Dinamiškoje verslo aplinkoje kibernetinis saugumas tampa vienu iš pagrindinių valdymo prioritetų – nuo jo priklauso skaitmeninės infrastruktūros patikimumas, o incidentai gali greitai sutrikdyti veiklą ir sukelti reikšmingų finansinių nuostolių. Kartu auga ir kvalifikuotų specialistų poreikis, tačiau jų pasiūla nespėja su rinkos diktuojamu tempu. Ekspertai pabrėžia, kad šią spragą galima mažinti tik ruošiant specialistus, kurie geba spręsti realius technologinius ir verslo iššūkius.
Prof. dr. Dalius Mažeika, VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakulteto dekanas, sako, kad kibernetinis saugumas šiandien yra strateginis valstybės ir verslo valdymo elementas, o kibernetinės saugos kompetencijų trūkumas laikomas nacionalinio saugumo spraga.
„Skaitmeninės paslaugos ir infrastruktūra yra šiuolaikinės ekonomikos pagrindas. Kritinės infrastruktūros sektoriai – energetika, finansai, sveikatos apsauga, transportas – veikia skaitmeninėse platformose, todėl sėkminga kibernetinė ataka gali paralyžiuoti valstybės funkcijas greičiau nei tradicinė karinė grėsmė. Visa tai lemia, kad kibernetinio saugumo kompetencijos tampa nacionalinio saugumo klausimu“, – sako jis.
Anot pašnekovo, valstybės, kurios neturi kvalifikuotų specialistų ir brandžios kibernetinės gynybinės infrastruktūros, yra strategiškai pažeidžiamos tiek ekonominiam, tiek politiniam spaudimui.
„Matome aiškią tendenciją – NATO, ES ir atskiros vyriausybės kibernetinį pajėgumą traktuoja lygiagrečiai su kariniu pajėgumu, skirdamos jam atitinkamą biudžetą. O verslui kibernetinis saugumas – tai investicija į veiklos tęstinumą ir reputaciją“, – apžvelgia dekanas.
Specialistų reikia visame pasaulyje
Prof. dr. Nikolajus Goranin, VILNIUS TECH Informacinių sistemų katedros vedėjas, pasakoja, kad kibernetinio saugumo svarbą signalizuoja ir darbo rinkos rodikliai. Paskutinis išsamus, viešas 2023 m. atliktas tyrimas „IRT specialistų poreikis ir darbo rinkos prognozė Lietuvoje“ rodo, kad tais metais informacinių ir ryšių technologijų (IRT) įmonės buvo įdarbinusios 1.378 kibernetinės saugos specialistus, o iki 2025 m. pabaigos buvo planuojama įdarbinti dar ne mažiau 1.720 specialistų.
„Šis skaičius viršija visų Lietuvos aukštųjų mokyklų per 5 metus paruošiamų specialistų skaičių kartu sudėjus. Ataskaitoje akcentuojamas kibernetinės saugos kompetencijų poreikis – jos patenka į penktąją kompetencijų dešimtuko vietą. Šis tyrimas taip pat parodė, kad bendras IRT specialistų skaičius vis dar yra mažesnis nei ES vidurkis. Numatoma, kad iki 2030 m. ES bendrai reikės 20 mln. specialistų, kai tuo tarpu šiuo metu sektoriuje dirba tik 9,3 mln. specialistų“, – skaičiuoja N. Goranin.
Pasak jo, didelį poveikį specialistų poreikiui turėjo neseniai Europoje įsigaliojusios DORA ir NIS2 direktyvos, kurios įpareigoja įmones, patenkančias į šių direktyvų reguliaciją, turėti saugos įgaliotinius (angl. CISO) ir saugumo operacijų centrus (angl. SOC). Bendrovės, kurios prieš tai neskyrė dėmesio kibernetiniam saugumui, dabar yra priverstos arba samdyti specialistus, arba pirkti šios veiklos paslaugas iš trečiųjų šalių.
„Bet kokiu atveju, CISO ir SOC specialistų poreikis rinkoje auga. Tą patvirtina universiteto socialiniai partneriai, panašios tendencijos vyrauja visoje Europoje ir pasaulyje. Nepaisant to, nestabili ekonominė ir politinė situacija lėtina sektoriaus augimo ir investicijų tempą“, – dalinasi profesorius.
Vertę kuriančios kompetencijos
Augant specialistų poreikiui, aiškėja ir tai, kokių konkrečių kompetencijų iš jų tikisi rinka.
„Lietuvoje šiuo metu labiausiai trūksta SOC specialistų, taip pat įvairaus lygio saugumo vadovų. Kaip kritines kompetencijas mūsų socialiniai partneriai įvardija gebėjimą valdyti kibernetinio saugumo incidentus, išmanyti saugos technologijas, suprasti teisinius ir vadybinius saugos užtikrinimo aspektus“, – pasakoja N. Goranin.
Kompetencijų dinamika, anot pašnekovo, keičiasi globaliu mastu.
„Kibernetinio saugumo specialistus ruošiančios ne pelno organizacijos ISC2 ataskaitos duomenimis, pirmas vietas užima dirbtinio intelekto kompetencijos, kurios 2022 m. net nebuvo įvardytos Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros (ENISA) kibernetinės saugos kompetencijų karkase. Toliau rikiuojasi debesų kompiuterijos saugumo užtikrinimo kompetencijos, rizikų ir saugos valdymo, programinės įrangos saugos bei GRC (angl. Governance, Risk Management and Compliance) kompetencijos“, – pažymi profesorius.
Goranin pasakoja, kad reaguodamas į tarptautinius poreikius, kurie artimiausiu metu tikrai pasieks ir Lietuvą, VILNIUS TECH kasmet koreguoja studijų programas. Tai daroma į programas įtraukiant naujų kursų ir nuosekliai atnaujinant studijų turinį bei siejant jį su realiais sektoriaus poreikiais. Pavyzdžiui, magistratūros studijų programoje „Informacijos ir IT sauga“ nuo 2022 m. dėstomas kursas „Etiniai, teisiniai ir žmogiškieji informacijos saugos aspektai“, kuris kartu su jau seniau dėstomu kursu „Informacijos saugos vadyba“ ugdo saugos valdymo bei GRC kompetencijas. Nuo 2025 m. toje pačioje studijų programoje taip pat dėstomas kursas „Dirbtinio intelekto taikymai informacijos saugos technologijose“.
„Studentai taip pat mokosi virtualios infrastruktūros ir debesų kompiuterijos saugos, o SOC kompetencijų galima įgyti ne tik studijuojant magistratūroje, bet ir bakalauro studijų programos „Informacinės technologijos“ saugos specializacijoje“, – keletą pavyzdžių įvardija pašnekovas.
Prisitaiko prie rinkos
Jis pabrėžia, kad kibernetinio saugumo kompetencijos ugdomos keliose studijų programose. Plačiausią žinių spektrą suteikia VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakulteto magistrantūros programa „Informacijos ir IT sauga“ – ji formuoja sisteminį požiūrį į informacijos saugos problemas, nuo jų prevencijos iki sprendimo ir poveikio valdymo.
„Studijose derinamos technologinės, teisinės ir vadybinės kompetencijos: nuo tinklų saugos, kriptografijos ar debesų kompiuterijos iki saugos valdymo, teisinių aspektų ir mokslinių tyrimų pagrindų. Programa vykdoma lietuvių ir anglų kalbomis, o daugiau nei pusė ją baigusių užsienio studentų lieka dirbti Lietuvoje, IT saugos sektoriuje“, – sako N. Goranin.
Šiemet taip pat pristatyta saugos valdymo aspektus akcentuojanti MBA tipo programa „Kibernetinio saugumo valdymas“, kuri yra orientuota į jau patirties turinčius specialistus. Bakalauro kibernetinio saugumo kompetencijos stiprinamos „Informacinių technologijų“ bei „Kibernetinio saugumo ir ryšių technologijų“ programose, orientuotose į praktinį technologijų taikymą“, – pasakoja profesorius.
Pasak jo, VILNIUS TECH studijų turinį atnaujina keliais lygmenimis: kuriamos naujos programos, atnaujinami esami kursai, o baigiamųjų darbų temos siejamos su aktualiais rinkos ir mokslo iššūkiais. Tai leidžia užtikrinti, kad studentų įgyjamos kompetencijos atitiktų realius sektoriaus poreikius.
Goranin sako, kad studentai dar besimokydami įgyja ir realios kibernetinio saugumo praktikos.
„Praktinės patirties studentai įgauna per praktines užduotis, kurios integruotos į visus kursus. Pvz., seniausios ir plačiausią žinių spektrą suteikiančios Fundamentinių mokslų magistratūros programos „Informacijos ir IT sauga“ magistrantai, mokydamiesi etiško įsilaužimo (angl. Ethical Hacking) dalyvauja „Capture the Flag“ tipo pratimuose. Besimokydami IT saugos metodų, debesų kompiuterijos, tinklų saugos ir panašių kursų, studentai išbando įvairias IT saugos technologijas“, – iliustruoja pašnekovas.
Mokslas, praktika ir realūs sprendimai
Paskaitas VILNIUS TECH studentams veda ne tik dėstytojai-praktikai, bet ir verslo atstovai, o studijų kokybę ir jų praktinę vertę stiprina universitete veikiantis Skaitmeninės gynybos kompetencijų centras. Jo direktorius Vitalijus Gurčinas, pasakoja, kad centro veikla grindžiama moksliniais tyrimais, praktiniais mokymais ir bendradarbiavimu su verslu bei viešuoju sektoriumi. Čia dirbama su kibernetinio saugumo technologijomis, dirbtinio intelekto taikymu, skaitmenine kriminalistika, grėsmių analize ir saugumo operacijų tyrimais. Centro vertė – gebėjimas mokslinius tyrimus paversti realiais sprendimais, o jo tikslas – ne tik generuoti žinias, bet ir paversti jas realiais sprendimais, kurie padeda organizacijoms stiprinti atsparumą kibernetinėms grėsmėms.
„Vienas projektas negali visapusiškai atspindėti centro veiklos, nes jis veikia daugiadiscipliniškai ir kibernetinį saugumą integruoja į įvairias universiteto veiklos sritis bei mokslinių tyrimų sritis. Šiandien kibernetinis saugumas nėra tolimas ar izoliuotas laukas – tai būtini sprendimai ir technologijos, organizacijų ir visos visuomenės sudedamoji dalis. Centro veikla apima tiek misijomis grindžiamus technologinius ir inžinerinius projektus, tiek platesnius visuomeninius iššūkius, įskaitant dabartines pastangas kovoti su dezinformacija ir klaidinga informacija, kurios tampa vis svarbesnėmis mokslinių tyrimų ir visuomenės poveikio sritimis“, – teigia V. Gurčinas.
Centro veiklose aktyviai dalyvauja ir studentai. Jie įsitraukia į incidentų simuliacijas, skaitmeninės kriminalistikos tyrimus, kibernetinio saugumo renginius bei mokslinius projektus. Tokios iniciatyvos kaip „Google.org“ kibernetinio saugumo seminarai suteikia galimybę studentams dirbti su realiomis situacijomis ir stiprinti praktinius įgūdžius.
„Dalyvaudami šiose veiklose studentai įgyja praktinės patirties, ugdo analitinius ir problemų sprendimo gebėjimus bei geriau pasirengia karjerai“, – sako centro vadovas.
Mažeika, mano, kad universitetai, ruošdami aukštos kvalifikacijos specialistus ir vykdydami tyrimus, kurie tampa praktinio taikymo pagrindu versle bei valstybės institucijose, atlieka itin svarbų vaidmenį, stiprinant šalies kibernetinio atsparumo lygį.
„Bendradarbiaudami su įmonėmis ir tarptautiniais partneriais, universitetai kuria žinių perdavimo ir inovacijų ekosistemą“, – akcentuoja dekanas.
Svarbu ir tai, kad Skaitmeninės gynybos kompetencijų centro kompetencijos vertinamos tarptautiniu mastu – į VILNIUS TECH organizuojamus intensyvius kibernetinio saugumo kursus atvyksta užsienio studentai.
Mažeika atkreipia dėmesį, kad Lietuva tarptautiniame kontekste jau užima stiprias pozicijas – šalis patenka tarp lyderių pasauliniuose kibernetinio saugumo reitinguose ir aktyviai dalyvauja ES ir NATO iniciatyvose. Didžiausiu iššūkiu, jo nuomone, išlieka specialistų trūkumas, todėl daugiausia dėmesio būtina skirti jų ruošimui ir kompetencijų stiprinimui.
„Kibernetinio saugumo kompetencijos šiandien tampa ne tik profesine, bet ir strategine būtinybe. Universitetų, verslo ir valstybės bendradarbiavimas šioje srityje leidžia ne tik reaguoti į augančias grėsmes, bet ir didinti ilgalaikį šalies atsparumą”, – sako profesorius.
Galerija
