Kviečiame naudotis Elsevier mokslinės produkcijos analitiniu įrankiu SciVal

Vasario 1, 2024
Primename, kad nuo 2024 m. VILNIUS TECH prenumeruoja Elsevier analitinį įrankį SciVal.

Šį įrankį galima pasiekti iš Scopus duomenų bazės:

Arba adresu: https://www.scival.com

SciVal – tai analitinis įrankis greitam, patogiam ir visapusiškam mokslinės produkcijos įvertinimui ir analizavimui. Įrankyje naudojami Scopus duomenų bazės duomenys, apimantys daugiau nei 55 mln. publikacijų (nuo 1996 m.), paskelbtų daugiau nei 5 000 leidėjų leidžiamuose virš 27 000 seraliniuose leidiniuose duomenis. Šie duomenys leidžia analizuoti daugiau nei 24 000 mokslinių institucijų ir jas atstovaujančių tyrėjų iš daugiau nei 230 šalių mokslinę produkciją.

SciVal įrankis sudarytas iš kelių analizės modulių, padedančių atvaizduoti vykdomų tyrimų aprėptį, poveikį, prioritetines sritis; įvertinti pažangą lyginant duomenis įvairiuose kontekstuose ir lygmenyse; atrasti bendradarbiavimo ar net finansavimo galimybes; identifikuoti aktualiausias ir perspektyviausias tyrimų sritis ir tendencijas; bei rengti įvairaus pobūdžio ataskaitas.

Apžvalgos modulis (Overview)
Naudojantis šiuo moduliu galima įvertinti pasirinktos institucijos (ar jų grupės), tyrėjo (ar jų grupės), šalies ar regiono, ar atskiruose Scopus indeksuojamuose šaltiniuose paskelbtą mokslinę produkciją įvairiais aspektais ir pagal pasirinktą mokslo sričių klasifikaciją. Apžvalgoje pateikiami publikacijų ir jų peržiūrų skaičiai, cituojamumo duomenys, populiariausios tyrimų temos, produktyviausi autoriai, įvykdyti projektai ir jų finansavimo informacija, publikacijų technologinis reikšmingumas (citavimai patentuose), ir net socialinė įtaka (paminėjimai žiniasklaidoje (anglų kalba)). Publikacijas papildomai galima įvertinti pagal mokslo kategorijas, tvaraus vystymosi tikslus (angl. Sustainable Development Goals (SDGs)), Scopus šaltinius ir jų atstovaujamas pasirinkto rodiklio (CiteScore, SJR, SNIP) kvartiles (Q). Taip pat, šiame modulyje pateikiami pagrindiniai mokslinės produkcijos rodikliai pagal pasaulinių universitetų reitingų (QS, ARWU, THE) metodologijas ir galimybė juos analizuoti detaliau (THE reitingų atžvilgiu), kas itin aktualu vertinant universitetų pažangą ir formuluojant ateities strategiją. Šiais aspektais galima įvertinti ir atskiras tyrimų temas, jų grupes ar mokslo sritis, ar kitais būdais sudarytus publikacijų rinkinius.

Palyginimo modulis (Benchmarking)
Šis modulis itin vertingas nustatant tyrimų prioritetus ir formuojant ateities strategijas, nes leidžia įvertinti analizuojamo vieneto pažangą bei stipriausias sritis ir stebėti jų kaitą laike bet kokio lygmens kontekste (nuo individualaus tyrėjo iki šalies ar regiono). Pažymėtina, kad vienu metu galima lyginti skirtingų tipų ir lygmens vienetus (pavyzdžiui, tyrėjus, institucijas, šalis, mokslų sritis ar temas, publikacijų rinkinius, šaltinius ir t. t.).

Bendradarbiavimo modulis (Collaboration)
Šiame modulyje galima vizualiai (žemėlapyje) ar lentelės pavidalu identifikuoti analizuojamo vieneto esamas bendradarbiavimo tendencijas ir potencialias galimybes globaliu, atskirų šalių ar regionų, ar konkrečių sektorių kontekste, remiantis publikacijų ir jų cituojamumo duomenimis.

Tendencijų modulis (Trends)
Skirtas įvertinti atskirų mokslo sričių bendras tendencijas bei identifikuoti labiausiai konkrečioje srityje pasižymėjusias šalis ar regionus, institucijas bei tyrėjus. Šiame modulyje taip pat išskiriamos daugiausia analizuojamos mokslų srities tyrimų finansavusios organizacijos, Scopus indeksuojami šaltiniai, kuriuose tos srities tyrimai publikuojami dažniausiai, bei analizuojamoje mokslo srityje dažniausiai naudojamos reikšminės frazės ar žodžiai.

Ataskaitų modulis (Report)
Šiame modulyje galima greitai sukurti analizuojamo vieneto duomenų ataskaitas, naudojantis SciVal ar partnerių pateikiamais šablonais, arba kuriant ataskaitas patiems. Bet kuriuo atveju, atskiras ataskaitų dalis galima lengvai redaguoti. Ataskaitas taip pat galima papildyti arba sudaryti iš kituose moduliuose sugeneruotų analizės duomenų.

Visuose moduliuose analizę galima tikslinti keičiant laikotarpį bei taikant įvairiausius papildomus filtrus. Taip pat, galima pasirinkti, kokius rodiklius taikyti analizėse ir palyginimuose. Pažymėtina, kad visi moduliai yra tarpusavyje susieti, ir pereinant iš vieno modulio į kitą ne tik išlaikomas pasirinktas analizės vienetas (jei atitinka analizės modulio tipą), bet ir kituose moduliuose pritaikyti papildomi filtrai.

Visus SciVal įrankyje sugeneruotus analizės duomenis, jų grafinio atvaizdavimo paveikslus (diagramas), publikacijų rinkinius ir ataskaitas galima išsaugoti, eksportuoti ar pasidalinti su kitais SciVal vartotojais (tam reikalinga prisijungti prie SciVal paskyros, tačiau jei turite Scopus asmeninę paskyrą, naujos paskyros kurti nereikia – prie SciVal galite prisijungti Scopus paskyros duomenimis).
SciVal įrankyje galima analizuoti duomenis ir iš išorės šaltinių: pavyzdžiui, galima importuoti Scopus duomenų bazėje atliktos paieškos rezultatus.

Papildoma informacija apie SciVal įrankį ir jo naudojimą
Pačiame pradiniame įrankio puslapyje yra pateikiama gausi informacija ir papildomos nuorodos apie SciVal įrankį ir jo naudojimą:

Išsamus įrankio ir jo galimybių aprašymas pateiktas Elsevier tinklapyje.

Išsamesnė informacija apie SciVal modulius ir jų naudojimą, kartu su praktiniais pavyzdžiais, pateikiama SciVal Support Center tinklapyje bei įvadiniame seminare Introduction to SciVal: Build your views on global research.

Galerija

Panašios naujienos

VILNIUS TECH lankėsi Eslingeno universiteto rektorius: dėmesys tarptautiniam bendradarbiavimui ir transporto inžinerijos inovacijoms
VILNIUS TECH lankėsi Eslingeno universiteto rektorius: dėmesys tarptautiniam bendradarbiavimui ir transporto inžinerijos inovacijoms
VILNIUS TECH universitete lankėsi Vokietijos Eslingeno universiteto (Hochschule Esslingen) rektorius prof. Christof Wolfmaier. Vizito metu aptartos universitetų bendradarbiavimo perspektyvos, studentų ir dėstytojų akademinių mainų galimybės, susipažinta su VILNIUS TECH ir VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakulteto mokslo ir studijų infrastruktūra, vykdomais moksliniais tyrimais bei studentų inžineriniais projektais. Tarptautinė partnerystė – naujos galimybės studijoms ir mokslui VILNIUS TECH strateginės partnerystės prorektorius doc. dr. Adas Meškėnas susitikimo metu pabrėžė tarptautinio bendradarbiavimo svarbą stiprinant universiteto akademinį ir mokslinį potencialą. „Tarptautinė partnerystė yra viena svarbiausių universiteto strateginės plėtros krypčių. Bendradarbiavimas su užsienio aukštosiomis mokyklomis suteikia naujų galimybių studentams, dėstytojams ir mokslininkams, skatina keitimąsi žiniomis bei gerąja patirtimi. Džiaugiamės stiprėjančiais ryšiais su Eslingeno universitetu ir tikimės, kad jau įgyvendintos bendros veiklos taps pagrindu naujoms iniciatyvoms studijų, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse“, – teigė VILNIUS TECH strateginės partnerystės prorektorius doc. Adas Meškėnas. Bendradarbiavimas, grindžiamas akademiniais mainais ir patirties sklaida VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakultetą ir Eslingeno universitetą jau sieja aktyvus akademinis bendradarbiavimas. Pagal Vokietijos akademinių mainų tarnybos (DAAD) remiamą mainų programą Transporto inžinerijos fakulteto studentai tris kartus lankėsi Eslingeno taikomųjų mokslų universitete, kur turėjo galimybę susipažinti su studijų procesu, mokymo ir mokslinių tyrimų infrastruktūra bei taikomais inžinerinio rengimo principais. Universitetų bendradarbiavimą taip pat stiprino dėstytojų vizitai, kurių metu buvo dalijamasi akademine patirtimi, aptariami studijų organizavimo, mokymo metodų ir mokslinės veiklos klausimai. Eslingeno universiteto rektoriaus vizitas VILNIUS TECH tapo dar viena galimybe įvertinti jau įgyvendintas bendras veiklas ir aptarti tolesnes partnerystės plėtros kryptis. Dėmesio centre – transporto inžinerijos moksliniai tyrimai ir laboratorijos Vizito VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakultete metu Eslingeno universiteto rekrorius prof. dr. Christof Wolfmaier, kuris pagal savo išsilavinimą yra transporto srities atstovas, apžiūrėjo transporto inžinerijos ir logistikos laboratorijų erdves, susipažino su jose naudojama įranga, vykdomais moksliniais tyrimais ir praktinio studentų rengimo galimybėmis. Ypatingo svečio dėmesio sulaukė fakultete vykdomi moksliniai projektai autonominio transporto ir geležinkelių transporto srityse. Šios kryptys yra aktualios tiek Lietuvos, tiek Vokietijos transporto sektoriams, kuriuose vis didesnę reikšmę įgyja automatizavimas, skaitmenizacija, saugumas ir tvarūs technologiniai sprendimai. Diskusijų metu aptartos šiuolaikinės transporto inžinerijos plėtros tendencijos, mokslinių tyrimų rezultatų pritaikymo praktikoje galimybės ir universitetų vaidmuo rengiant specialistus sparčiai besikeičiančiam transporto sektoriui. Nuo mokslinių tyrimų iki studentų sukurtų transporto priemonių Ne mažiau įdomi vizito dalis buvo skirta studentų praktiniams inžineriniams projektams. Svečias apžiūrėjo fakulteto klasikinį ir elektrinį kartingus, susipažino su jų techniniais sprendimais bei