Kviečiame į UAB „Baltic Freight Services“ atvirą paskaitą

Lietuvos mokslo ir inovacijų bendruomenei skirtas reikšmingas įvertinimas tarptautinėje erdvėje. Lietuvos technologijų perdavimo centrų (angl. Technology Transfer Offices – TTO) bendradarbiavimo platforma „TTO Lithuania“ oficialiai tapo Europos žinių ir technologijų perdavimo asociacijos ASTP Valdančiojo komiteto – Nacionalinių asociacijų patariamosios tarybos (NAAC) – nare. Šis žingsnis žymi tęsiamą Lietuvos integraciją į aukščiausio lygio Europos žinių perdavimo ekosistemos valdymo struktūras. Oficialiame ASTP sveikinimo laiške pabrėžiama, kad „TTO Lithuania“ narystė sustiprins vietos inovacijų bendruomenės balsą ir leis aktyviai prisidėti prie Europos Sąjungos inovacijų politikos formavimo. Oficialia Lietuvos atstove šiame komitete paskirta „TTO Lithuania“ tinklo pirmininkės pareigas šiuo metu einanti VILNIUS TECH Žinių ir technologijų perdavimo centro direktorė Vilma Purienė.   Kas yra NAAC ir kodėl tai svarbu Lietuvai? Nacionalinių asociacijų patariamoji taryba (NAAC) yra viena pagrindinių ASTP valdymo institucijų, šiuo metu vienijanti 35 nacionalines asociacijas iš 28 Europos šalių. Šis komitetas veikia kaip kritinė grandis, jungianti Europos lygio iniciatyvas, regioninius technologijų perdavimo centrus ir vietines inovacijų ekosistemas. Tapimas pilnateise NAAC nare „TTO Lithuania“ suteikia strategines galimybes keturiose pagrindinėse srityse: Atstovavimas ir matomumas: kiekviena Europos šalies nacionalinė asociacija komitete turi po vieną oficialų atstovą. Nuo šiol Lietuvos žinių ir technologijų perdavimo specialistų interesai bus matomi ir girdimi kartu su stipriausiomis Europos valstybėmis. Patariamoji funkcija ES politikoje: komiteto nariai tiesiogiai pataria ASTP vykdomajai valdybai Europos ir ES politikos klausimais, susijusiais su inovacijomis, žinių komercializavimu ir technologijų diegimu. Lietuva galės ne tik perimti gerąją užsienio šalių praktiką, bet ir tiesiogiai dalytis mūsų šalies tendencijomis bei pasiekimais. Įtaka valdymui: NAAC turi išskirtinę teisę tiesiogiai nominuoti kandidatus į ASTP Vykdomąją valdybą, užtikrindama, kad nacionalinių asociacijų nuomonė išliktų svarbi priimant strateginius sprendimus. Sprendimų priėmimas ir balsavimo teisė: „TTO Lithuania“ įgyja tiesioginę balsavimo teisę (vieną balsą) priimant svarbiausius organizacijos nutarimus ir teikiant pasiūlymus.   Žingsnis link glaudesnės integracijos NAAC nariai aktyviai bendradarbiauja ištisus metus. Per metus organizuojami 5–6 posėdžiai (keturi nuotoliniai ir iki dviejų gyvų susitikimų), kuriuose sprendžiami aktualiausi žinių perdavimo klausimai, analizuojamos teisinės bazės naujovės bei kuriami bendri projektai. „TTO Lithuania“ įsiliejimas į šį tinklą atveria naujus kelius Lietuvos universitetų, mokslo institutų ir technologijų centrų specialistams integruotis į tarptautinius procesus, kelti kvalifikaciją ir užtikrinti, kad lietuviški moksliniai išradimai bei inovacijos efektyviau pasiektų pasaulines rinkas.

VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Valiutų rinkos evoliucijos sąveika su monetarinės politikos instrumentais skaitmenizacijos amžiuje“, kurią parengė doktorantas Tomas Pečiulis. Disertacija rengta 2020–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – doc. dr. Asta Vasiliauskaitė. Disertacija ginama viešame Ekonomikos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Decentralizuotų kriptovaliutų atsiradimas sukėlė esminių iššūkių tradicinėms pinigų politikos sistemoms. Nors šie skaitmeniniai aktyvai turi potencialą didinti finansinį įtrauktumą ir efektyvumą, jiems būdingas nepastovumas ir centralizuotos priežiūros trūkumas sukuria sistemines rizikas, kurių tinkamai valdyti, naudojant klasikinius modelius, nepavyksta. Šioje disertacijoje pristatoma integruota hibridinė analitinė sistema, padedanti kiekybiškai įvertinti kriptovaliutų poveikį pinigų politikos perdavimo mechanizmams, kuri politikos formuotojams suteikia empiriškai pagrįstus įrankius, padedančius veiksmingiau analizuoti šią besikeičiančią finansų sritį. Disertacija suskirstyta į tris skyrius. Pirmajame skyriuje apibendrinamas kriptovaliutų teorinis vaidmuo šiuolaikinėje pinigų teorijoje. Antrajame skyriuje pristatoma ir pagrindžiama nauja metodika, mašininio mokymosi technikas derinanti su pažangiu ekonometriniu modeliavimu, konkrečiai naudojant “Elastic Net“ mašininio mokymo modelį su ARIMA liekanomis ir MSGARCH specifikacijomis, siekiant užfiksuoti nuo režimo priklausomą elgseną. Trečiajame skyriuje sistema empiriškai patvirtinama naudojant kriptovaliutų rinkų ir centrinių bankų politikos operacijų duomenis. Empiriniai rezultatai rodo didelį asimetrinį politikos poveikį, bitkoino kainai reaguojant –15 348 USD į 1 % Federalinės rezervų sistemos palūkanų normos pokyčius. Analizė nustato kritines kintamumo ribas (σ > 80 %), kai kriptovaliutų svyravimai didina infliacijos riziką. Šie rezultatai rodo didėjančią kriptovaliutų sisteminę svarbą pinigų politikos dinamikoje. Tyrimas prisideda prie naujos skaitmeninio turto ekonomikos srities plėtotės. Integruotas modeliavimo metodas padeda įveikti ilgalaikės nelinijinių finansinių reiškinių analizės ribotumus. Praktinės jos taikymo galimybės apima finansinio stabilumo rizikos stebėsenos realiuoju laiku sistemas ir įrodymais pagrįstas reguliavimo intervencijų gaires. Modulinė sistemos struktūra leidžia ją plėsti ateityje, įtraukiant besikeičiančias rinkos struktūras ir naujus skaitmeninius turtus. Disertacijos tema paskelbtos aštuonios recenzuotos publikacijos moksliniuose žurnaluose ir konferencijų straipsnių rinkiniuose. Šis darbas suteikia centriniams bankams būtinas analitines priemones pinigų stabilumui palaikyti ir atsakingoms finansinėms inovacijoms skaitmeninėje eroje skatinti. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.