Stojantiesiems

KIF surengtoje diskusijoje susitiko pramogų verslo praktikai ir teoretikai

Birželio 15, 2016
Praėjusią savaitę įvyko Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) surengta teorinė-praktinė diskusija „Duonos ir žaidimų! Kaip sukurti ir parduoti kokybiškas pramogas Lietuvos vartotojams“.
 
Pirmą kartą Lietuvos akademinėje terpėje susitiko mūsų šalies pramogų verslo praktikai, pramogų industrijų teoretikai ir studentai siekdami užmegzti dialogą tarp visų trijų grupių atstovų bei sutaikyti iki šiol išsiskyrusius jų lūkesčius ir interesus. Kartu tai buvo pirmasis bandymas suartinti tokias skirtingas veiklos rūšis kaip pramogų ir renginių organizavimas, pramogų ir žaidimų visuomenės tyrinėjimas, pramogų industrijų specialistų rengimas ir ugdymas.
 
Diskusijoje dalyvavo gausus būrys gerai žinomų pramogų verslo atstovų – muzikos ir pramogų festivalių Galapagai, Roko naktys, Bliuzo naktys organizatorius ir vadovas Algirdas Barniškis; žurnalistai, TV laidų prodiuseriai Saulius Bartkus, Kristupas Krivickas, Laurynas Šeškus; kino teatrų tinklo Forum Cinemas rinkodaros vadovas Dainius Beržinis; muzikantas, aktorius, muzikos prodiuseris Andrius Mamontovas; muzikos prodiuseriai ir muzikinių projektų organizatoriai Martynas Tyla ir Žilvinas Žusinas; renginių organizatorius ir vedėjas Jogaila Morkūnas.
 
Prie jų prisijungė pramogų industrijų teoretikai ir šios studijų programos disciplinų dėstytojai VGTU KIF doc. dr. Agnieška Juzefovič, VGTU Verslo vadybos fakulteto doc. dr. Rasa Levickaitė, Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius, fotografas, videomenininkas, menotyrininkas doc. dr. Remigijus Venckus.
 
Savaisiais motyvais, ateities tikslais bei profesinėmis ambicijomis pasidalijo ir pramogų industrijas studijuojantys VGTU KIF studentai, į diskusiją įsijungė ir šio renginio svečiai. Diskusiją vedė VGTU KIF lekt. Jovilė Barevičiūtė ir prof. dr. Tomas Kačerauskas. Renginį filmavo LRT Kultūros akademija.
 
Ši diskusija tapo iššūkiu pramogų industrijų teoretikams ir studentams. Pramogų industrijų atstovai išsakė savo požiūrį tiek dėl pramogų (ypač televizijos) verslo, tiek dėl galimo bendradarbiavimo. Teoretikai pasidalijo įžvalgomis apie pramogų istoriją, sampratas ir tendencijas.  Tiek vieni, tiek kiti sutarė, kad erudicija ir teorinis išsilavinimas – aktualus šių industrijų specialistų profesinis segmentas, tačiau nūdieniame tarptautiniame kontekste ypač svarbios ir praktinių, daugiausia technologinių bei vadybinių, įgūdžių reikalaujančios kompetencijos, pradedančiajam pramogininkui kone garantuojančios darbo vietą televizijos, radijo, kino, reklamos, muzikos ir joms artimose industrijose. Vis dėlto siaura specializacija Lietuvos pramogų pasaulyje vargiai įmanoma dėl nedidelės rinkos.
 
Tikėtina, kad tokie susitikimai vyks reguliariai ir prisidės tiek prie studijų programų gerinimo, tiek prie bendradarbiavimo ieškant praktikos ir darbo vietų VGTU studentams bei absolventams.
 
Parengė Jovilė Barevičiūtė, KIF

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Mašininio mokymo metodų tyrimas ir taikymas migrenos priepuoliui prognozuoti“ („Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction“), kurią parengė doktorantė Viroslava Kapustynska. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Šarūnas Paulikas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
Projekto vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Aleksandras Chlebnikovas 2026 m. birželio 1–5 d. dalyvavo 15-oje tarptautinėje konferencijoje „Oro kokybė, Mokslas ir taikymas" Prahoje, Čekijoje, kur pristatė pranešimą „Transformation of nanoparticle content in a gas stream under the influence of a low-voltage pulsed electric field“. Konferencija vyko pirmaujančiame šalies Karolio universitete, kuris įeina į geriausių 300 pasaulio universitetų sąrašą. Vizito metu susipažinta su Matematikos ir fizikos fakulteto technine baze, bendrauta su administracija ir pasidalinta patirtimi su mokslininkais ir įmonių atstovais. Projekto tema pristatytas pranešimas sulaukė daug susidomėjimo oro kokybės gerinimo kontekste, tyrimų plėtros ir inovacijos diegimo klausimais. Su konferencijos dalyviais aptartos nagrinėjamos projekto temos potencialas, planuojamas būsimas bendradarbiavimas. Dalyvavimas konferencijoje suteikė platų Projekto viešinimą, praplėtė naujom idėjom vykdomas plėtros kryptis ir leido perteikti informaciją suinteresuotiems asmenims iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Kelionė buvo finansuota projekto lėšomis, o konferencijoje oficialiai pristatyti ir aptarti projekto rezultatai, kurie bus integruoti į artimiausius tyrimų etapus. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-MIP-24-88].
Plačiau