią paradigmą. Tai – moderni, europinio standarto (1435 mm vėžės) geležinkelio linija, kuri sujungs Lietuvą, Latviją ir Estiją su Vidurio ir Vakarų Europa. Taip ji taps svarbia transporto arterija ne tik Šiaurės–Pietų kryptimi, bet ir sujungs Baltijos šalis geležinkelio linijomis Rytų–Vakarų kryptimis, pavyzdžiui, Varšuva–Berlynas. Prie šios linijos ateityje bus galima jungti kitas, naujai tiesiamas europinio standarto geležinkelio linijas, formuosiančias naują Baltijos šalių geležinkelių transporto infrastruktūrą, jau nebepriklausomą nuo 1520 mm geležinkelių sistemos. Nutiestose linijose bus galima atidaryti naujus maršrutus, labiau orientuotus į Lietuvos miestų ir miestelių interesus nei dabartinis geležinkelių tinklas. Doc. dr. G. Vaičiūnas pabrėžia, kad dažnai viešojoje erdvėje keliami klausimai dėl planuojamo traukinių greičio (iki 240 km/h) nėra vienintelis projekto vertinimo kriterijus. Geležinkelių efektyvumas priklauso nuo atstumų tarp stočių, maršrutų struktūros ir integracijos į bendrą sistemą. „Labai svarbu tai, kad šioje geležinkelio linijoje važinės nauji, patikimi ir keleiviams patogūs traukiniai, kurie bus varomi elektros energija – tai ir pigiau, ir švariau nei dyzeline trauka. Todėl visumoje „Rail Baltica“ sprendiniai atitinka racionalius Europos transporto planavimo principus, tokius kaip tvarumas ir ekologiškumas, sanglauda ir pasiekiamumas.“ Projektas taip pat atveria naujas galimybes gyventojams ir verslui. Prognozuojama, kad kelionės tarp Baltijos šalių sostinių taps kasdienybe, o Varšuva ir kiti didieji Vidurio Europos miestai bus pasiekiami per vieną dieną. Tai skatins darbų bei verslų mobilumą, turizmą ir regionų ekonominę integraciją. Ne mažiau svarbus ir technologinis aspektas. „Rail Baltica“ linijoje bus įdiegtos pažangios eismo valdymo sistemos, o europinio standarto infrastruktūra leis naudoti vakarietišką riedmenų parką bei modernias geležinkelių technologijas, kurios iki šiol buvo ribotai prieinamos dėl skirtingų sistemų. „Rail Baltica“ strateginė reikšmė ir iššūkiai Projektas taip pat turi ir aiškią strateginę reikšmę gynybos srityje. NATO reikalavimus atitinkanti 1435 mm vėžė sudarys sąlygas efektyvesniam kariniam mobilumui regione, o tai tampa vis svarbesniu veiksniu vertinant infrastruktūros projektus, sako docentas. „Suprantama, šią geležinkelio transporto liniją reikės saugoti ir kaip strateginės infrastruktūros objektą, ypač turint galvoje, kad ji eina per Suvalkų koridorių. Geležinkelio tiltai, viadukai ar tuneliai agresijos atveju gali tapti vienais iš pirmųjų taikinių, siekiant atkirsti regioną nuo kitų  NATO šalių, todėl jų apsaugai turės būti skiriamas ypatingas dėmesys“, – priduria mokslininkas. Vis dėlto, jis taip pat atkreipia dėmesį, kad projekto įgyvendinimo tempai išlieka iššūkiu. Nors oficialiai planuojama pagrindinius darbus Lietuvoje užbaigti iki 2028 m., o visą projektą – iki 2030 m., šie terminai vertinami atsargiai. „Dėl infliacijos keičiasi planuotos projekto darbų sąmatos, po kiekvieno didesnio pokyčio jas reikia vėl derinti. Be to, projekte dalyvauja skirtingos valstybės, jos turi šiek tiek skirtingus prioritetus, todėl šalių pažanga netolygi. Neretai projektavimo ir žemės paėmimo procedūros užtrunka ilgiau nei tikimasi. Visi šie veiksniai lemia, jog projektas juda ne visai tokiu tempu, kaip norėtųsi.“ „Rail Baltica“ nėra tradicinis verslo projektas – tai strateginis geopolitinis sprendimas, kurio vertė matuojama ne vien finansine grąža, bet ilgalaike Baltijos šalių integracija į Europos transporto, ekonomikos ir saugumo sistemas, teigia doc. dr. Gediminas Vaičiūnas. Taip pat šis projektas atvers galimybę Baltijos šalims ateityje sklandžiai pereiti prie europinio standarto ir vietiniame geležinkelio tinkle. „Ateityje „Rail Baltica“ taps naujuoju Baltijos šalių geležinkelių transporto stuburu, iš esmės pakeisiančiu regiono susisiekimo ir logistikos žemėlapį“, – apibendrina VILNIUS TECH mokslininkas. Iliustracinės nuotr. autorius Jonas Balčiūnas
Plačiau