Stojantiesiems

Kviečiame dalyvauti: skelbiami baigiamųjų darbų konkursai

Liepos 4, 2017
LR Finansų ministerija ir LR Ūkio ministerija kviečia aukštųjų mokyklų studentus dalyvauti jau parengtų mokslo darbų konkursuose.
 
Kaip ir kasmet LR Ūkio ministerija kviečia magistrantus dalyvauti aukštųjų mokyklų studentų ir jų mokslinių vadovų, pasirenkančių darbų temas, susietas su šalies ekonomikos augimu ir konkurencingumo didinimu, skatinimo konkurse.
 
Darbų temos turi būti susijusios su veiksniais, skatinančiais Lietuvos ekonomikos augimą ir konkurencingumo didinimą:
  • gyventojų užimtumo didinimu;
  • investicijomis į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą bei inovacijas;
  • investicijomis į žmogiškuosius išteklius ir profesinių gebėjimų ugdymą;
  • verslumo skatinimu ir verslo aplinkos gerinimu;
  • eksporto plėtra ir skatinimu;
  • atskirų ekonomikos sektorių (pramonės, energetikos, transporto, turizmo, mažmeninės prekybos ir kt.) konkurencingumo skatinimu;
  • tiesioginių užsienio investicijų skatinimu;
  • kitais veiksniais, skatinančiais ekonomikos augimą ir konkurencingumo didinimą.
Norintys dalyvauti konkurse iki liepos 28 d. reikia:
  • Užpildyti konkurso paraišką ir pristatyti kartu su parengto darbo egzemplioriumi;
  • Vieną parengto darbo egzempliorių siųsti ar pristatyti adresu: Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“, Saulėtekio al. 15, LT-10221Vilnius;
  • Vieną parengto darbo egzempliorių siųsti el. paštu gintare@zef.lt
  • Teikiant paraišką konkursui nuo darbo gynimo negali būti praėję daugiau nei 12 mėnesių.
Premijos konkurso nugalėtojams (darbo autoriui skiriama 75 proc., darbo moksliniam vadovui – 25 proc. premijos sumos):
I vieta – 1 500 Eur;
II vieta – 1 000 Eur;
III vieta – 500 Eur.
 
Konkurso eiga: Konkursas vykdomas vadovaujantis LR ūkio ministro 2015 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 4-250 patvirtintais nuostatais. Visus konkursui pateiktus darbus įvertins paskirti ekspertai. Geriausiai įvertintus darbus magistrantai pristatys specialiai sudarytai komisijai iš valstybės, mokslo ir verslo institucijų atstovų.
 
Dėl papildomos informacijos ar iškilusių klausimų galima kreiptis: Gintarė Petkevičienė, asociacija „Žinių ekonomikos forumas“, tel. +370 6274 0507, el. paštas gintare@zef.lt
 

 
Jau ketvirtus metus iš eilės LR Finansų ministerija kviečia dalyvauti mokslo darbų konkurse apie ES struktūrinių fondų investicijų efektyvumą. Konkurse laukiami bakalauro ir magistro darbai, nagrinėjantys ES struktūrinių fondų (Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo) investicijų planavimą ir panaudojimą. Šeši geriausių darbų autoriai bus apdovanoti piniginėmis premijomis. Šiais metais premijų fondas išaugo iki 4500 eurų (neatskaičius mokesčių valstybei).
 
Darbų ir dalyvių registracija konkursui vyksta iki š. m. rugsėjo 30 dienos. Konkurse dalyvaujantys mokslo darbai turi būti apginti aukštosiose mokyklose nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 liepos 1 d. Detalesnė informacija apie konkursą pateikiama interneto svetainėje.
 
Premijomis nuo 450 iki 1000 eurų bus apdovanoti:
I vieta magistro darbų kategorijoje – 1000 EUR
II vieta magistro darbų kategorijoje – 850 EUR
I vieta bakalauro darbų kategorijoje – 1000 EUR
II vieta bakalauro darbų kategorijoje – 850 EUR
Papildoma premija (pagal pasirinktą komisijos kriterijų) – 450 EUR
Papildoma premija (pagal pasirinktą komisijos kriterijų) – 450 EUR
 
Konkurso nuostatus rasti interneto svetainėje.
Kilus klausimams galima kreipkis: el. p. karolina@bvrg.lt, eskonkursas@bvrg.lt, tel.: +370 623 59307

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Mašininio mokymo metodų tyrimas ir taikymas migrenos priepuoliui prognozuoti“ („Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction“), kurią parengė doktorantė Viroslava Kapustynska. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Šarūnas Paulikas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
Projekto vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Aleksandras Chlebnikovas 2026 m. birželio 1–5 d. dalyvavo 15-oje tarptautinėje konferencijoje „Oro kokybė, Mokslas ir taikymas" Prahoje, Čekijoje, kur pristatė pranešimą „Transformation of nanoparticle content in a gas stream under the influence of a low-voltage pulsed electric field“. Konferencija vyko pirmaujančiame šalies Karolio universitete, kuris įeina į geriausių 300 pasaulio universitetų sąrašą. Vizito metu susipažinta su Matematikos ir fizikos fakulteto technine baze, bendrauta su administracija ir pasidalinta patirtimi su mokslininkais ir įmonių atstovais. Projekto tema pristatytas pranešimas sulaukė daug susidomėjimo oro kokybės gerinimo kontekste, tyrimų plėtros ir inovacijos diegimo klausimais. Su konferencijos dalyviais aptartos nagrinėjamos projekto temos potencialas, planuojamas būsimas bendradarbiavimas. Dalyvavimas konferencijoje suteikė platų Projekto viešinimą, praplėtė naujom idėjom vykdomas plėtros kryptis ir leido perteikti informaciją suinteresuotiems asmenims iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Kelionė buvo finansuota projekto lėšomis, o konferencijoje oficialiai pristatyti ir aptarti projekto rezultatai, kurie bus integruoti į artimiausius tyrimų etapus. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-MIP-24-88].
Plačiau