Stojantiesiems

Kinija studentų akimis – įspūdžiai po praktikos „Huawei“

Liepos 13, 2016
Gyventojų gausa garsėjanti Kinija – itin svetinga kitataučiams. Kadangi atvykėlių šalyje vos keli procentai, o europietiškos išvaizdos žmonių čia itin mažai, šviesiaodžiai kinams – tikra egzotika. Jie pasitinkami plačiomis šypsenomis ir prašymais įsiamžinti nuotraukose ar net paliesti sėkmei. Tuo įsitikino ir 10 gabiausių Lietuvos IRT studentų, kurie atliko dviejų savaičių nemokamą stažuotę Pekine bei Šendžene.
 
 „Huawei“ ir Lietuvos universitetų – Vilniaus universiteto (VU), Vilniaus Gedimino Technikos universiteto (VGTU) ir Kauno technologijos universiteto (KTU) – įgyvendinama programa „Seeds for the Future“ pirmąkart Lietuvos IRT studentams atvėrė galimybę atlikti praktiką „Huawei“ Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) bei inovacijų centruose dirbant kartu su kompanijos mokslininkais. Tačiau Lietuviai egzotiškoje šalyje ne tik tobulino profesinius įgūdžius, bet ir turėjo puikią progą išvysti lankomiausius šalies objektus, paragauti tradicinės kinų virtuvės patiekalų, pasimokyti kinų kalbos bei susipažinti su šalies, garsėjančios išvystyta technologijų pramone, aplinka.
 
Klaidinantys stereotipai ir tikroji šalies dvasia
 
Per dvi savaites lietuviai spėjo ne tik pamatyti įstabiausius Kinijos objektus, bet ir artimiau pažinti vietinių bendravimo kultūrą. Tomas Eiglinskas, VGTU studijuojantis programų inžineriją, teigia, jog pažintis su kinais panaikino europietiškos kultūros suformuotus stereotipus – vietiniai spinduliuoja nuoširdumu, noriai bendrauja, nepaiso kalbos barjero. Vaikinas kinus apibūdina kaip labai draugiškus, nuoširdžius bei kuklius žmones. Anot jo, bendraujant su vietiniais nesunku pastebėti, jog jie labai užsispyrę, didžioji dalis kinų atkakliai bei kryptingai siekia savo tikslų.
 
Lietuviams didelį įspūdį paliko ir kinų derėjimosi savybės – kartais buvo galima nusipirkti prekę už penktadalį pradinės kainos. Įdomu ir tai, kad net perkant arbatą galima sudalyvauti pačioje tikriausioje kiniškos arbatos gėrimo ceremonijoje – vietinis pardavėjas taip norėjo įtikinti lietuvius nusipirkti arbatos ir įrodyti, kokia ji skani, kad vaišino iki tol, kol galiausiai reikėjo prašytis į tualetą. Čia atsiskleidžia ir visur juntamas kinų darbštumas bei noras patenkinti klientų poreikius – jie pasiruošę dirbti ištisas paras, o pamatę renkantis prekę savo parduotuvėje padarys viską vardan to, kad iš jos pirkėjas išeitų su plačiausia šypsena veide.
 
Pasak Audriaus Kimsos, studijuojančio telekomunikacijų inžineriją VGTU, Kinijos kultūra – tarsi paslaptis, kuriai įminti tikrai neužtenka dviejų savaičių. Vaikiną sužavėjo arbatos gėrimo ceremonijos, didingi pastatai ir įspūdingi kultūriniai objektai. Kinai, anot vaikino, labai gerbia europiečius, stebisi juos išvydę. Lietuviai Kinijos gatvėse jautėsi lyg garsenybės – vietiniai juos noriai kalbino bei fotografavo. A. Kimsą taip pat nustebino eismas Kinijos gatvėse – sankryžose tvyrantis chaosas, vairuotojai, nepaisantys raudono šviesoforo signalo. Vaikinas stebisi, jog visos kelionės metu jiems neteko išvysti nei vienos avarijos. „Jei taip vairuotų Lietuvoje – nespėtume skaičiuoti aukų“, – atviravo vaikinas.
 
