Žmonijos istorijoje nėra kitos pramonės šakos, kuri tokiu milžinišku greičiu keistų pasaulio ekonomiką ir visuomenę, kaip elektronika. Šiuolaikiniai elektronikos įtaisai vis labiau skverbiasi į daugelį mūsų gyvenimo sričių: pradedant išmaniaisiais asmeniniais įrenginiais, baigiant naujausiomis kosmoso technologijomis.
Elektroninėje erdvėje sparčiai auga duomenų kiekiai, kurie reikalauja modernių, spartesnių ir universalių duomenų perdavimo technologijų. Toks spartus elektronikos funkcionalumo didėjimas bei tolimesnis spartėjimas reikalaus dar didesnio specialistų poreikio, kurie išmanys naujausias elektronikos technologijas, jų gamybos ir tolimesnio vystymosi tendencijas, įvairių įterptinių sistemų, programuojamų loginių lustų, sistemų luste projektavimo ir taikymo principus, gebės spręsti vis sudėtingėjančias elektronikos problemas.
Apie vis didėjantį elektronikos specialistų poreikį visame pasaulyje byloja ir daugelio valstybių užimtumo tarnybų bei statistikos departamentų skelbiami statistiniai duomenys, atliktos elektronikos pramonės įmonių apklausos. Šiuose duomenyse specialistų poreikio didėjimas iki 2024 m. varijuoja nuo +2 % iki +13 %. Toks didelis specialistų poreikio augimas kuria naujus iššūkius ir universitetams: turi būti paruošiama vis daugiau elektronikos pramonei reikalingų specialistų, įgijusių tinkamų teorinių ir praktinių žinių.
Kompiuterijos ir ryšių technologijų katedra nori pasidžiaugti, kad šiais metais elektronikos pramonę papildė ypač gabūs Elektronikos įtaisų projektavimo specializacijos bakalaurai. Tikriausiai skaitydami fantastines knygas ar žiūrėdami filmus stebėjotės ore „kybančiais“ daiktais, tačiau bakalauras Edgard Aleinikov įrodė, kad ši ateitis jau visai artima. Studentas sukūrė ore levituojantį šviestuvą, kuriam nereikia elektros laidų, o jo šviesos intensyvumą bei spalvas galima dideliu atstumu valdyti išmaniuoju telefonu.
Taip pat džiugina, kad savo baigiamuosiuose darbuose studentai gvildena ypač aktualias nūdienos problemas. Viena iš jų – Justo Furmono sukurtas žaislas, skirtas autizmo sutrikimą turinčių vaikų terapinei priežiūrai. Šiuo metu yra labai išaugęs autizmo sutrikimo nustatymų skaičius. Pagal 2014-ųjų metų duomenis, autizmo sutrikimas yra nustatomas 1 iš 59 vaikų. Nors autizmo sutrikimas nėra visiškai išgydomas, gali būti taikomos terapinės priežiūros sistemos, kurios dalinai sumažina pasireiškiančius simptomus ir padeda asmenims lengviau integruotis į visuomenę. Justo Furmono sukurtas žaislas skleidžia tris skirtingas emocijas: pyktį, laimę ir liūdesį. Autizmo sutrikimą turinčio vaiko reakcijos į šio žaislo skleidžiamas emocijas, ugdo jo paties gebėjimą geriau perteikti savo emocinę būklę.
Klausydami klasikinės muzikos stebitės muzikantų profesionalumu ir grožitės instrumentų skleidžiama muzika? Tačiau ar įsivaizduojate, kad galima groti neliečiant stygų, o tik virpinant orą? Tokį elektroninės muzikos instrumentą – tereminą – suprojektavo ir juo per baigiamojo darbo gynimą pagrojo Remigijus Beržinskas. Tereminas yra vienas iš seniausių elektroninės muzikos instrumentų, kuriuo galima groti prie jo net neprisilietus. Tereminą sudaro du radijo dažniniai generatoriai ir dvi antenos, aplink kurias susirado elektromagnetiniai laukai, kuriuos liesdami keičiate ir taip kuriate grojamą garsą bei elektroninę muziką.
Galbūt net neįsivaizdavote, kad elektros išlydis gali būti muzikos instrumentu ir stebinti nuostabia muzika? Tą įrodė studentas Andžej Kuldoš suprojektavęs plazminį garsiakalbį – Teslos ritę, kuri iškrovos taške skleidžia plazmą. Baigiamojo darbo metu buvo sukurtas šio plazminio garsiakalbio valdymo pultas, primenantis pianiną, su kuriuo galima valdyti elektros išlydžio plazmos dažnį, taip išgaunant neįprastą ausiai elektroninę muziką. Taip pat šiuo instrumentu galima groti ir įvairius muzikos kūrinius, užkraunant juos iš atminties laikmenos. Su šiuo įtaisu Andžej Kuldoš stebins moksleivius įvairiose parodose bei kvies domėtis elektronika ir studijomis mūsų universitete.
Daugelis žmonių naudojasi išmaniais įrenginiais, tokiais kaip laikrodžiai, telefonai, kurie jau tapo neatsiejamais nuolatos turimais daiktais. Tai lėmė faktorių, jog šiuo metu galima gauti bei visą laiką siųsti informaciją. Kodėl gi kiti išmanieji įrenginiai negali tapti to dalimi? Arminas Grinskis savo baigiamojo darbo metu suprojektavo išmaniąją piniginę, kurią pametus, bus nesunku rasti.
Vaidos Jasmontaitės baigiamasis darbas yra rankos judesiu valdomas automobilio modelis. Šis darbas yra skirtas parodyti, kaip būtų galima integruoti belaidį, rankos judesiu vykdomą keturratės elektrinės priemonės valdymą. Toks modelio valdymo būdas gali būti naudojamas neįgaliojo vežimėliuose (tai būtų ypač svarbu pusės kūno nevaldantiems žmonėms), apsipirkimo vežimėliuose, žolepjovėse ar net realių elektromobilių valdyme.
Automatinis gėrimų maišytuvas – šiuolaikinis sprendimas ilgametėms tradicijoms. Būtent tai suprojektavo absolventas Ignas Smetona. Šis įrenginys leidžia greitai ir tiksliai sumaišyti norimus kokteilius, taip sutaupant barmenų laiką darbo metu arba namuose prisėdus po ilgos darbo dienos norint atsipalaiduoti. Valdymo mygtukų, bei skystųjų kristalų ekrano pagalba galima rinktis iš 5 skirtingų jau užprogramuotų gėrimų, o jeigu vartotojas mėgsta specifinį skonį – yra galimybė susikurti ir savo norimus receptus bei juos išsaugoti.
Be minėtų darbų, studentai suprojektavo ir įgyvendino autonominę robotizuotą žoliapjovę, išmaniąsias elektronines kainų etiketes ir kompiuterinės įrangos saugojimo spintelę, belaidį išmaniųjų įrenginių įkroviklį, belaides objekto apsaugos sistemas ir daug kitų įtaisų, kurie paskatins studentus kurti startuolius arba naujus ateities elektronikos įtaisus bei taip prisidės prie Lietuvos ir viso pasaulio ekonomikos augimo.
Galerija