kitomis studentų įgyvendinamomis idėjomis. Tačiau vien apžiūra vizitas neapsiribojo. Prof. dr. Christof Wolfmaier pats išbandė studentų sukonstruotą pneumatinį kartingą, kurio judėjimui naudojama suslėgtojo oro energija. Tai netradicinis inžinerinis sprendimas, leidžiantis studentams praktiškai pritaikyti kompiuterizuotos inžinerijos, mechanikos, pneumatikos, transporto priemonių konstrukcijos ir valdymo žinias. Svečias taip pat turėjo galimybę pasivažinėti studentų sukurtu elektromobiliu ir tiesiogiai susipažinti su jų praktinės inžinerinės veiklos rezultatais. Tokie projektai atskleidžia, kad transporto inžinerijos studijos neapsiriboja teorinėmis žiniomis. Studentai turi galimybę patys projektuoti, konstruoti, eksperimentuoti, išbandyti savo sprendimus ir tobulinti juos realiomis sąlygomis. Naujos galimybės tarptautinei partnerystei VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakulteto dekano prof. dr. Olego Prentkovskio teigimu, tokie vizitai yra svarbūs ne tik instituciniams ryšiams palaikyti, bet ir naujoms bendradarbiavimo galimybėms kurti. „Džiaugiamės, kad bendradarbiavimas su Eslingeno universitetu jau turi konkrečių rezultatų – įgyvendinti studentų akademiniai mainai, vyko dėstytojų vizitai, užmegzti profesiniai ryšiai. Mums ypač svarbu, kad tarptautinė partnerystė suteiktų studentams galimybę įgyti naujos patirties, susipažinti su kitų šalių inžineriniais sprendimais ir plėsti savo profesinį akiratį. Taip pat malonu, kad mūsų svečias domėjosi fakultete vykdomais moksliniais tyrimais, o studentų sukurta transporto technika galėjo įsitikinti ne tik teoriškai, bet ir praktiškai“, – sako fakulteto dekanas. Vizito metu išryškėjo abiejų universitetų bendras interesas plėtoti tarptautinį akademinį mobilumą, skatinti dėstytojų ir mokslininkų bendradarbiavimą bei ieškoti galimybių bendroms studijų ir mokslinių tyrimų iniciatyvoms. Eslingeno universiteto rektoriaus vizitas dar kartą patvirtino, kad tarptautinis bendradarbiavimas, moksliniai tyrimai ir praktinė studentų inžinerinė veikla yra svarbios šiuolaikinio technologijų universiteto stiprybės.       Foto: Alekso Jauniaus
Plačiau
Eslingeno universiteto rektoriaus vizitas: dėmesio centre – transporto inžinerijos moksliniai tyrimai ir laboratorijos
Eslingeno universiteto rektoriaus vizitas: dėmesio centre – transporto inžinerijos moksliniai tyrimai ir laboratorijos
VILNIUS TECH lankėsi Vokietijos Eslingeno universiteto (Hochschule Esslingen) rektorius prof. Christof Wolfmaier. Vizito metu aptartos universitetų bendradarbiavimo perspektyvos, studentų ir dėstytojų akademinių mainų galimybės, susipažinta su VILNIUS TECH ir Transporto inžinerijos fakulteto mokslo ir studijų infrastruktūra, vykdomais moksliniais tyrimais bei studentų inžineriniais projektais. VILNIUS TECH strateginės partnerystės prorektorius doc. dr. Adas Meškėnas susitikimo metu akcentavo tarptautinio bendradarbiavimo svarbą stiprinant universiteto akademinį ir mokslinį potencialą. „Tarptautinė partnerystė yra viena svarbiausių universiteto strateginės plėtros krypčių. Bendradarbiavimas su užsienio aukštosiomis mokyklomis suteikia naujų galimybių studentams, dėstytojams ir mokslininkams, skatina keitimąsi žiniomis bei gerąja patirtimi. Džiaugiamės stiprėjančiais ryšiais su Eslingeno universitetu ir tikimės, kad jau įgyvendintos bendros veiklos taps pagrindu naujoms iniciatyvoms studijų, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse“, – teigė VILNIUS TECH strateginės partnerystės prorektorius doc. Adas Meškėnas. Bendradarbiavimas, grindžiamas akademiniais mainais ir patirties sklaida  VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakultetą ir Eslingeno universitetą jau sieja aktyvus akademinis bendradarbiavimas. Pagal Vokietijos akademinių mainų tarnybos (DAAD) remiamą mainų programą Transporto inžinerijos fakulteto studentai tris kartus lankėsi Eslingeno taikomųjų mokslų universitete, kur turėjo galimybę susipažinti su studijų procesu, mokymo ir mokslinių tyrimų infrastruktūra bei taikomais inžinerinio rengimo principais. Universitetų bendradarbiavimą taip pat stiprino dėstytojų vizitai, kurių metu buvo dalijamasi akademine patirtimi, aptariami studijų organizavimo, mokymo metodų ir mokslinės veiklos klausimai. Dėmesio centre – transporto inžinerijos moksliniai tyrimai ir laboratorijos Vizito Transporto inžinerijos fakultete (TIF) metu Eslingeno universiteto rektorius prof. dr. Ch.Wolfmaier, kuris pagal savo išsilavinimą yra transporto srities atstovas, apžiūrėjo transporto inžinerijos ir logistikos laboratorijų erdves, susipažino su jose naudojama įranga, vykdomais moksliniais tyrimais ir praktinio studentų rengimo galimybėmis. Ypatingo svečio dėmesio sulaukė fakultete vykdomi moksliniai projektai autonominio transporto ir geležinkelių transporto srityse. Šios kryptys yra aktualios tiek Lietuvos, tiek Vokietijos transporto sektoriams, kuriuose vis didesnę reikšmę įgyja automatizavimas, skaitmenizacija, saugumas ir tvarūs technologiniai sprendimai. Diskusijų metu aptartos šiuolaikinės transporto inžinerijos plėtros tendencijos, mokslinių tyrimų rezultatų pritaikymo praktikoje galimybės ir universitetų vaidmuo rengiant specialistus sparčiai besikeičiančiam transporto sektoriui. Ne mažiau įdomi vizito dalis buvo skirta studentų praktiniams inžineriniams projektams. Svečias apžiūrėjo fakulteto klasikinį ir elektrinį kartingus, susipažino su jų techniniais sprendimais bei kitomis studentų įgyvendinamomis idėjomis. Studentų sukonstruotą pneumatinį kartingą, kurio judėjimui naudojama suslėgtojo oro energija, išbandė ir pats svečias. Šis kartingas – netradicinis inžinerinis sprendimas, leidžiantis studentams praktiškai pritaikyti kompiuterizuotos inžinerijos, mechanikos, pneumatikos, transporto priemonių konstrukcijos ir valdymo žinias. Svečias taip pat turėjo galimybę pasivažinėti studentų sukurtu elektromobiliu ir tiesiogiai susipažinti su jų praktinės inžinerinės veiklos rezultatais. Tokie projektai atskleidžia, kad transporto inžinerijos studijos neapsiriboja teorinėmis žiniomis. Studentai turi galimybę patys projektuoti, konstruoti, eksperimentuoti, išbandyti savo sprendimus ir tobulinti juos realiomis sąlygomis. Naujos galimybės tarptautinei partnerystei TIF dekano prof. dr. Olego Prentkovskio teigimu, tokie vizitai yra svarbūs ne tik instituciniams ryšiams palaikyti, bet ir naujoms bendradarbiavimo galimybėms kurti. „Džiaugiamės, kad bendradarbiavimas su Eslingeno universitetu jau turi konkrečių rezultatų – įgyvendinti studentų akademiniai mainai, vyko dėstytojų vizitai, užmegzti profesiniai ryšiai. Mums ypač svarbu, kad tarptautinė partnerystė suteiktų studentams galimybę įgyti naujos patirties, susipažinti su kitų šalių inžineriniais sprendimais ir plėsti savo profesinį akiratį. Taip pat malonu, kad mūsų svečias domėjosi fakultete vykdomais moksliniais tyrimais, o studentų sukurta transporto technika galėjo įsitikinti ne tik teoriškai, bet ir praktiškai“, – sako fakulteto dekanas. Vizito metu išryškėjo abiejų universitetų bendras interesas plėtoti tarptautinį akademinį mobilumą, skatinti dėstytojų ir mokslininkų bendradarbiavimą bei ieškoti galimybių bendroms studijų ir mokslinių tyrimų iniciatyvoms. Eslingeno universiteto rektoriaus vizitas dar kartą patvirtino, kad tarptautinis bendradarbiavimas, moksliniai tyrimai ir praktinė studentų inžinerinė veikla yra svarbios šiuolaikinio technologijų universiteto stiprybės.
Plačiau