Jaunuolių kompanijai teko paplušėti ir kopiant į Didžiąją kinų sieną, tačiau jie neslepia, jog nuo aukščiausios vietos atsivėręs nepakartojamos kalnų panoramos vaizdas privertė pamiršti nuovargį. „Didžioji kinų siena – įspūdingas 6 000 km ilgio statinys, kurio pirminė paskirtis – apsiginti nuo klajoklių. Lipti šia siena nebuvo lengva dėl nuolat kepinančios saulės bei skirtingo laiptų aukščio – vieni buvo visiškai žemi, kiti – siekė net pusę metro, tačiau išvydę nepakartojamą panoramą, net nesuabejojome, jog kopti buvo verta“, – pasakojo Daniel Januškevič, studijuojantis telekomunikacijų inžineriją VGTU.
 
Lietuviai taip pat aplankė Vasaros rūmų parką, kurio aukščiausioje vietoje garbingai stūkso milžiniška Budos statula, išvydo Uždraustąjį miestą, kuriame beveik pusę tūkstantmečio buvo įsikūrusi kinų imperatoriaus vyriausybė, juos sužavėjo ir Tiananmenio aikštė – trečia pagal dydį aikštė pasaulyje. Pasak lietuvių, šie Kinijos objektai turistams parodo šalies prabangą bei didybę.
 
Technologijomis alsuojanti aplinka: be telefono, kaip be rankų
 
Lietuviai vieningai tvirtina, jog technologinė aplinka Kinijoje – itin moderni. Naujausių technologijų pritaikymą nesunku pastebėti ir pagrindinėse miestų gatvėse, ir provincijose bei metro. Studentus stebino, jog visų metro keleivių rankose – nepriklausomai nuo jų amžiaus – naujausi išmanieji telefonai, kuriuos kinai naudoja be perstojo. Net vaistinėje darbuotojai aptarnauja žmones su ausinėmis ir nepakeldami akių nuo telefono, kuriame žaidžia žaidimus. Visgi įdomiausia, kad tai netrukdo jų darbui.
 
Studentai taip pat turėjo unikalią galimybę apsistoti „Huawei“ bendrovei priklausančiame darbuotojų miestelyje bei susipažinti su šios technologijų milžinės veikla iš arčiau. „Huawei“ organizuojamo projekto „Seeds for the Future“ tikslas – atrasti vietinius IRT talentus, kuriems kompanija galėtų perduoti žinias, bei skatinti domėjimąsi telekomunikacijų sektoriumi. Projekto dalyviams buvo skaitomos teorinės bei praktinės paskaitos debesų kompiuterijos, mobiliųjų technologijų, internetinių ryšių temomis.
 
„Vaikščiojome po „Huawei“ būstinę, ten mus supažindino su naujausia bendrovės produkcija, turėjome unikalią galimybę apžiūrėti techniką, kuri artimiausiu metu pasirodys rinkoje. Buvo įdomu išmėginti sekimo kameras, mokėmės apie 2G, 3G, 4G ir GSM, GPRS, EDGE, UMTS, LTE, LTE-A technologijas. Nustebino ir tai, kad bendrovė įrengusi net atskirą miestelį – jame ne tik dirbama, bet galima rasti ir parduotuvių, ir sporto salių, ir viešbučių su baseinais, ir sporto aikštelių“, – įspūdžiais dalinosi Paulius Kutka, VGTU programų inžinerijos studentas.
 
Nuslūgus pirmiesiems kelionės įspūdžiams, studentai ima geriau suvokti, kokios vertingos patirties įgijo Kinijoje. Dalis jų mąsto apie tolimesnes studijas šioje šalyje bei svarsto galimybę siekti karjeros „Huawei“ kompanijoje, kiti – labiau nei bet kada džiaugiasi pasirinkę jiems įdomią ir perspektyvią IRT specialybę. Tačiau svarbiausia, jog kelionė į tolimąją Kiniją talentingiems lietuviams suteikė motyvacijos domėtis bei tobulėti profesinėje srityje. 
 
 
Visą straipsnį galima paskaityti ČIA
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Biofiltracijos medžiagų tyrimai ir taikymas šalinant iš biodujų sieros vandenilį“ („Research and application of biofiltration materials in the purification of biogas from hydrogen sulfide“), kurią parengė doktorantas Kamyab Mohammadi. Disertacija rengta 2022–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – doc. dr. Rasa Vaiškūnaitė. Disertacija ginama viešame Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 15 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Disertacijoje analizuojamas sieros vandenilio (H₂S) pašalinimas iš biodujų, taikant biofiltracijos metodą. Darbe sprendžiama viena pagrindinių biodujų panaudojimo problemų – efektyvus H₂S šalinimas, kadangi ši medžiaga yra toksiška, korozinė ir reikšmingai mažina biodujų energetinių sistemų eksploatacinį efektyvumą bei jų tarnavimo laiką. Pagrindinis tyrimo objektas – sieros vandeniliui šalinti iš biodujų skirtos biofiltracijos medžiagos: iš nuotekų dumblo pagamintos bioanglys, akytojo lengvojo betono (CLC) atliekos ir putų poliuretanas (PUF). Pagrindinis disertacijos tikslas – didinti sieros vandenilio šalinimo iš biodujų efektyvumą ir biofiltro veikimo stabilumą, biofiltracijos procese taikant fiziškai ir chemiškai modifikuotas bei nemodifikuotas atliekų kilmės medžiagas. Darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, metodikos ir rezultatų skyriai, bendrosios išvados ir rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje pateikiama tiriamoji darbo problema, aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Pirmajame skyriuje apžvelgiamos sieros vandenilio šalinimo iš biodujų biotechnologijos, daugiausia dėmesio skiriant biofiltracijos mechanizmams, biofiltrų užpildų savybėms ir pagrindiniams proceso efektyvumą lemiantiems veiksniams. Antrajame skyriuje aprašomos eksperimentinių tyrimų metodikos, skirtos biofiltracijos medžiagoms parinkti, jų fizikinėms ir cheminėms savybėms, adsorbcinėms charakteristikoms nustatyti, mikroorganizmų inokuliacijai ir auginimui, taip pat sieros vandenilio šalinimo efektyvumui vertinti ir biofiltracijos procesui matematiškai modeliuoti. Trečiajame skyriuje pateikiami inovatyvių filtravimo medžiagų teorinių ir eksperimentinių tyrimų rezultatai, atskleidžiantys šių medžiagų savybių ir modifikacijos ryšį su mikroorganizmų įsitvirtinimu, bioplėvelės formavimusi ir filtro efektyvumu šalinant sieros vandenilį, taip pat palyginami eksperimentiniai duomenys su matematinio modeliavimo rezultatais. Disertacijos tema yra atspausdinti 8 moksliniai straipsniai: du – Web of Science duomenų bazės leidiniuose, turinčiuose citavimo rodiklį, vienas – Web of Science duomenų bazės leidinyje, neturinčiame citavimo rodiklio, keturi – kitose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose, vienas tik Scopus duomenų bazėje referuojamame konferencijų darbų leidinyje. Disertacijos tema perskaityti 7 pranešimai Lietuvos ir kitų šalių konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Vasara – atsakingas metas mokyklas baigiantiems ir studijuoti besiruošiantiems jaunuoliams. Kokią specialybę pasirinkti? Geriau rinktis tai, kas patinka, ar tai, ką siūlo tėvai? VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė dr. Justė Rožėnė visas jaunuolių pasirinkimo „dramas“ iš arti stebi jau ne pirmus metus. Ji dalijasi patarimais ir pasiūlymais, kurie gali padėti abiturientams teisingai pasirinkti savo ateities profesiją. 