Stojantiesiems

Kūrybinių industrijų fakulteto Užsienio kalbų skyrius kviečia kartu švęsti Europos kalbų dieną!

Rugsėjo 24, 2024

Vilniaus Gedimino technikos universitete Rugsėjo 25 -26 dienomis

Tas, kuris nemoka svetimų kalbų, nesupranta ir savosios. Johanas Volfgangas Gėtė. Pirmą kartą Europos kalbų diena švęsta 2001 metais. Šis renginys, kurį organizavo Europos Taryba ir Europos Sąjunga įtraukė milijonus žmonių iš 45 dalyvaujančių šalių. Įvairiais renginiais buvo švenčiama Europos kalbų įvairovė ir skatinamas kalbų mokymasis.

Kalba – tai miestas, į kurio statybas kiekvienas žmogus, gyvendamas žemėje, atneša savo akmenį. R. V. Emersonas

Pirmą kartą Europos kalbų diena švęsta 2001 metais. Šis renginys, kurį organizavo Europos Taryba ir Europos Sąjunga įtraukė milijonus žmonių iš 45 dalyvaujančių šalių. Šios šventės tikslas – įvairiais renginiais populiarinti daugiakalbę Europos kultūrą, skatinti europiečius mokytis kalbų ir per kalbas pažinti svetimas kultūras.

Rugsėjo 25 d. – Pramoginės paskaitos – Užsiėmimai skirti visai universiteto bendruomenei 

  • Fojė prie SRA-I 03 auditorijos pietų pertraukos metu  kviečiami dalyvauti akcijoje „Ateik ir įvairiomis kalbomis parašyk kaip stipriai myli universitetą“ 

Rugsėjo 26 d. – Pramoginės paskaitos – Užsiėmimai skirti visai universiteto bendruomenei

  • 10:20 auditorija S5-202 dėstytojos Dalios Gulbinskienės viktorina apie užsienio kalbas
  • 12:10 auditorija SRK-I 306 dėstytojos Viktorijos Jakučionytės paskaita-viktorina apie užsienio kalbas „Kalbų įvairovė“
  • 12:10 SRL-I 422a dėstytojos Tatjanos Dubovičienės paskaita apie užsienio kalbas „Patikrinkime, kiek žinome apie kalbas“
  • 14:30 auditorija SRL-I 423 prancūzų kalbos instituto Lietuvoje lektorės  Viktorijos Jurkevič- Chiaese paskaita „Prancūzų kalba gyvenimui ir karjerai“
  • 16:05 SRL-I 410 dėstytojos Violetos Žemaitienės paskaita “Ein Tag mit vielen Sprachen“ – tai puiki galimybė pramokti įvairių kalbų 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Benziną ir dujų mišinius naudojančio hibridinio automobilio variklio efektyvumo tyrimas“, kurią parengė doktorantas Tadas Vipartas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Alfredas Rimkus. Disertacija ginama viešame Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 12 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas alternatyviųjų degalų (gamtinių dujų ir vandenilio) naudojimas, siekiant padidinti kibirkštinio uždegimo variklio efektyvumą. Nustatytas ir įvertintas skirtingų degalų bei variklio valdymo algoritmų poveikis degimo procesui, energiniams ir ekologiniams rodikliams, analizuojant kylančius technologinius apribojimus, susijusius su hibridine mišriąja (nuosekliąja-lygiagrečiąja) pavara. Disertacijoje atlikta mokslinės literatūros apžvalga, kurioje analizuojamos vidaus degimo variklių tobulinimo kryptys, dujinių degalų savybės ir jų panaudojimo iššūkiai bei automobilių hibridinių pavarų veikimo principai. Stendiniais bandymais ištirtas vėlyvo įsiurbimo vožtuvų uždarymo momento poveikis varikliui, veikiančiam gamtinėmis dujomis, ir vandenilio priedų poveikis degimo bei detonacijos valdymo procesams. Skaitinė variklio degimo proceso analizė atlikta naudojant AVL BOOST™ programinę įrangą, hibridinio automobilio energiniai ir ekologiniai rodikliai įvertinti atlikus eksperimentinius tyrimus ir skaitinį modeliavimą AVL CRUISE™ programoje. Disertacijoje gauti šie svarbiausi rezultatai: vėlinant įsiurbimo vožtuvų uždarymo momentą, padidėja efektyvusis naudingumo koeficientas ir NOx emisijos bei sumažėja anglies dvideginio emisijos varikliui, veikiant gamtinėmis dujomis. Nustatyta, kad vandenilio priedas degaluose pagerina variklio energinius rodiklius, tačiau padidina azoto emisijas ir detonacinio degimo riziką, kuri efektyviai valdoma vėlinant uždegimo paskubos kampą. Skaitinio modeliavimo rezultatai patvirtina, kad šie dėsningumai išlieka taikant pasaulinį suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymų ciklą: naudojant vandenilį sumažėja degalų sąnaudos ir anglies dvideginio emisijos, padidėja azoto oksidų emisijos. Disertacijos rezultatai atskleidžia technologijų potencialą ir jų taikymo strategijas. Gauti duomenys gali būti pritaikyti kuriant ir parenkant pažangius variklių valdymo algoritmus bei formuojant technologiškai pagrįstus aplinkosaugos standartus. Disertacijos tema paskelbti 9 moksliniai straipsniai: 6 – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę su citavimo rodikliu; 1 – mokslo žurnale, įtrauktame į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę, neturinčiame citavimo rodiklio; 1 – Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazės Conference Proceedings Citation Index referuojamame konferencijų darbų leidinyje; 1 – recenzuojamame konferencijų darbų leidinyje, nereferuojamame tarptautinėse duomenų bazėse. Disertacijoje atliktų tyrimų rezultatai buvo paskelbti 3 mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir Lenkijoje. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau