Kasmet aukštąjį mokslą renkasi vis mažiau stojančiųjų. Situacija ypač blogėja inžinerijos, gamybos bei technologijų srityse. Šiais metais minėtas studijų kryptis Lietuvoje rinkosi tik 12 proc. mokyklų absolventų, o iš jų – tik 2,5 proc. merginų.
Lietuvoje įsibėgėja energetikos sektoriaus transformacija – įgyvendinami ambicingi projektai, kurie remiasi inovacijomis ir pažangiomis technologijomis. Sparčiai auga šios srities specialistų, turinčių reikiamų žinių ir įgūdžių poreikis. Čia susiduriama su problema – trūkstant inžinerijos sričių specialistų, mažėja ir investicijų iš užsienio skaičius. Net 79 proc. Lietuvą pasirinkusių užsienio investuotojų sako, kad talentų pasiūla yra esminė atėjimo į šalį sąlyga. To rezultate Lietuva praranda ne tik verslo sektoriaus plėtrą, bet ir kuriamų darbo vietų skaičių, kurių darbo užmokesčio rodikliai yra didesnei nei šiandieninėje darbo rinkoje.
Norint dirbti produktyviau ir sukurti aukštesnę vertę Lietuvos verslo sektoriui, reikia sudominti jaunimą inžinerijos sritimi. Statistika rodo, kad Europos Sąjungoje STEAM sektoriai sukuria 49 proc. daugiau pridėtinės vertės nei kiti. Apie šią situaciją Lietuvoje, ateities perspektyvas, kalbamės su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) rektoriumi prof. dr. Romualdu Kliuku.
Pastaruosius trejus metus stebime prastėjančius mokinių mokyklos baigimo rezultatus, mažėja stojančiųjų į aukštąsias mokyklas, besirenkančių inžinerines studijas, skaičius. Kodėl susiduriame su šia situacija?
Europos komisija kelia aukštus tikslus Lietuvai – tapti aukštų technologijų šalimi. Deja, matome, kad aukščiausios kvalifikacijos specialistų rinkoje trūksta, tai rodo ženkliai padidėjęs verslo įmonių noras bendradarbiauti su universitetais ir juose besimokančiais studentais jau nuo pirmojo kurso. Verslas steigia stipendijas, skaito kviestines paskaitas, kviečia atlikti praktiką.
Mokiniai, besirinkdami, kokius dalykus mokytis aukštesniu lygiu, dažniau pasirenka lengvesnį kelią – mokosi ne tiksliųjų mokslų, o humanitarinių mokslų dalykus. Kita problema – mokyklose trūksta mokytojų, išmanančių tiksliuosius mokslus, gebančių perteikti turimas žinias būsimai kartai. Tuomet ir suformuojama situacija, kad patys sumažiname besirenkančių inžinerijos, gamybos bei technologijų specialybes srautą.
Lietuvoje egzistuoja ir kitas gajus mitas – užsienyje studijuoti yra geriau. Tačiau neįsigilinę į užsienio aukštųjų mokyklų reitingus, neretai siunčiame savo vaikus mokytis į užsienį, į mokamus trečio lygio universitetus. Lietuvoje studijų kokybės priežiūra yra didelė, studijų kokybė kasmet gerėja, tai pripažįsta užsienio ekspertai, tai rodo ir Lietuvos universitetų vieta pasauliniuose reitinguose. Lietuvoje techniškieji universitetai skleidžia ateities inžinerijos idėjas: dirbtinis intelektas, autonominis transportas, robotika ir mechatronika, skaitmeninės technologijos statyboje, fintech, atsinaujinanti energetika ir kt., tad šios idėjos stiprinamos visose VILNIUS TECH studijų programose, visų studijų metu.
Lietuvoje dažnai girdima, kad rinkoje trūksta darbo vietų, ypač ką tik baigusiems studijas. Darbdaviai skundžiasi darbuotojų trūkumu, o darbuotojų atrankų įmonės – mažu besikreipiančiųjų skaičiumi. Kaip yra inžineriniame, technologijų ir IT sektoriuose?
Lietuvos įmonės jau dairosi specialistų užsienyje. Specialistų rengimas Lietuvoje tampa ir šalies savarankiškumo, nepriklausymo nuo iš užsienio atvykusių specialistų sąlyga. Vystantis valstybės ekonomikai, didėja ir konkurencija dėl specialistų. Lietuvai reikia išsilavinusių žmonių, kurie prisidėtų prie pokyčių, vystytų naujus, unikalius technologinius sprendimus, augtų kartu su besikeičiančiu sektoriumi.
Studentų, besirenkančių inžinerines, informacinių technologijų, biotechnologijų studijas, laukia šimtai darbdavių, tūkstančiai gerai apmokamų darbo vietų, nuolatinio tobulėjimo ir asmeninio augimo perspektyvos. Inžinerija jau dabar itin perspektyvi ir gerai apmokama specialybė. Tačiau norint šią sritį perprasti, reikia ne tik noro mokytis, bet ir gerų mokytojų, sudominančių technologijoms.
Šalies inžinerinės ir technologijų įmonių asociacija LINPRA prognozuoja, kad per artimiausius kelerius metus iki 2025 m. inžinerinėje pramonėje bus sukurta daugiau nei 12 tūkst. naujų darbo vietų. Inžinerijos specialistų poreikis kasmet išauga 2-3 kartus ir dar didesnį pagreitį šis augimas įgis ateityje, Lietuvoje ir pasaulyje toliau stebint sparčią elektronikos produktų pramonės plėtrą. Taip pat noriu pabrėžti, kad per ateinančius 5 metus elektronikos inžinerijos krypties specialistams vien Vilniuje bus sukurta 5 tūkst. papildomų darbo vietų.
Lietuvos pramoninkų konfederacijos valdybos ir universitetų vadovybė neseniai susitarė bendradarbiauti, siekdami sudominti jaunimą inžinerija jau mokykloje. Kaip prie to gali prisidėti verslai?
Lietuvoje iki šiol nėra sukurta talentų ugdymo sistema bendrojo ugdymo mokyklose. Šią veiklą vykdo tik kelios, pavienės institucijos. Deja, tik Vilniaus ir Kauno bei šių miestų rajonų vaikai turi galimybę dalyvauti gabių vaikų ugdymo programose. Tuo tarpu kitų miestų ir rajonų gabūs vaikai dėl didelio atstumo, tokių galimybių neturi. Pirmiausia reikėtų numatyti sistemos diegimo programas ir priemones, skleisti jau sutelktą institucijų patirtį, rengti pedagogus darbui su gabiais vaikais.
Būtina siekti ir mokyklų ugdymo programų, mokytojų rengimo kokybės gerinimo, nes Lietuvoje aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą yra įgiję apie trečdalis gyventojų, tačiau stojančiųjų pasirinkimai dažnai neatitinka darbo rinkos poreikių, o baigusiems studijas trūksta reikalingų profesinių gebėjimų ir įgūdžių. Lietuvos gyventojai vis dažniau dirba žemesnės kvalifikacijos darbą nei galėtų, o beveik trečdalis dirba su savo studijų sritimi nesusijusį darbą. Galbūt čia ir gali būti išeitis – profiliavimo atsisakymas mokyklose.
Dar vienas svarbus tikslas – siekti, kad STEAM būtų pripažinta prioritetine ugdymo kryptimi šalyje. Tai apima STEAM viešinimą, specialistų poreikio planavimą, prognozavimą, skatinimą ir specialistų, tame tarpe ir pedagogų, rengimą. Be investicijų ir sistemingos veiklos, stiprinant STEAM sunku tikėtis, kad daugiau jaunuolių rinksis šios srities studijas.
Kaip jau dabar galime padėti verslui? Ar situacija Lietuvoje yra unikali, o gal užsienyje su šia problema nesusiduriama?
Inžinerijos, technologijų, informacinių technologijų studijos – sudėtingesnės negu socialinių mokslų, todėl besidominčių jomis – mažiau. VILNIUS TECH kiekvienais metais į šias studijas priima vis daugiau užsieniečių. Tačiau pastarieji, baigę studijas, retai kada lieka Lietuvoje. Čia reikia verslo pagalbos.
Lietuvoje veikiančios aukštosios mokyklos turi sudominti ne tik būsimus savo sričių specialistus, bet ir mokslininkus iš užsienio, tapti jų pritraukimo centru. Tai padėtų ne tik stabilizuoti, bet ir vystyti darbo rinką, į šalį kasmet pritraukti vis daugiau talentų ir srities specialistų.
Verslo atstovai turi keisti savo darbo kultūrą, atmosferą, sudaryti sąlygas užsienio studentams jau nuo pirmo kurso dirbti savo būsimos specialybės sferoje. VILNIUS TECH kreipiasi į Lietuvių užsienyje diasporas, lietuvių mokyklas, siekdamas pakviesti užsienio lietuvius studijuoti Lietuvoje. Jų susidomėjimas didėja, vis dažniau gauname klausimų ne tik apie siūlomas studijas, tačiau ir apie situaciją Lietuvoje, kuri per daugelį metų, po jų emigracijos yra ženkliai pakitusi. Kuo daugiau užsienio lietuvių norės studijuoti Lietuvoje ir čia pasilikti, tęsti karjeros kelią informacinių technologijų, inžinerijos, gamybos, biotechnologijų srityje, tuo aukštesniais rezultatais didžiuosis Lietuva.
Galerija