1. Daugelis nežino, ko nori, ir tai visiškai normalu. Vienas didžiausių mitų, kad dvyliktokas turi tiksliai žinoti savo ateitį. Realybėje daugelis nežino. Ir ne todėl, kad yra pasimetę ar neatsakingi. Jiems tiesiog trūksta patirties, nes jie dar neturėjo galimybės išbandyti daugelio dalykų. [caption id="attachment_119989" align="alignnone" width="2560"] Justė Rožėnė[/caption] Per stojimus dažnai matau ne tokius, kurie renkasi tarp trijų svajonių profesijų. Matau jaunus žmones, kurie renkasi tarp kelių variantų ir bando suprasti, kuris iš jų galėtų tapti jų keliu. 2. Geriausi mokiniai dažnai būna nedrąsiausi. Mokiniai, iš brandos egzaminų surenkantys 90–100 balų, dažnai jaučia didžiulį spaudimą ir bijo suklysti. Jie bijo pasirinkti studijas, kurios ne tokios prestižinės, mažiau suprantamos aplinkiniams arba tiesiog ne visai tradicinės. Pastebėjau, kad vidutiniškai egzaminus išlaikę abiturientai daug drąsiau renkasi tai, kas jiems iš tikrųjų įdomu. Kuo daugiau lūkesčių uždedama žmogui, tuo sunkiau jam rizikuoti. 3. Tėvai dažnai nori gero, bet ne visada padeda. Per stojimus ne kartą tenka girdėti: „su tokiais balais būtų gaila nestoti į mediciną“, „menai nėra rimta profesija“, „inžinerija merginai bus per sunku“. Dažniausiai tai sakoma iš rūpesčio, o ne iš blogos valios. Tačiau tėvų noras apsaugoti vaiką gali tapti kliūtimi jam atrasti savo kelią. 4. Daug žmonių renkasi ne profesiją, o prestižą. Kartais atrodo, kad svarbiausias klausimas tampa ne „ką veiksiu?“, o „ką apie mane pagalvos?“. Tačiau po kelerių metų darbo rinkoje prestižas tampa daug mažiau svarbus nei tai, ar žmogui patinka jo pasirinkta veikla. Dar nesutikau žmogaus, kuris po dešimties metų būtų laimingas vien dėl to, kad jo diplome įrašytos programos pavadinimas skambėjo įspūdingai. 5. Labai mažai žmonių iš tiesų pasidomi studijų turiniu. Tai mane stebina kasmet. Žmonės analizuoja konkursinius balus, žiūri reitingus, lygina universitetus, tačiau dažnai nėra atsivertę nė vieno studijų programos aprašo, mokomųjų dalykų sąrašo. O juk studijos yra ne universiteto pavadinimas, tai 4 metus trunkanti jauną žmogų formuojanti patirtis, geriausi prisiminimai ir visa ko pradžia. 6. Daugelis renkasi pagal profesijos įvaizdį, o ne realybę. Architektūra nėra vien kasdienių idėjų perteikimas brėžinyje. Programavimas nėra tik kompiuteriniai žaidimai. Pilotavimas nėra turistavimas. Inžinerija nėra vien fizika ir matematika. Kuo daugiau žmogus domisi tikruoju profesijos turiniu, tuo mažesnė tikimybė nusivilti pradėjus studijas. Žinojimas mus paruošia visoms medalio pusėms. 7. Miestas dažnai tampa svarbesnis už profesiją. Kasmet matau stojančiuosius, kurie pirmiausia renkasi miestą, o tik tada studijas. Suprantu kodėl. Palikti namus nėra lengva. Tačiau kartais dėl to atmetamos programos, kurios žmogui iš tikrųjų tiktų labiausiai. 8. Žmonės daug dažniau gailisi neišdrįsę, nei pabandę. Per daugelį metų girdėjau nemažai istorijų apie nepasiteisinusius pasirinkimus. Tačiau daug dažniau girdžiu: „norėjau, bet pabijojau“, „galvojau apie tai, bet nesiryžau“, „man sakė, kad nesugebėsiu“. Skaudžiausi būna ne neteisingi sprendimai, o nepriimti sprendimai. 9. Praėjusių metų konkursiniai balai pasako daug mažiau, nei atrodo. Tai vienas dažniausių klausimų. Tačiau per ketverius metus supratau, kad stojimai labai priklauso nuo konkrečios kartos, egzaminų, taisyklių pokyčių ir daugybės kitų aplinkybių. Praėjusių metų skaičiai gali padėti orientuotis, bet jie nėra ateities prognozė. 10. Nesirink studijų pagal tai, kuo nori būti po 40 metų.  Jeigu reikėtų duoti tik vieną patarimą, duočiau šį: nesirink studijų pagal tai, kokį titulą nori turėti ateityje. Rinkis pagal tai, kokias problemas nori spręsti, apie ką nori mokytis ir ką norėtum veikti pirmadienio rytą po ketverių metų, nes būtent ten prasidės tavo profesinis gyvenimas, kuris gali kardinaliai keistis einant laikui.
Plačiau