Stojantiesiems

Kintant ugdymo poreikiams, turi kisti ir švietimo erdvės: ko tikimės iš šiuolaikinių mokyklų?

Sausio 24, 2025
Ar švietimui skirtos erdvės atitinka, spėja prisitaikyti prie kintančių besimokančiųjų poreikių? Ar senų mokyklų sienos gali atlaikyti pokyčius, kurių reikalauja šiuolaikinis ugdymas? Ar aplinka, kurioje mokomės, gali turėti įtakos mokymosi rezultatams? Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Architektūros fakulteto bendruomenė kviečia kartu ieškoti atsakymų atviroje diskusijoje „Švietimo erdvė“, kuri vyks sausio 24 d. 14 val. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.  

Ugdymo poreikiai ir iššūkiai kinta taip pat sparčiai kaip ir kiekvieno mūsų kasdienybė inovacijomis paremtame pasaulyje. Bendrasis ugdymas nebetelpa klasikinių mokslų rėmuose. Kritinis mąstymas, kūrybiškumas, bendruomeniškumas, darnaus gyvenimo įgūdžių, tolerancijos ir demokratijos kultūros ugdymas, emocinio intelekto lavinimas – tai tik sąrašo pradžia. Kokia aplinka švietimo procesą galėtų praturtinti, padaryti efektyvesniu? Koks yra miesto, visuomenės, viešųjų institucijų ir verslo vaidmuo jauno žmogaus tobulėjimo kelyje? 

VILNIUS TECH mokslininkai jau dešimt metų nagrinėja mokyklų galimybes prisitaikyti turimas erdves pagal besikeičiančius poreikius. Į procesą yra įtraukti ne vien skirtingų šalių mokslininkai ir architektai, bet ir studentai bei mokyklų ir vietos bendruomenės. Nuo 2015 m. Architektūros fakulteto tyrėjai Liutauras Nekrošius, Edita Riaubienė ir Dolf Broekhuizen (Nyderlandai) kviečia visuomenę į atvirus pokalbių ciklus, konferencijas, inicijuoja veiklas mokyklose, pristatė mokyklų bendruomenėms skirtą keliaujančią parodą, rengia publikacijas, įtraukia studentus į kūrybinius ieškojimus. 

Šiandien VILNIUS TECH atliekamų tyrimų rezultatai integruojami į Architektūros studijų procesą. Vienas pavyzdžių, nuo 2015 metų vykstantis mokyklų architektūrai skirtas intensyvus studijų kursas (nuo 2023-ųjų tapo tarptautiniu). Jis vykdomas su Dortmundo Taikomųjų mokslų ir menų (Dortmund University of Applied Sciences and Arts) bei Brno technikos (Brno Technical University) universitetais. 2024 metais kursas vyko Dortmunde, Vokietijoje, šiais metais vyks Brno, Čekijoje.  

Anot diskusijos „Švietimo erdvė“ iniciatoriaus L. Nekrošiaus, renginio tikslas – skatinti mokyklų steigėjų, bendruomenių, edukologų ir architektų bendradarbiavimą: „Ugdymo procese svarbūs visų dalyvių lūkesčiai ir poreikiai, jų gebėjimas ne tik susikalbėti, bet ir bendradarbiauti. Mokytojai ir švietimo mokslininkai geriausiai žino tinkamiausius ugdymo metodus. Šeimos puoselėja skirtingus lūkesčius mokyklų atžvilgiu: vieni nori aukštų akademinių pasiekimų, kiti vertina vaiko emocinei savijautai ar specialiesiems poreikiams skiriamą dėmesį. Mokyklų steigėjai, savivaldybės, viešosios įstaigos ir verslo įmonės, taip pat turi savitų siekių.“ 

L. Nekrošius pažymi, kad kai kurios savivaldybės, siekdamos efektyviai išnaudoti turimą infrastruktūrą, bando atverti mokyklų vidaus ir išorės erdves vietos bendruomenėms, sudaryti dar palankesnes sąlygas moksleiviams pasiekti laboratorinę ar sporto įrangą po pamokų. „Taip mokyklos tampa unikaliomis, net jei jos įsikūrusios kažkada pagal tipinius projektus statytuose pastatuose. Todėl labai svarbu, kad naujinant mokyklas skirtume deramą dėmesį mokyklos fizinių erdvių pritaikymui pagal pakitusius poreikius. O šiame procese padėsiantiems architektams tarptautine patirtimi grįsta metodinė parama, tikiu, yra būtina“, – teigia mokslininkas. 

Renginio metu edukologė Unė Kaunaitė pasidalins EDU Vilnius patirtimi, kaip ugdymo procesas gali peržengti mokyklos fizines sienas, o miesto bendruomenės, skirtingų sričių profesionalai ir institucijos gali tapti pilnaverčiais ugdymo proceso dalyviais. Patirtimi ir iššūkiais taip pat dalinsis mokyklų vadovai ir architektai. Architektė Barbara Pampe pristatys savo patirtis dirbant su iniciatyvomis, skatinančiomis mokyklų bendruomenių ir architektų bendradarbiavimą.  Diskusijoje dalyvaus architektai Gilma Teodora Gylytė, Rokas Kilčiauskas ir prisijungs mokyklų vadovės Inga Vargalienė, Rūta Krasauskienė. Susitikimą moderuos Dalia Stabrauskaitė, koordinuojanti UNESCO asocijuotų mokyklų tinklą Lietuvoje.

Diskusija „Švietimo erdvė“ vyks 2025 m. sausio 24 d. 14:00 Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Valstybingumo centro erdvėje. Renginyje bus eksponuojama po šalies mokyklas keliaujanti paroda „Lietuva eina į mokyklą“ (kuratoriai: Liutauras Nekrošius, Edita Riaubienė, VILNIUS TECH Architektūros fakultetas) Plačiau apie renginį čia

Renginio organizatoriai: VILNIUS TECH Architektūros fakultetas, Lietuvos Nacionalinė UNESCO komisija, Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.  
Renginio partneris: Goethe‘s institutas Lietuvoje. 

Naujienos nuotraukos: studentų kūrybinės dirbtuvės Dortmunde 2024 m. L. Nekrošius

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau