Stojantiesiems

Kokio inžinieriaus laukia šiuolaikinė darbo rinka?

Vasario 7, 2017
„Sodros“ duomenimis, įvairias inžinerines profesijas įgijusių specialistų atlyginimai yra vieni didžiausių Lietuvoje – vidutinis gali svyruoti nuo 1065 iki 1851 Eur per mėnesį. Nenuostabu, kad šią profesiją įgyti norinčiųjų vis daugėja ir konkurencija rinkoje auga. Technologijų įsigalėjimas visose gyvenimo srityse iš esmės pakeitė specialistų darbo specifiką – iš gamyklų, garažų, fabrikų inžinieriai persikėlė į prabangius dangoraižius ir sėdo prie kompiuterių ekranų. Tad kokiomis savybėmis turi pasižymėti ir kokių įgūdžių turėti rinkoje konkurencingas naujųjų laikų inžinierius?
 
Darbdaviai tvirtina – šiandien inžinieriaus darbas reikalauja vis daugiau kūrybiškumo. „Jei anksčiau daug laiko atimdavo įvairūs matavimai, skaičiavimai ir projektavimas, šiandien apstu įrankių, palengvinančių šį darbą. Kažkada detalės projektavimui reikėdavo skirti keliolika valandų, šiandien 3D maketavimo įrankiais tai galime padaryti per keliolika minučių“, – sako UAB „Mars Lietuva“ personalo vadovė Dalia Vitkuvienė. Anot jos, tobulėjant technologijoms, kurios leidžia daug greičiau atlikti techninį darbą, iš inžinieriaus tikimasi kūrybiškumo tiek kuriant sprendimus, tiek pasiūlant, kaip technines galimybes išnaudoti efektyvinant įmonės veiklą.
 
D. Vitkuvienei pritaria ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Integracijos ir karjeros direkcijos direktorė Ugnė Narkevičiūtė: „Nuosekliai plėtodami ryšius su darbdaviais pastebime, kad paklausiausi rinkoje yra tie jaunieji inžinieriai, kurie turi ne tik tvirtus teorinius pagrindus, bet išsiskiria iš kitų kandidatų žingeidumu, pasiryžimu nuolat mokytis, tobulėti ir domisi savo sritimi, turi tikslą tapti pripažintais ir vertinamais profesionalais“.
 
Specialistė atkreipia dėmesį – esant dinamiškoms rinkos sąlygoms, integravus mašinų bei robotų darbą moderniausiose gamyklose, inžinerinėse įmonėse, universitetų absolventai turėtų investuoti savo laiką ne tik gilindami profesines žinias, bet ir skirdami dėmesio socialinėms kompetencijoms: lyderystės savybių ugdymui, projektų valdymo kompleksiškumui, komunikaciniams ir organizaciniams gebėjimams.
 
„Gyvename informacijos amžiuje, todėl svarbu tampa ir sugebėjimas atsirinkti tai, kas reikalinga ir teorines žinias mokėti pritaikyti praktikoje. Todėl ypatingą dėmesį savo versle skiriame projektų valdymui – nuo idėjos analizės iki sprendimų įdiegimo. Ne ką mažiau svarbu yra mokėjimas dirbti komandoje. Pavyzdžiui, mes esame šeimos valdoma korporacija ir mums labai svarbu, kad visa komanda dirbtų taip pat vieningai kaip šeima ir vienas kitam padėtų siekti bendrų tikslų“, – socialinių kompetencijų ugdymo svarbą akcentuoja UAB „Mars Lietuva“ atstovė.
 
Universitetams aktyviai bendradarbiaujant su verslo įmonėms studentams atsiveria plačios galimybės įgyti praktinių įgūdžių, atlikti profesine praktikas ir susipažinti su realaus darbo specifika. Norėdamas dar labiau praplėsti verslo įmonių indėlį į studentų kompetencijų ugdymą, VGTU šiandien pasirašė bendradarbiavimo sutartį su UAB „Mars Lietuva“, kad kartu galėtų dirbti ruošdami naujos kartos inžinierius. Susitikę abiejų šalių atstovai  aptarė ir artimiausius planus, tarp kurių – lyderystės, komandinio darbo bei projektų valdymo mokymai techniškųjų specialybių studentams.
 
 
 

Galerija

Panašios naujienos

Prie didelių Europos inžinerijos projektų dirbęs VILNIUS TECH alumnas: „Ribos dažniausiai yra galvose“
Prie didelių Europos inžinerijos projektų dirbęs VILNIUS TECH alumnas: „Ribos dažniausiai yra galvose“
Būdamas paauglys, Tomas Strazdauskas piešė įsivaizduojamus miestus, jau tada svajodamas apie urbanistinės aplinkos formavimą. Baigdamas vidurinę mokyklą jis tvirtai žinojo, kad jo pašaukimas yra statybos inžinerija. Šiandien, būdamas „CSD Engineers Belgium“ konstrukcijų projektavimo vadovu ir „TST Engineers“ įkūrėju, Tomas prisideda prie reikšmingų projektų visoje Europoje. Jo darbų sąrašas  – įspūdingas: nuo Paryžiaus metro ir Lozanos geležinkelio stoties iki CERN laboratorijos plėtros bei inovatyvių kvartalų vystymo Belgijoje. Šio VILNIUS TECH absolvento istorija iliustruoja, kaip atsidavimas ir asmeninės vertybės gali atverti duris, apie kurias galima tik pasvajoti. Akademinės aplinkos įtaka „Manau, kad konstravimas yra mano genuose – beveik visi mano šeimoje buvo matematikos asai, inžinieriai ar statybininkai“, – sako inžinierius T. Strazdauskas.  Vedamas šios prigimtinės aistros, jis pasirinko statybos inžinerijos studijas VILNIUS TECH universitete, kur įgijo magistro laipsnį ir pelnė prestižinę „Best Graduate“ (geriausio absolvento) nominaciją. Iš studijų metų Tomas išsinešė ne tik praktines žinias apie stambių konstrukcijų statybą – sutikti žmonės suformavo jo viziją ir suteikė platesnį požiūrį į pasirinktą kelią.  „Didžiausią įtaką padarė profesorius Algirdas Juozapaitis. Jo patarimai išliko su manimi, net jei tikrąją jų prasmę supratau tik po kelerių metų. Visada jaučiau jo palaikymą, kuris padėjo man išugdyti globalų požiūrį. Tai leido suprasti, kad ribos dažniausiai yra tik mūsų pačių galvose“, – dalijasi jis.  Stiprus tiek, kiek stipri jį supanti komanda Tomo istorija yra geriausias to įrodymas. Jo karjera driekiasi per Lietuvą, Šveicariją ir Belgiją. Vilniaus universiteto biblioteka Saulėtekio slėnyje išlieka jo pėdsaku gimtojoje šalyje. Būtent nuo čia prasidėjo jo tarptautinė kelionė. Tomas prie „CSD Engineers“ komandos Vilniuje prisijungė 2015 m. Tuo metu nedidelė inžinierių komanda dirbo prie pavienių projektų Šveicarijoje. Tomo atsinešta kompetencija ir ambicijos tapo lūžiu, atvėrusiu duris tam, ką jis dabar vadina „belgiškuoju etapu“. Netrukus sekė nauji iššūkiai ir projektai: IBM dangoraižis, ištisi gyvenamieji ir biurų kvartalai, ligoninės bei mokyklos Briuselyje. Per visą šią įspūdingą profesinę kelionę T. Strazdauskas nepamiršo esminio principo. „Esu tiek stiprus, kiek stiprūs šalia manęs esantys žmonės, – sako jis. 2024 m. įkūręs „TST Engineers“, pirmenybę jis teikia kolegoms, kurie dalijasi tomis pačiomis vertybėmis. – Komandą renkuosi pagal vertybes, nes visa kita yra tik smulkmenos, kurių galima išmokti. Esu įsitikinęs, kad techniniai iššūkiai yra tam, kad juos išspręstume, tačiau su jaunais žmonėmis svarbiausia kalbėtis apie jų moralinius standartus.“ Įvardijo svarbiausių įgūdžių derinį Kalbėdamas apie tai, kas lemia statybos inžinieriaus sėkmę šiuolaikiniame pasaulyje, Tomas kvestionuoja vyraujantį požiūrį, kad inžinerija apima tik matematiką ir fiziką. Jo teigimu, daugiakalbystė yra lemiamas veiksnys, ypač siekiant tarptautinės karjeros pirmaujančiose inžinerijos šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Prancūzijoje. „Ne mažiau svarbu ugdyti IT įgūdžius ir žinoti, kaip juos pritaikyti, – priduria jis. – Atsiranda daugybė naujų programų, o jų įvaldymas tampa būtinas sėkmei inžinerijoje. Pirmaujančios projektavimo įmonės programavimą integruoja į kasdienius procesus, nes pastatų konstrukcijos tampa vis sudėtingesnės – be kompiuterio pagalbos viską apskaičiuoti tiesiog per daug sudėtinga.“ Inžinerijoje Tomą labiausiai žavi tobulas tikslumo ir kūrybiškumo derinys. Šiuolaikinė architektūra dažnai peržengia klasikinės inžinerijos ribas, ir būtent čia prireikia kūrybiškumo. „Pirmiausia turime sukurti konstrukcinę koncepciją, kuri užtikrintų pastato tvirtumą, standumą ir stabilumą. Tik tada prasideda praktinė dalis – detalūs inžineriniai skaičiavimai“, – aiškina jis. Mokymasis niekada nesibaigia. Tomo kelionė rodo, kad kantrybė ir nuoseklus tobulėjimas yra raktas į sėkmę. Jei jam tektų duoti vieną patarimą būsimiems inžinieriams, jis pasidalytų patarle, atspindinčia jo paties kelią: „Nekeisk pagrindinio kelio į trumpesnį“.
Plačiau