Šaltinis: Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra
Ketvirtosios pramonės revoliucijos fone automatizacijos lygis Lietuvos statybų sektoriuje išlieka žemas, o sektoriaus darbo našumo rodikliai vis dar atsilieka nuo ES vidurkio. Tai Vilniaus Gedimino technikos universitetą (VGTU) kartu su partneriais – statybų bendrove UAB „Vilkmana“ ir Ukrainos Dnipro technikos universitetu – paskatino prisidėti prie statybų sektoriaus automatizacijos ir procesų skaitmenizacijos.
Nuo nuolatinio kvalifikuotų darbuotojų Lietuvos statybų sektorius kenčia ne pirmus metus: gerus specialistus traukiadidesnis uždarbis vakarų šalyse, o į jų vietą atvykstančios darbo jėgos iš NVS šalių kvalifikacija ir patirtis ne visada atitinka Lietuvoje taikomus standartus. Pavyzdžiui, išmokti profesionaliai valdyti ekskavatorių gali užtrukti nuo 3 iki 5 metų – dirbama lėtai, neišvengiama klaidų. Pirmiausiai kenčia darbo našumas, be to, klaidų taisymas bei lėtas darbo tempas lemia ir didesnes kuro sąnaudas, nors ES direktyvomis šalys narės yra įsipareigojusios mažinti CO emisijas.
Operatorių patirties stoką kompensuos išmani sistema
Rugpjūčio pradžioje su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) pasirašęs finansavimo sutartį pagal priemonę „MTEP rezultatų komercinimo ir tarptautiškumo skatinimas“, Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) kartu su statybų bendrove UAB „Vilkmana“ ir partneriais iš Ukrainos imasi įgyvendinti naują „Eureka“ projektą. Jo metu bus sukurta ir praktiškai išbandyta mechatroninė (t.y. mechaninės inžinerijos, elektronikos, kompiuterių ir valdymo sistemų kombinacija pagrįsta) ekskavatoriaus valdymo sistema bei parengta pirmoji komercinio modelio versija.
„Kuriama sistema siekiame suteikti galimybę net ir mažą patirtį turintiems ekskavatorių operatoriams kokybiškai atlikti didelės patirties reikalaujančius žemės kasimo darbus, eliminuoti brangių klaidų tikimybę. Statybų aikštelėje žemės kasimo darbai bus atliekami ženkliai greičiau – skaičiuojame, kad darbo našumas padidės iki 50 proc. Bus mažinamos ekskavatoriaus variklio apkrovos, tad net iki 40 proc. mažės kuro sąnaudos bei CO2 emisijos. Iškasamo grunto svorio jutikliai leis neperkrauti sunkvežimių taip ilgindami jų resursus ir apsaugodami kelius nuo greitesnio dėvėjimosi“, – pasakoja projekto vadovas prof. Vytautas Bučinskas.
Produkto versijos – skirtingiems vartotojų poreikiams
Anot profesoriaus, komercializuotas produktas bus skirtas labai plačiam ratui: nuo individualių asmenų, atliekančių, pavyzdžiui, kraštovaizdžio formavimo, vandens telkinių kasimo, gilinimo, tranšėjų, melioracijos griovių valymo irtvarkymo darbus, iki kelių statybos paslaugas teikiančių įmonių, kurių darbe būtinas tikslumas: „Skirtingų produkto versijų dėka galėsime pasiūlyti nuo tokių paprastų 2D kasimo asistento funkcijų, kaip tikslus kaušo valdymas ir nustatytų kasimo parametrų išlaikymas, iki pilnavertės 3D kasimo sistemos su išoriniu tikslumo reguliavimu“.
Už techninę mechatrininio valdiklio dalį atsakingi VGTU Mechatronikos, robotikos ir skaitmeninės gamybos katedros mokslininkai, kurie, prof. V. Bučinsko teigimu, tarptautinių robotikos vystymo projektuose yra sukaupę didelę panašių sistemų kūrimo patirtį ir pelnę tarptautinį pripažinimą kuriant Pramonės 4.0 sprendimus. Projekto metu VGTU komanda įgaus ivertingų žinių, projekto veiklos leis geriau suprasti vartotojų poreikius mechatroninėms sistemoms, o sukaupta patirtis bus perduodama studentams.
Intuityvus kasimo asistentas leis išvengti naujokų klaidų
Darbo našumo probema bus sprendžiama ekskavatoriui sukūrus mechatroninį kasimo asistentą, kuris padės mažą patirtį turintiems ekskavatorių operatoriams atlikti aukštesnę kvalifikaciją turinčių operatorių užduotis. Operacinę sistemą kurs patyrę programinės įrangos mechatroninėms valdymo sistemoms kūrėjai – Ukrainos Dnipro technikos universiteto mokslinininkai. Intuityviam sistemos valdymui užtikrinti bus atsižvelgiama į realius ekskavatoriaus operatorių poreikius.
Mechatroninį asistentą galima bus instaliuoti į bet kurį didelį ar mažą jau įsigytą ar nuomojamą ekskavatorių. Mechatroninio valdiklio kompiuteris turės visą aibę funkcijų, kurias pasirinkęs operatorius galės atlikti numatyto gylio, pasirinkto nuolydžio laipsnio šlaito arba griovio formavimo, taip pat iš anksto numatytų parametrų tranšėjos arba duobės kasimo funkcijas. Operatoriui uždavus pradinius užduoties parametrus, asistentas perims ekskavatoriaus strėlės kontrolę ir pats atliks tuos veiksmus, kuriems reikia patirties, tikslumo ir greičio. Jo funkcijos leis operatoriui išvengti naujokų klaidų, tiksliai ir greitai valdyti kaušą, atlikti numatytas užduotis ir išvengti dėl patirties ir darbo įgūdžių trūkumo patiriamų nuostolių.
Planuojami itin didelio masto sistemos bandymai
Mechatroninio valdiklio ir programinės įrangos testavimą, tobulinimo užduočių formavimą ir galutinio produkto komercializavimą atliks UAB „Vilkmana“. Jos vadovo Mindaugo Vilko teigimu, pasirašyta bendradarbiauvimo sutartissu 29 nuomos centrus šešiose šalyse valdančia statybinės technikos nuomos įmone, tad bandymams bus pasitelkiamas didelis technikos kiekis ir įtraukiama daug klientų. Platus, didelio masto būsimo produkto testavimas jo ankstyvuose kūrimo etapuose leis užtikrinti itin aukštą galutinio produkto kokybę.
EUREKA – unikali galimybė įsijungti į Europos mokslinių tyrimų erdvę
„Investuojant Europos Sąjungos lėšas, vieni Lietuvos prioritetų – skaitmenizacija ir žalioji ekonomika. Šio projekto metu sukurta bei komercializuota sistema prisidės prie statybų sektoriaus automatizacijos ir procesų skaitmenizacijos ir padės spręsti opias sektoriaus problemas: kompensuoti susirūpinimą keliantį statybų sektoriaus kvalifikuotų specialistų trūkumą, didinti ES vidurkio nesiekiantį darbo našumą, vykdyti įsipareigojimus mažinti CO2 emisijas. Siekiant, kad Lietuva figūruotų aukštą pridėtinę vertę kuriančių šalių žemėlapyje, tokio pobūdžio investicijos – būtinos“, – sako l. e. p. MITA direktorius Gintas Kimtys.
MITA skatina tyrėjus dalyvauti tarptautinės EUREKA programos kvietimuose, kuriant inovacijas jungtis į Europos mokslinių tyrimų erdvę ir bendradarbiauti su pažangiais Europos mokslinių tyrimų centrais bei technologijų įmonėmis. Nuo 1999 metų Lietuva jau yra įgyvendinusi per 100 EUREKA projektų, daugiausiai bendradarbiaujama su Suomija, Lenkija ir Belgija.
Galerija
