,,Ko Artimuosiuose Rytuose ir dar tokiame neramumų krečiamame Izraelyje ieško vienui viena studentė iš Lietuvos? ‘‘– paklausė manęs nusistebėjęs vietinis tik suspėjus nusileisti Šventojoje Žemėje. Aš nedvejodama jam atsakiau, kad pildau savo tarptautinę patirtį, o šiuo atveju, ją dar produktyviau papildysiu studijomis šioje šalyje. Žinojau, kad pirmame bakalauro studijų kurse dar negalėsiu išvykti pagal Erasmus+ programą, tačiau su nekantrumu laukiau antrų studijų metų. Pusantrų metų pastudijavusi ir apsipratusi su savo lietuviškuoju Alma Mater nusprendžiau pakeisti komforto zona tapusį VGTU Kūrybinių industrijų fakultetą ir išvykti semtis tarptautinės patirties toliau už Europos ribų. Ilgai laukti neteko ir gavau pakvietimą studijuoti Izraelyje, Beershevoje esančiame Ben-Gurion universitete. Lietuvišką vasario mėnesio šaltį pakeitė saulėje paskendęs Izraelis. Studentišku ritmu alsuojanti Beersheva mane priėmė su jos nuoširdžiais gyventojais ir puikia atmosfera. Pirmas įspūdis buvo netikėtas, atrodė, kad universiteto bendruomenė manęs laukė tarsi išsiilgto vaiko ir, rodos, visiškai nejučiomis tapau jiems pažįstama, artima visos didžiulės šeimos dalis.
Universitetą, kuriame studijavau apibūdinčiau ne tik kaip įstaigą, kurioje mokinausi ir sėmiausi patirties, man jis tapo didele dalimi viso laiko praleisto Izraelyje. Pirmiausia, Ben-Gurion universitetas, tai ne tik akademinė erdvė, kurioje spartus tobulėjimas ir pastangos yra kone privalomos, bet geriausia gyvenimiškos patirties aukštoji mokykla, naudingos paskaitos ir visapusiškas savęs patikrinimas. Kartais man tai buvo tarsi jėgų amplitudės išbandymas ir didelė motyvacija eiti pirmyn. Ben-Gurion universitetas ten, tai ne tik aukštoji mokykla, tai didžiulė atspirtis gyvenimui, kuriam studentai ruošiami po universiteto, tai tarsi pats gyvenimas integruotas į mokslą, per didelius darbus, patirtis ir supratimus. Akademinė terpė, kurioje susipažinau su dėstytojais ir vietiniais bei tarptautiniais studentais- didelė vertybė ir nepamatuojamas atradimas. Daugelis dėstytojų buvo amerikiečiai, visą gyvenimą paskyrę mokslui eruditai, tačiau turėjau dėstytojų ir iš Izraelio, kurių istorinės paskaitos apie šalies praeitį buvo stipriai paliečiančios visus studentus, nes patirtis kalbėjo jautriau už bet kokią knygą. Studijuoti pasirinkau daug ir labai įvairių dalykų, pradedant Holokausto, žydų bei islamo filosofijos paskaitomis iki trikdančių inovacijų, medijų ir konfliktų Artimųjų Rytų kontekste. Paskaitų metu jutau šiltą dėstytojo ir studentų ryšį, bet taip pat labai didelį krūvį kiekvienam studentui individualiai. Tačiau daug reikalaujantys dėstytojai neprivertė manęs gailėtis ir abejoti savo pasirinkimu. Ilgos ir sunkios valandos praleistos ruošiantis paskaitoms ir egzaminams nesumažino noro tęsti studijas. Nesibaigianti studijų dėlionė – ne vien ilgos valandos bibliotekoje ar vis ilgėjantys rašto darbai, tai pamokos ir patirtys visam gyvenimui, kurios kiekvienam studentui padeda formuoti platesnį požiūrį, daryti gilesnes įžvalgas ir dar geriau pažinti save.
Turėdama laisvo laiko Izraelį stengiausi pažinti per jo kultūrinę ir istorinę perspektyvą. Geriausi visa to pagalbininkai buvo vietiniai gyventojai ir universitete sutikti studentai iš viso pasaulio, su kuriais drauge ir pažinome Šventąją Žemę. Įvairiaspalvės šalies įspūdį sustiprino Pesach (žydų Velykos) metu suplanuota kelionė, kai susikrovę kuprines keliavome į dykumą, kopėme į kalnus, vaikščiojome tarpekliais, aplankėme didžiausią beduinų kaimą, stebėjome gamtą ir jos stebuklus. Taip pat laiko skyrėme ir visoms Izraelyje esančioms jūroms, visu metu lydėjusi šiluma leido maudytis iki soties. Tyrinėjome iš šalies šiaurės į pietus besikeičiantį Izraelio kraštovaizdį, architektūrą, miestų savitumus, siauras gatveles. Niekada neblėstantį entuziazmą kelionėms ir sportui paįvairino Viduržemio jūroje išmėgintas banglenčių sportas, o po to dar ir irklentės draugija. Izraelis tapo dar geriau suprantamas tiek kultūrine bei religine prasmėmis lankantis jų šventose vietose: visų garbinamoje Jeruzalėje, gražiausiame Šventosios Žemės mieste – Haifoje, turinčioje kerinčius Bahajų sodus, istorinėje Tiberijoje, tikinčiųjų pamiltame biblinės reikšmės Nazarete. Tačiau visada kirbėjo mintis aplankyti sunkiai prieinamą ir didžiausiu pasaulio kalėjimu vadinamą Gazos Ruožą. Su niekuo sulyginti ten pamatytų vaizdų ir žmonių pasakojimų nepavyktų, o gal ir nereikėtų. Žmonės ištroškę laisvės ir ramybės, bet giliai tikintys ir laukiantys geresnio rytojaus. Visa kelionių patirtis dar labiau įprasmino buvimą Izraelyje: visapusiškai įdomu, naudinga pažintį pratęsti ne tik universiteto erdvėje, bet ir gamtoje, kultūrinėse, sakralinėse ar visai (ne)matomose erdvėse. Keliavimas Izraelyje nebuvo vien tik pramoga, tai galimybė pasisemti idėjų ir kurti planus tolimesnėms studijoms.
Dar mokiausi gilesnio nuoširdumo, supratingumo ir geranoriškumo iš skirtingų religijų, kultūrų, rasių žmonių, mane supo labai plačios erudicijos asmenybės. Akademinę patirtį, išgyvenimus ir akimirkas kaupiau tarsi brangiausią gyvenimo turtą, bet deja, žmonių su savimi pasiimti atgal į Lietuvą negalėjau, todėl prieš išvykstant sakiau, kad palieku savo izraelietišką šeimą; mamą, seses, brolius.
Apie studijas ir meilę Izraeliui norėčiau kalbėti be sustojimo, rašyti ir rašyti…
Nuoširdžiai noriu padėkoti VGTU, padėjusiam tarptautinės patirties erdvėje palypėti laipteliu aukštyn, motyvuojančiam stengtis ir siekti, neleidžiančiam saldžiai užsnūsti, bet vis pabudinančiam ir liepiančiam šuoliuoti pirmyn.
Noriu paskatinti išvykti studentus, žinau, kad tikrai sugebėsite motyvuoti save ir visa tai, ką čia rašiau patirsite patys ir netgi daugiau. Nebijokite rinktis ne Europos šalis – visas Pasaulis Jums atviras su Erasmus+. Garantuoju, kad laukia iššūkiai, vertinga gyvenimiška patirtis ir nuostabiausi prisiminimai, kurių nepatirsite sėsliai būdami vienoje vietoje. Suprantu, kad baimės ir nežinios nuojauta daugeliui studentų pakiša koją realizuoti tikslus ir išvykti studijuoti. Iškilus tokioms abejonėms vertėtų savęs paklausti: ar baimė išvykti ir pamatyti stebinantį pasaulį yra verta pergalės prieš tavęs laukiantį tokį didelį gyvenimo nuotykį? Aš manau, kad išsklaidžius visas iki šiol tvyrojusias abejones Jūs ryšitės dar vienam iššūkiui.
Visada esu pasiruošusi padėti, nesidrovėkite rašyti ir klausti!
Galerija
