Stojantiesiems

Laimingo gyvenimo receptai. Konferencija apie gyvenimo būdą ir stilių XXI a.

Sausio 20, 2016
XVII a. Europoje, įskaitant Lietuvą, plito mokymosi mirti vadovėliai. Tuometinėje baroko Europoje siaučiant marui, karui ir badui, atgaivinta antikinė mokymosi mirti idėja. Mirties tema dar kartą atgyja XX a. egzistencijos filosofų darbuose. Tai taip pat sietina su to meto socialine tikrove. Šiuolaikinėje visuomenėje mirties tema nesuderinama su vartojimo strategijomis. Deja, nepaisant to, savižudybių skaičius, ypač Lietuvoje, itin didelis. Kodėl taip yra? Ar antikinė mokymosi mirti idėja galėtų būti savižudybių profilaktika?
 
Tai viena iš temų, kurios bus nagrinėjamos sausio 21 d. Lietuvos mokslų akademijoje (Gedimino pr. 3) vyksiančioje mokslinėje konferencijoje „Gyvenimo būdas ir stilius: filosofinis ir sociologiniai aspektai”. Joje išgirsite ir apie niekšybės fenomeną ideologijos bei religinės filosofijos kontekste, apie „hipsterių” socialinę klasę, mito ir gyvenimo sąsajas, apie gatvės madą, neigiančią sociologijos mados teorijas, dorybės ir vertybės sąvokų išstūmimą iš šiuolaikinės filosofijos, gyvenimo būdą šiuolaikinime postfilosofiniame pasaulyje ir net apie senlietuvio gyvenimo būdą.
 
Gyvenimo būdas, gyvenimo stilius, gyvenimo forma, gyvenimo menas, gyvenimo technika, gyvenimo kūrimas – skirtingi žodžių junginiai, nusakantys tai, kad patys renkamės gyvenimo kelią ir formuojame savo gyvenimą. Tačiau pasirinkimas priklauso ir nuo mūsų socialinės aplinkos, subrandinančios nuostatas ir vertybes. Priklausydami tam tikrai bendrijai, pasiduodame jos įtakai bei globai, formuodami savo gyvenimą. Kita vertus, kurdami savo gyvenimą formuojame ir bendrijos nuostatas.
 
Akivaizdu, jog mūsų gyvenimo būdas neatsiejamas nuo mąstymo. Norint nugyventi prasmingą ir laimingą gyvenimą, reikia turėti žinių, suvokti istorinį kontekstą, suformuoti savo veiklos principus, strategiją. Vakarų filosofijos pradžia antikinėje Graikijoje formavosi svarstant darnaus (Pitagoras), teisingo (Platonas), laimingo (Aristotelis), mirtingo (Epikūras) gyvenimo aspektus. Kai kurios filosofinės mokyklos mėgino suprasti, koks gyvenimas yra geriausias. Gyvenimo tema iš esmės nulėmė filosofijos raidą XIX a. ir XX amžiais (S. Kierkegaardo, F. Nietzsche’s, A. Schopenhauerio, W. Dilthey’aus, M. Heideggerio ir kitų filosofų darbuose).          
    
Konferenciją organizuoja LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius, Lietuvos socialinių tyrimų centras ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakultetas. Dalyvavimas laisvas ir nemokamas. Plačiau apie konferenciją internete www.lma.lt
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau