Stojantiesiems

Kibernetinis pirmadienis: kaip jis keičia pasaulinę ekonomiką?

Gruodžio 2, 2024
Kiekvienas mūsų ieško būdų sutaupyti: nusipirkti kažką pigiau, ar atidėti didesnį pirkinį vėlesniam laikui. Tačiau neatidėliotinu atveju ieškome, kaip sutaupyti, ir vienas iš patikrintų būdų – apsipirkti didžiausių nuolaidų metu. Pastaruoju metu pastebima, kad vartotojai dažniau naudojasi juodojo penktadienio ar kibernetinio pirmadienio nuolaidomis. 

Kibernetinis pirmadienis atsirado 2005 m. ir buvo suprantamas kaip diena, kai vartotojai skatinami pirkti internetu su gana didele nuolaida, ar geresnėmis sąlygomis. Tai vyksta pirmąjį pirmadienį po juodojo penktadienio, todėl jo nuolaidos skatina pagalvoti apie šventinius pirkinius ir, ko nespėta įsigyti juodojo penktadienio metu, galima nusipirkti kibernetinį pirmadienį.

Šį pirmadienį gali išsirinkti unikalių dovanų net neišeidamas iš namų, todėl taikomos nuolaidos ir unikalūs pasiūlymai skatina klientus pirkti daugiau nei įprastai, o patogesnis apsipirkimas padidina el. prekybą vykdančių įmonių pajamas. Dėl to kibernetinis pirmadienis išaugo į reikšmingą ekonominį įvykį, kuris formuoja vartotojų elgseną, mažmeninės prekybos strategijas ir dar platesnes ekonomikos tendencijas.

Kibernetinio pirmadienio poveikis yra daugialypis, nes turi įtakos įvairioms sritims. Jo nuolaidos skatina elektroninės prekybos masto augimą ir mažmenininkų pajamų didinimą, nes jau pirminė kibernetinio pirmadienio idėja buvo ta, kad daugiau uždirba tie, kurie naudojasi elektroninės prekybos privalumais. Internetu prekiaujantys mažmenininkai pastebėjo, kad būtent kibernetinį pirmadienį matomas gana didelis prekybos sandorių šuolis. Pvz. 2023 m. JAV vartotojai kibernetinio pirmadienio metu įvairių prekybos sandorių įvykdymui išleido apie 12 mlrd. USD.  Tai pralenkė net juodojo penktadienio metu išleistą sumą. Taip yra todėl, kad vartotojams patogiau įsigyti prekes neišėjus iš namų. Jie mieliau renkasi sutaupyti, apsipirkdami kibernetinio pirmadienio metu. Be to, prekių pasiūla tuo metu yra didesnė, nes smulkiojo verslo atstovai, neturintys galimybių prekiauti „gyvai“, kibernetinį pirmadienį siūlo savo prekes internetu, o tai didina jų pasiekiamumą, gaunamas pajamas ir atspindi globalizacijos vaidmenį formuojant šiuolaikinę ekonomiką.

Daugelis mažmenininkų žiūri į kibernetinį pirmadienį, kaip į klientų pritraukimo investiciją, kurie gali sugrįžti pirkdami ateityje ir taip padidins ilgalaikę vertę. Mažmenininkai paprastai daug išleidžia kibernetinio pirmadienio rinkodarai, o tai turi įtakos pelningumui. El. pašto ir socialinės kampanijos yra pigesnės, nei mokamos reklamos, bet jos vis tiek reikalauja didelių investicijų, o konkurencija dėl skelbimo vietos socialiniuose portaluose didina išlaidas ir sumažina prekybininkų grynąjį pelną, todėl kibernetinio pirmadienio metu savo prekes siūlančios mažos įmonės gali gauti naudos, jei geriau ir efektyviau tenkins vartotojų poreikius. Bet pelnas gali ir sumažėti: jei pasiūlomas nemokamas pristatymas arba pernelyg didelė nuolaida, o užsakymų apimtis nepadidėja.

Taip pat keičiasi technologijos ir logistika, nes prekybininkai, siekdami įveikti didelį pirkėjų antplūdį, investuoja į geresnes technologijas, serverio pajėgumus ir logistiką.  Tai skatina augimą tokiuose sektoriuose, kaip debesų kompiuterija ir tiekimo grandinės valdymas. Be to, jei el. prekybos sandorių būna daug, būtina kuo greičiau suruošti ir pristatyti prekes, todėl kuriamos laikinos darbo vietos sandėliuose, pristatymo paslaugų ir klientų aptarnavimo srityse. Tai iš esmės keičia tradicinės prekybos principus.

Kibernetinis pirmadienis daro didelį poveikį ekonomikai, yra elektroninės prekybos augimo katalizatorius, kuris veikia vartotojų elgseną ir išryškina platesnes ekonomikos tendencijas, tačiau jo sėkmė taip pat kelia iššūkių, pvz., tiekimo grandinės spaudimą, aplinkosaugos problemas, todėl įmonės turi suderinti savo veiksnius, kad išlaikytų naudą ir sumažintų trūkumus. Kibernetinis pirmadienis veikia ekonominę situaciją tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu. Jo poveikis skiriasi priklausomai nuo vartotojų elgsenos, verslo strategijų ir vyraujančio ekonominio klimato. 

Kibernetinis pirmadienis skatina neatidėliotiną ekonominę veiklą, elektroninės prekybos augimą, darbo vietų kūrimą, mažų įmonių ekonominę įtrauktį ir vartotojų pasitikėjimą, tačiau taip pat atskleidžia pažeidžiamumą, pvz., didėjančią vartotojų skolą, tiekimo grandinės iššūkius ir galimą mažmeninės prekybos sektoriaus nelygybę. Bendra ekonominė įtaka priklauso nuo to, kaip sąveikaujama su vyraujančiomis sąlygomis, tokiomis kaip infliacija, recesijos rizika ir pasaulinės prekybos dinamika.

Praktiški patarimai pirkėjams

Kad klientai nepasimestų kibernetinio pirmadienio pasiūlymuose, turėtų vadovautis keletu paprastų taisyklių. Pirkti tik iš patikimo tiekėjo, kuris saugo duomenis ir taiko skaidrią pristatymo, grąžinimo bei nuolaidų politiką. Pirkti tik tiek, kiek reikia, vengiant didelių išlaidų, todėl pirmiausiai reikėtų susidaryti orientacinį pirkinių sąrašą ir nuolaidų ieškoti tikslingai. Stebėti kainų pokyčius (prieš kibernetinį pirmadienį, juodojo penktadienio metu ir kibernetinio pirmadienio metu) ir pirkti tik tada, kai norimam daiktui yra suteikiama išties didelė nuolaida. Svarbu nepirkti pirmo pamatyto daikto. Kadangi perkama iš namų, reikėtų peržiūrėti visą siūlomą prekių asortimentą. Kartais geriau  paremti mažmenininkus, siūlančius išskirtines prekes už patrauklią kainą. Reikėtų pirkti tik iš nuosavų, sutaupytų pinigų – vengti pirkti lizingu ar imti paskolą. 

Autorius: doc. dr. Irena Danilevičienė, VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto Finansų inžinerijos katedros docentė

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Technologinėmis atliekomis modifikuoto betono atsparumas užšaldymo ir atšildymo ciklams bei šarminei korozijai“, kurią parengė doktorantas Edvinas Pocius. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – prof. dr. Džigita Nagrockienė. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 8 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Darbe tiriamas betonas, modifikuotas stiklo apdirbimo atliekomis, betono šlamu ir kristalizuojančiu priedu. Tikslas – sukurti šalčiui ir šarminei korozijai atsparų betoną, dalį cemento keičiant stiklo atliekomis, o smėlį – betono šlamu. Parinkus rekomenduojamus technologinių atliekų kiekius, siekiama užtikrinti pagrindinias betono savybes, išlaikant betono atsparumą šalčiui ir šarminei korozijai. Darbe sprendžiami uždaviniai apima stiklo apdirbimo atliekų ir betono šlamo tyrimus, vertinant jų poveikį cemento akmens savybėms. Nustačius rekomenduojamus atliekų kiekius, tiriamos modifikuoto betono fizikinės ir mechaninės savybės, ypatingą dėmesį skiriant atsparumui šalčiui ir šarminei korozijai. Šia tyrimų seka siekiama pagrįsti naujai sukurtos medžiagos pagrindines savybes, atsparumą šalčiui ir šarminei korozijai. Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, bendrosios išvados, literatūros šaltinių sąrašas, autoriaus mokslinių publikacijų disertacijos tema sąrašas ir santrauka anglų kalba. Įvadiniame skyriuje aptariama tiriamoji problema, darbo aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas darbo tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, darbo rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Įvado pabaigoje pristatomos disertacijos tema autoriaus paskelbtos publikacijos ir pranešimai konferencijose, disertacijos struktūra. Pirmame skyriuje aptariamos aktyvios mineralinės medžiagos, jų susidarymas ir panaudojimas betono gamyboje. Aptariamas betono šlamo bei stiklo atliekų susidarymas ir jų naudojimo poveikis betono fizikinėms, mechaninėms savybėms, ilgaamžiškumui. Taip pat aprašomas modifikuotų atliekomis betonų ilgaamžiškumas, CO2 emisijos vertinimas. Skyriaus pabaigoje formuluojamos išvados ir tikslinami disertacijos uždaviniai. Antrajame skyriuje pateikiamos tyrimo metu naudotos medžiagos, aprašomos jų savybės ir susidarymas. Pateikiama tyrimo metodika ir įranga, kuri buvo pasirinkta ištirti betono fizikines, mechanines savybes, medžiagų struktūrą, apskaičiuoti poveikį aplinkai. Trečiajame skyriuje pagrindžiami rekomenduojami stiklo atliekų ir betono šlamo kiekiai. Analizuojamas jų individualus ir kompleksinis poveikis cementinių kompozitų reologijai, mikrostruktūrai, mechaninėms savybėms, ilgaamžiškumui. Nustatytas stiklo atliekų tinkamumas cemento keitimui, o sauso šlamo – smulkiajam užpildui. Atliktas sukurto betono poveikio aplinkai vertinimas. Disertacijos tema publikuoti 5 moksliniai straipsniai: Web of Science duomenų bazės Science Citation Index Expanded referuojamuose leidiniuose, turinčiuose cituojamumo rodiklį. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau