Stojantiesiems

Kur rasti žodžių „diubelis“, „fjučeris“, „kopyraitas“ lietuvišką atitikmenį?

Lapkričio 14, 2016
Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) atsižvelgdama į tai, kad universitetinių studijų kalbos taisyklingumas turi įtakos ne tik mokslo kalbos raidai, bet ir bendrajam visuomenės raštingumui, 2013–2014 m. atliko aukštųjų mokyklų vadovėlių, magistro darbų ir daktaro disertacijų santraukų kalbos vertinimą. Tyrimas atskleidė nepakankamą akademinės lietuvių kalbos kokybę.
 
Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), kaip viena inovatyviausių Lietuvos aukštųjų mokyklų, skatina ne tik mokslo pažangą, bet ir rūpinasi pamatinėmis vertybėmis – lietuvių kalbos puoselėjimu ir raštingumo lygio kėlimu. Universitetas, įvertinęs rezultatus, nusprendė daugiau dėmesio skirti priemonėms, padedančioms kelti dėstytojų ir studentų raštingumą.
 
„Esame „tiksliukai“ ir didžiausią dėmesį skiriame naujausioms technologijoms. Tačiau, suvokdami svarbiausią universiteto misiją – ugdyti pilietiškai atsakingą ir kultūros vertybėms imlią asmenybę, turime siekti progreso visose srityse. Nors gavome geresnius, negu tikėjomės, VLKK vertinimo rezultatus, suprantame, kad reikėtų kelti ne tik studentų, bet ir dėstytojų raštingumo lygį, todėl šiuo renginiu simboliškai pasitinkame 2017 metus, oficialiai Lietuvos Respublikos Seimo paskelbtus Lietuvių kalbos kultūros metais“, – apie tai, kaip kilo idėja rengti seminarus, skirtus mokslo kalbai gerinti, kalbėjo VGTU studijų prorektorius prof. dr. Romualdas Kliukas.
 
Aukšto raštingumo darbais laikomi tokie darbai, kurių dešimtyje puslapių rasta iki 10 klaidų, vidutinio raštingumo – 11–20, žemo – daugiau nei 20 klaidų. Vertinamos rašybos, skyrybos, kalbos kultūros (žodžių reikšmių ir darybos, gramatinių formų, sintaksės) klaidos, o ypač griežtai – didžiosios kalbos klaidos.
 
„VLKK atlikto tyrimo VGTU rezultatai mane, kaip kalbininkę, nuliūdino ir privertė susimąstyti, jog, susitelkę į mokslo svarbą dėstytojai ir studentai pamiršta, kad mokslinį turinį aiškiai ir tiksliai galima perteikti tik taisyklinga raiška. Kiekvienas kultūringas ir išsilavinęs žmogus privalo kalbėti ir rašyti taisyklingai – tai jo vizitinė kortelė“, – apie magistro darbų ir disertacijų kalbos taisyklingumą sakė Rasuolė Vladarskienė, VGTU Lietuvių kalbos katedros vedėja ir VLKK ekspertė.
 
VGTU leidyklos „Technika“ Knygų leidybos skyriaus vedėja Rita Malikėnienė pripažino, kad mokslinė, akademinė kalba yra gana sudėtinga: „Moksliniuose tekstuose dominuoja faktai, kartais sunkiai įkandamos sąvokos, gausybė tarptautinių žodžių, specialūs terminai. Privalu paisyti žodžių vienareikšmiškumo, dėstymo nuoseklumo, tikslumo, rišlumo ir kt. Todėl mokslinės kalbos valdymo įgūdžiai yra formuojami nuo studijų pradžių ir praverčia vėliau, rengiant mokslo literatūrą.“
 
Viena iš priemonių, padedančių gerinti akademinės kalbos kokybę, yra aukštosiose mokyklose VLKK rengiami seminarai kalbos klausimais. VGTU kartu su VLKK jau nebe pirmą kartą universitete organizuoja renginius lietuvių kalbos tematika – pernai pavasarį Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga, buvo išrinkti ir apdovanoti taisyklingiausiai kalbantys universiteto dėstytojai.
 
Pirmajame planuojamo ciklo seminare VLKK pirmininkė doc. dr. Daiva Vaišnienė skaitys pranešimą „Lietuvių kalba ir terminija daugiakalbėje Europoje“, ir Lietuvių kalbos instituto Terminologijos centro vadovė, VLKK narė dr. Albina Auksoriūtė, kuri supažindins su bendraisiais lietuvių terminų kūrimo principais ir pagrindiniais ištekliais.
 
Seminaras „Technikos universiteto studijų ir mokslo kalba“ vyks VGTU lapkričio 15 d. 10 val. SRC 6 aukšto hole (Saulėtekio al. 11). Kviečiami visi universiteto dėstytojai, vadovėlių ir mokomųjų knygų autoriai, doktorantai, baigiamuosius bakalauro ir magistro darbus rengiantys studentai.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau