Stojantiesiems

Lapkritį mokiniai rinksis, kokius egzaminus laikys. Kaip priimti pasvertą sprendimą?

Spalio 14, 2022

Parengė Ekonomikos inžinerijos katedros docentė dr. Milena Seržantė 
                                        
Vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių profesijos ir karjeros pasirinkimą dažnai priklauso nuo to, kuriuos egzaminus abiturientai pasirenka laikyti mokykloje. Lapkričio mėnesį mokiniai turėtų pasirinkti mažiausiai po 3 egzaminus, kuriems ruošis per artimiausius mokslo metus. Ką svarbu žinoti renkantis egzaminų dalykus ekonominiu ir socialiniu požiūriu, kokie svarbiausi patarimai, padėsiantys priimti pasvertą ir efektyvų sprendimą? Įžvalgomis dalinasi Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TEC) docentė dr. Milena Seržantė.

Kasmet užimtumo tarnyba rengia trūkstamų Lietuvai profesijų sąrašą. 2022 m. sąrašas pateiktas pagal ekonomines veiklos rūšis ir apima statybos, pramonės, paslaugų ir žemės ūkio sektorių profesijas. Sparti technologinių įmonių skaitmenizacija sufleruoja IT specialistų trūkumą, o inžinerijos sektoriuje prognozuojama iki 2025 m. sukurti daugiau nei 12 tūkst. darbo vietų. CV-online portalo duomenimis top 5 geidžiamiausių profesijų yra: IT, gamybos, transportas, logistika, bei statybos srityse. Taip pat skelbiama ir apie finansų sektoriaus specialistų trūkumą – analitikų, finansininkų, vadybininkų.

Intensyvėja ir sveikatos specialistų paklausa dėl visuotinio senėjimo tendencijos. Visų išvardintų profesijų 2030 m. rinkos poreikis tik augs, todėl prieš renkantis savo ateities profesiją, svarbu atsižvelgti ir į ateities darbo rinkos prognozes. 

Tai, kokius egzaminus jau netrukus rinksis mokyklų abiturientai, turės įtakos ne tik jų karjeros eigai, bet ir ateities darbo rinkoms, jų paklausai bei pasiūlai. Prieš apsisprendžiant, kokius egzaminus pasirinkti prieš žengiant vieną svarbiausių karjeros etapų – studijas aukštojoje mokykloje, yra keletas darbų, kuriuos pravartu atlikti, norint atsakingai įvertinti savo galimybes, žinias ir kas svarbiausia – norus.

Karjeros testas arba savęs pažinimas

Esame įpratę girdėti, kad tėvai dažnai sako – mano vaikas labai gabus dailėje, arba jam/jai gerai sekasi ką nors konstruoti – bus geras statybininkas, mechanikas ar inžinierius. Dažnu atveju tėvai neklysta. Bet ar taip yra iš tikrųjų bei ar net tuo atveju, jeigu esate gabus skaičiams, ar tikrai būsite laimingas dirbdamas pavyzdžiui analitiku? Lietuvos ir užsienio karjeros konsultavimo įstaigose yra daug naudingų karjeros planavimo testų, kurie padės išryškinti ne tik jūsų žinias ir kompetencijas, bet ir asmenybės tipą, bei tinkamumą darbui. Karjeros testų nuorodos rasite straipsnio pabaigoje. 

Kas svarbu ekonominiu požiūriu renkantis profesiją? 

Jeigu šiuo metu svarstote apie savo karjeros kelią ir norite atsakingai imtis karjeros planavimo, atlikite darbo rinkos ekonominių rodiklių analizę. Yra kelios pagrindinės ekonominių duomenų grupės, kurias reikia išnagrinėti: duomenys apie darbo rinką ir įvairias pramonės šakas. Darbo rinkos duomenys iš esmės atspindi darbo ir nedarbo lygį šalyje/regione. Šis rodiklis padeda įžvelgti esamų darbo vietų pasiūlą ir specialistų trūkumą. Kuo didesnis specialistų trūkumas, tikėtina, ir atlyginimai šiame sektoriuje turėtų augti. Bet ne visada tai tiesa, ypač jeigu kalbama eina apie darbą valstybiniame sektoriuje. Todėl pravartu pasidomėti ir vidutinio darbo užmokesčio rodikliais bei naujai sukurtų darbo vietų skaičiumi. Kita svarbi direktorija analizei yra sektoriaus/pramonės šakos analizė. Jeigu kalba eina apie karjerą nekilnojamojo turto rinkoje, tai svarbiausi ekonominiai rodikliai pagrinde – pardavimų, bei NT paklausos rodikliai. Visi šie rodikliai gali padėti sudaryti bendrą paveikslą arba prognozę, kuri padės pasirinkti perspektyvią profesiją bei efektyviai planuoti karjerą. 

Išsirinkote profesiją. Kaip pasirinkti universitetą?

Atlikote karjeros testą bei pasižvalgėte kokios ekonominės perspektyvos, tuomet greičiausiai galima daryti išvadą, kad vieną arba kelias profesijos kryptis jau numatėte. Kitas žingsnis, prieš pasirenkant egzaminus, yra aukštosios mokyklos (universiteto) pasirinkimas. Tai labai plati tema, bet yra esminiai dalykai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti. Pradėkite nuo universitetų reitingų. Patikimiausi reitingai skelbia informaciją ir vertinimo metodiką viešai. Svarbus rodiklis yra ir jus dominančios srities įvertinimas, pavyzdžiui, vadybos, statybos, architektūros ir panašiai. Dar vienas svarbus dalykas – studijų programos, kuri jus domina, išsami analizė. Išsami, reiškia nuodugni peržiūra – pradedant nuo žinių, kompetencijų ir profesinių perspektyvų aprašo, baigiant dalykų, kuriuos studijuosite visus 3 ar 4 metus, analizė. Juk tai yra pagrindinis informacijos ir, kas svarbiausia, žinių srautas, kurį gausite universitete. 

Valstybės finansuojamos vietos studentams

Stojantieji LR piliečiai, bei Europos Sąjungos arba Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiai, turintys leidimą nuolat gyventi LR bei dar nėra studijavę nemokamoje vietoje, gali pretenduoti į valstybės finansuojamą vietą. Tai gali būti svarbus aukštųjų mokyklų studijų programų vertinimo rodiklis. Remiantis šių metų duomenimis, pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas galėjo abiturientai, kurių valstybinių egzaminų įvertinimų aritmetinis balų vidurkis buvo ne mažesnis negu 40.

Pasirenkant egzaminus svarbu atsižvelgti į stojimo reikalavimus studijų programoms

Kai žinote, kokioje studijų programoje ar programose norite mokytis, tuomet svarbiausias dalykas – kruopščiai peržiūrėti aukštųjų mokyklų priėmimo reikalavimus, kas iš esmės yra jūsų stojimo balo vidurkis bei privalomi dalykai, kuriuos turite išsilaikyti, norėdami studijuoti vienokią arba kitokią studijų programą. Savo internetinėse svetainėse universitetai nurodo ir konkursinio balo skaičiavimo metodikas. Pavyzdžiui, apačioje lentelėje parodytas konkursinio balo aprašymas, stojant į Ekonomikos inžineriją. Norint studijuoti Ekonomikos inžineriją, didžiausią įtaką darys matematikos egzamino įvertinimas (net 40 proc.), lietuvių kalba ir literatūra (20 proc.), toliau pasirinktini dalykai – istorija / informacinės technologijos / geografija / užsienio kalba (20 proc.) bei bet kuris dalykas, nesutampantis su kitais konkursiniais dalykais. Remiantis šiuo pavyzdžiu, jeigu ši studijų programa viena tų, kurią planuojate rinktis, tai svarbiausi dalykai, kuriuos turite pasirinkti – matematika bei lietuvių kalba ir literatūra. Kitus dalykus patartina rinktis, atsižvelgiant į šiuos faktorius: kitos jus dominančios programos dalykų persidengiamumą (tinkamum); savo asmeninių gebėjimų vertinimą. Kuo geriau vienas ar kitas dalykas jums sekasi, tuo didesnė tikimybė gauti gerą įvertinimą ir atvirkščiai.

Svarbu žinoti ir tai, kad studijų programos, tokios, kaip architektūra, orlaivių pilotavimas, numato stojamuosius egzaminus ir testus, kuriems patartina ruoštis iš anksto. 

Universitetai gana detaliai nurodo visą struktūrizuotą informaciją apie stojimo reikalavimus ir svertinius koeficientus. Nuoseklus ir atsakingas požiūris į karjeros galimybių analizę, jau egzaminų rinkimosi etap metu, gali atnešti naudingus ir pamatuotus rezultatus bei daryti įtaką visai jūsų karjeros eigai.  

Karjeros  testų nuorodos:

http://www.euroguidance.lt./karjeros-planavimas/renkuosi-karjeros-kelia/testai
http://www.mukis.lt/lt/testaii.html 
https://www.viacharacter.org 
https://www.careerenjoyment.com/
https://www.jobquiz.com/
http://www.careertest.net/
https://www.123test.com/career-test/
http://www.yourfreecareertest.com/
https://www.careerfitter.com)
https://www.educations.com/career-test
http://www.careercolleges.com/)
 

 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Biofiltracijos medžiagų tyrimai ir taikymas šalinant iš biodujų sieros vandenilį“ („Research and application of biofiltration materials in the purification of biogas from hydrogen sulfide“), kurią parengė doktorantas Kamyab Mohammadi. Disertacija rengta 2022–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – doc. dr. Rasa Vaiškūnaitė. Disertacija ginama viešame Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 15 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Disertacijoje analizuojamas sieros vandenilio (H₂S) pašalinimas iš biodujų, taikant biofiltracijos metodą. Darbe sprendžiama viena pagrindinių biodujų panaudojimo problemų – efektyvus H₂S šalinimas, kadangi ši medžiaga yra toksiška, korozinė ir reikšmingai mažina biodujų energetinių sistemų eksploatacinį efektyvumą bei jų tarnavimo laiką. Pagrindinis tyrimo objektas – sieros vandeniliui šalinti iš biodujų skirtos biofiltracijos medžiagos: iš nuotekų dumblo pagamintos bioanglys, akytojo lengvojo betono (CLC) atliekos ir putų poliuretanas (PUF). Pagrindinis disertacijos tikslas – didinti sieros vandenilio šalinimo iš biodujų efektyvumą ir biofiltro veikimo stabilumą, biofiltracijos procese taikant fiziškai ir chemiškai modifikuotas bei nemodifikuotas atliekų kilmės medžiagas. Darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, metodikos ir rezultatų skyriai, bendrosios išvados ir rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje pateikiama tiriamoji darbo problema, aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Pirmajame skyriuje apžvelgiamos sieros vandenilio šalinimo iš biodujų biotechnologijos, daugiausia dėmesio skiriant biofiltracijos mechanizmams, biofiltrų užpildų savybėms ir pagrindiniams proceso efektyvumą lemiantiems veiksniams. Antrajame skyriuje aprašomos eksperimentinių tyrimų metodikos, skirtos biofiltracijos medžiagoms parinkti, jų fizikinėms ir cheminėms savybėms, adsorbcinėms charakteristikoms nustatyti, mikroorganizmų inokuliacijai ir auginimui, taip pat sieros vandenilio šalinimo efektyvumui vertinti ir biofiltracijos procesui matematiškai modeliuoti. Trečiajame skyriuje pateikiami inovatyvių filtravimo medžiagų teorinių ir eksperimentinių tyrimų rezultatai, atskleidžiantys šių medžiagų savybių ir modifikacijos ryšį su mikroorganizmų įsitvirtinimu, bioplėvelės formavimusi ir filtro efektyvumu šalinant sieros vandenilį, taip pat palyginami eksperimentiniai duomenys su matematinio modeliavimo rezultatais. Disertacijos tema yra atspausdinti 8 moksliniai straipsniai: du – Web of Science duomenų bazės leidiniuose, turinčiuose citavimo rodiklį, vienas – Web of Science duomenų bazės leidinyje, neturinčiame citavimo rodiklio, keturi – kitose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose, vienas tik Scopus duomenų bazėje referuojamame konferencijų darbų leidinyje. Disertacijos tema perskaityti 7 pranešimai Lietuvos ir kitų šalių konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Vasara – atsakingas metas mokyklas baigiantiems ir studijuoti besiruošiantiems jaunuoliams. Kokią specialybę pasirinkti? Geriau rinktis tai, kas patinka, ar tai, ką siūlo tėvai? VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė dr. Justė Rožėnė visas jaunuolių pasirinkimo „dramas“ iš arti stebi jau ne pirmus metus. Ji dalijasi patarimais ir pasiūlymais, kurie gali padėti abiturientams teisingai pasirinkti savo ateities profesiją. 1. Daugelis nežino, ko nori, ir tai visiškai normalu. Vienas didžiausių mitų, kad dvyliktokas turi tiksliai žinoti savo ateitį. Realybėje daugelis nežino. Ir ne todėl, kad yra pasimetę ar neatsakingi. Jiems tiesiog trūksta patirties, nes jie dar neturėjo galimybės išbandyti daugelio dalykų. [caption id="attachment_119989" align="alignnone" width="2560"] Justė Rožėnė[/caption] Per stojimus dažnai matau ne tokius, kurie renkasi tarp trijų svajonių profesijų. Matau jaunus žmones, kurie renkasi tarp kelių variantų ir bando suprasti, kuris iš jų galėtų tapti jų keliu. 2. Geriausi mokiniai dažnai būna nedrąsiausi. Mokiniai, iš brandos egzaminų surenkantys 90–100 balų, dažnai jaučia didžiulį spaudimą ir bijo suklysti. Jie bijo pasirinkti studijas, kurios ne tokios prestižinės, mažiau suprantamos aplinkiniams arba tiesiog ne visai tradicinės. Pastebėjau, kad vidutiniškai egzaminus išlaikę abiturientai daug drąsiau renkasi tai, kas jiems iš tikrųjų įdomu. Kuo daugiau lūkesčių uždedama žmogui, tuo sunkiau jam rizikuoti. 3. Tėvai dažnai nori gero, bet ne visada padeda. Per stojimus ne kartą tenka girdėti: „su tokiais balais būtų gaila nestoti į mediciną“, „menai nėra rimta profesija“, „inžinerija merginai bus per sunku“. Dažniausiai tai sakoma iš rūpesčio, o ne iš blogos valios. Tačiau tėvų noras apsaugoti vaiką gali tapti kliūtimi jam atrasti savo kelią. 4. Daug žmonių renkasi ne profesiją, o prestižą. Kartais atrodo, kad svarbiausias klausimas tampa ne „ką veiksiu?“, o „ką apie mane pagalvos?“. Tačiau po kelerių metų darbo rinkoje prestižas tampa daug mažiau svarbus nei tai, ar žmogui patinka jo pasirinkta veikla. Dar nesutikau žmogaus, kuris po dešimties metų būtų laimingas vien dėl to, kad jo diplome įrašytos programos pavadinimas skambėjo įspūdingai. 5. Labai mažai žmonių iš tiesų pasidomi studijų turiniu. Tai mane stebina kasmet. Žmonės analizuoja konkursinius balus, žiūri reitingus, lygina universitetus, tačiau dažnai nėra atsivertę nė vieno studijų programos aprašo, mokomųjų dalykų sąrašo. O juk studijos yra ne universiteto pavadinimas, tai 4 metus trunkanti jauną žmogų formuojanti patirtis, geriausi prisiminimai ir visa ko pradžia. 6. Daugelis renkasi pagal profesijos įvaizdį, o ne realybę. Architektūra nėra vien kasdienių idėjų perteikimas brėžinyje. Programavimas nėra tik kompiuteriniai žaidimai. Pilotavimas nėra turistavimas. Inžinerija nėra vien fizika ir matematika. Kuo daugiau žmogus domisi tikruoju profesijos turiniu, tuo mažesnė tikimybė nusivilti pradėjus studijas. Žinojimas mus paruošia visoms medalio pusėms. 7. Miestas dažnai tampa svarbesnis už profesiją. Kasmet matau stojančiuosius, kurie pirmiausia renkasi miestą, o tik tada studijas. Suprantu kodėl. Palikti namus nėra lengva. Tačiau kartais dėl to atmetamos programos, kurios žmogui iš tikrųjų tiktų labiausiai. 8. Žmonės daug dažniau gailisi neišdrįsę, nei pabandę. Per daugelį metų girdėjau nemažai istorijų apie nepasiteisinusius pasirinkimus. Tačiau daug dažniau girdžiu: „norėjau, bet pabijojau“, „galvojau apie tai, bet nesiryžau“, „man sakė, kad nesugebėsiu“. Skaudžiausi būna ne neteisingi sprendimai, o nepriimti sprendimai. 9. Praėjusių metų konkursiniai balai pasako daug mažiau, nei atrodo. Tai vienas dažniausių klausimų. Tačiau per ketverius metus supratau, kad stojimai labai priklauso nuo konkrečios kartos, egzaminų, taisyklių pokyčių ir daugybės kitų aplinkybių. Praėjusių metų skaičiai gali padėti orientuotis, bet jie nėra ateities prognozė. 10. Nesirink studijų pagal tai, kuo nori būti po 40 metų.  Jeigu reikėtų duoti tik vieną patarimą, duočiau šį: nesirink studijų pagal tai, kokį titulą nori turėti ateityje. Rinkis pagal tai, kokias problemas nori spręsti, apie ką nori mokytis ir ką norėtum veikti pirmadienio rytą po ketverių metų, nes būtent ten prasidės tavo profesinis gyvenimas, kuris gali kardinaliai keistis einant laikui.
Plačiau