Lietuvių inovacija, kurią kopijuos kinai: energiją ir pinigus taupančios žaliuzės

Sausio 22, 2016
Kinų nukopijuoti analogai, estiškojo „Skype“ sėkmė ir sutaupyta daugybė energijos – tą žada Ignas Šlapkauskas, kartu su bendraminčiais sukūręs naują produktą, kuris yra toks elementarus ir keičiantis esamą supratimą, jog net sunku patikėti, kad niekas anksčiau apie tai nepagalvojo. Buvęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentas ir UAB „Saulės vėjo aruodai“ direktorius, matantis Lietuvos, kaip pirmaujančios pasaulyje sumaniu saulės energijos panaudojimu šalies, viziją, neabejoja – mums būtina kuo greičiau spręsti energetikos problemas. Žaliomis idėjomis tikintis pašnekovas mielai sutiko papasakoti apie galimai rinką tuoj supurtysiančią inovaciją – žaliuzes, kurios vasarą patalpas darys vėsesnes, o žiemą padės jas šildyti ir leis ne tik sutaupyti pinigų, bet kartu ir būti draugiškesniems aplinkai.
 
Jūsų sukurtam produktui, jau dabar apdovanotam mažų ir vidutinių įmonių Europos „Horizon 2020“ čempionate, prognozuojamas didelis populiarumas. Vienas sėkmės faktorių – energijos bei pinigų taupymas. Kokia ta stebuklinga technologija?
 
Svarbiausia – pats principas. Kažkodėl niekas iki šiol nesugalvojo sukurti žaliuzių, kurios veiktų tiek vasarą, tiek žiemą. Įprastos žaliuzės, taip pat užuolaidos ar roletai naudingiausi vasarą, o jų pagrindinė funkcija – reguliuoti arba užblokuoti šviesos srautą. Būdami VGTU absolventai, į jas pažiūrėjome iš termodinaminės pusės. Juk žaliuzės gali būti puikus šilumos sugėrėjęs žiemą, kai jos reikia, ir šilumos atspindėtojas, kai yra jos perteklius. Mūsų produkto „Collect & Reflect“ ypatumas yra tai, jog viena žaliuzių juostelės pusė yra veidrodinė – veidrodis atspindi infraraudonąjį saulės šviesos spektrą – o kita juostelių pusė yra padengta šilumą sugeriančia medžiaga. Viena pusė būna atsukta vasarą, kita – žiemą. Grubiai tariant, žiemą mūsų žaliuzės tampa radiatoriumi, kurį sušildo ne elektra, ne vanduo, o saulė. Vasaros metu, kai saulės nereikia, ji yra atspindima – taip patalpos tampa vėsesnės. Net keista, bet tai yra nauja: atlikus patentinę paiešką nerasta analogų, o, kai darėme mokslinius bandymus VGTU Pastato energetinių ir mikroklimato sistemų laboratorijoje pas docentą Giedrių Šiupšinską, jis nerado esamų ir turėjo sugalvoti naujų metodikų ištestuoti šį išradimą.
 
Rūpinatės žaliomis technologijomis. Kodėl šios žaliuzės geriau, nei, sakykime, užuolaidos?
 
Būtų džiugu, jei ateityje užuolaidos nueitų į užmarštį, nes tekstilės gamyba yra vienas didžiausių aplinkos kenkėjų pasaulyje. Mūsų žaliuzės yra perdirbamos: gaminamos iš perdirbamo plastiko, aliuminio, na, o ir energetikai reikia skirti mažiau pinigų. Žinoma, jos netaps pagrindiniu namo šildymo elementu, bet tai yra puikus pagalbininkas. Kita vertus, beveik visuose pastatuose langai yra kažkuo dengiami, tad, kodėl nenaudoti to dalyko, kuris teikia naudą – paprastai tariant, mažina sąskaitas. Papildoma nauda, jog su žaliuzėmis patalpoje daug šviesiau nei, sakykime, su roletais – taip galima reguliuoti šviesos srautą, tiesiog nukreipti jį į lubas, kartu neprarandant privatumo.
 
Kokią realią jų naudą galėsime pajusti?
 
Vasarą Santariškių klinikose darėme tyrimą. Pasirinkome du gretimus vienodus kabinetus, kurių langai nukreipti į pietų pusę. Viename pakabinome mūsų žaliuzes, o kitame buvo paprastas roletas. Paaiškėjo, jog pastarajame temperatūra vidutiniškai buvo 3 laipsniais didesnė. Kitaip tariant, 28 ar 25 laipsniai šilumos –skirtumas tikrai jaučiamas, o tiek patalpą atvėsinti kondicionieriumi būtų išnaudojama labai daug elektros. Apskaičiuota, jog naudojant šias žaliuzes per metus jų kvadratinis metras sutaupytų apie 300 kilovatų energijos – tiek, kiek per šį laikotarpį sunaudoja šaldytuvas. Jei sugebi pasiimti iš aplinkos tau reikalingus dalykus, nieko papildomai nedeginant, nenaudojant ir neteršiant – tai pagrindinis švaraus ir aplinkai draugiško gyvenimo principas.
 
Kaip kilo idėja kurti šį produktą?
 
Ji tiesiog paėmė ir atėjo. Kaip estai turi „Skype“, taip ir Lietuvai reikia įmonių, kurios eitų per pasaulį. Tam reikia pasiūlyti kažką unikalaus, naują produktų kategoriją. Savo srityje, kaip ir kadaise „Skype“ savojoje, mes turime visiškai naują produktą, kurio kryptingai ieškojome daug metų, kūrėme daug prototipų, gilinomės ir galiausiai pavyko. Testuojant labai padėjo dr. G. Šiupšinskas: kai išsikeli hipotezę ir turi galimybę pasišnekėti su protingu žmogumi, kuris giliai supranta teorinę pusę, kai jis gali visa tai aprašyti, paremti formulėmis, skaičiavimais, produktas įgauna visai kitą vertę. Tuomet žinai, ne tik kaip, bet ir kodėl tai veiks. Mes tai padarėme ir, kaip dabar sakome, jau ir moksliškai įrodyta, jog žaliuzės veikia. Šiuo metu pradedame darbą su Lietuvos įmone „Ardena“ – paleisime gamybą. Smagiausia, jog mūsų žaliuzių kaina nuo paprastų žaliuzių skirsis vos keliais ar keliolika eurų, o suteikiama nauda bus nepalyginamai didesnė.
 
Viename interviu užsiminėte, jog tikitės po kurio laiko pamatyti savo žaliuzes ir ant Kinijos gyventojų langų…
 
Mūsų reali ambicija, kad po 10-mečio įprastų žaliuzių rinka gerokai susitrauks, o vietoje jų atsiras mūsiškės. Galima prašyti riešutus rinkti gaidelio, bet voverė tai daro daug kartų efektyviau, o ir maisto reikalauja mažiau. Mūsų pagrindinės rinkos – Europa ir Amerika. Jeigu mes patys ir neišvystysime „Collect & Reflect“ pardavimų, tai šis produktas tiesiog neturi šansų neišplisti: bet kas, paaiškinus jam technologiją, nesupranta, kodėl tai nenaudojama iki šiol. Vadinasi, produktas tikrai išplis. Neabejoju, jog jis taupys daug pinigų, nes po keleto metų jį nukopijuos kinai, vietnamiečiai. Kaip kitaip sutaupyti daug CO2? Mažais dalykais ir per visą pasaulį. Jeigu mūsų žaliuzės kabės pas kinus, pas juos bus mažiau smogo – mums tai yra svarbu, tai lygiuojasi su mūsų įmonės vertybėmis.
 
Ar lietuviai rūpinasi protinga namų energetika? Kiek mums aktuali saulės energija?
 
Šilumos mums reikės visada, o, protingai susitvarkius, mes galėtume sutaupyti labai daug energijos bei pinigų. Pasaulyje jaučiamas kuro trūkumas, na, o saulė šviečia visada, jos ištekliai yra nesunaudojami. Kadangi esame maža šalis, mums itin aktualu plėtoti saulės energijos surinkimo metodiką, išrasti naujų dalykų ir šias technologijas plėtoti po pasaulį – taip susitvarkytume tiek valstybės viduje, tiek padėtume kitiems. Viena iš mūsų šalies stiprybių galėtų būti žalias požiūris. Kaip norint turėti gerą krepšinio komandą, taip ir kitose srityse, reikia turėti gerus trenerius bei infrastruktūrą – mes Lietuvoje tai turime, turime potencialą.
 

Galerija

Panašios naujienos

Investuotojų savaitės proga ekspertė pataria, kaip neįkliūti į finansinių sukčių spąstus
Investuotojų savaitės proga ekspertė pataria, kaip neįkliūti į finansinių sukčių spąstus
Šiuolaikiniame pasaulyje finansinių paslaugų svarba tapo neatsiejama žmogaus gyvenimo dalimi: internetu apmokame banko sąskaitas, vykdome mokėjimus, investuojame ir vis dažniau apsiperkame. Tokias paslaugas atlikti kelių mygtukų paspaudimu patogu, tačiau tuo pačiu kyla grėsmė susidurti su finansiniais sukčiais.  Kasdien apgavikai naudoja įvairius būdus pasisavinti asmens ar įmonių duomenis – siunčia el. laiškus, skambina telefonu, kuria netikras interneto svetaines, siūlo dideles investavimo galimybes ar apsimeta institucijų darbuotojais. Dėl to svarbu laiku atpažinti sukčiavimą ir padidinti savo atsparumą. Ką svarbu įvertinti prieš investuojant? Šiandien žmogus, norėdamas užtikrinti savo finansinį stabilumą ir ilgalaikio turto augimą, bando įvairiais būdais investuoti. Pasinaudodami interneto teikiamais privalumais, asmenys investuodami dažniausiai naudojasi tam skirtomis  platformomis, investuoja į akcijas, fondus ir kitas finansines priemones. „Šioje vietoje žmogui reikėtų būti atsargiam ir suprasti: investuojant nėra didelės grąžos be didelės rizikos. Todėl jei siūloma greita bei labai didelė finansinė grąža ir pasiūlyme teigiama, kad investuotojas niekuo nerizikuoja, tai jam jau turėtų kilti didelių abejonių“ , – sako VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto (VVF) Finansų inžinerijos katedros vedėja doc. dr. Irena Danilevičienė. Kita rizika prarasti pinigus ir net asmens duomenis kyla, jei žmogus investuoja į neegzistuojantį turtą, investicinį projektą ar kriptovaliutas. Dažnai fiktyvios platformos yra palaikomos realiomis, o pateiktos investicinės ataskaitos – teisingomis, nors iš tikrųjų jose pateikiami duomenys yra suklastoti. VVF Finansų inžinerijos Pinigų plovimo prevencijos specializacijos studentė Aurita Abramavičiūtė atliko tyrimą, kurio metu vertino tarpinstitucinio bendradarbiavimo kovojant su pinigų plovimu svarbą. Tyrime buvo nustatyti svarbiausi požymiai, kurie padėtų nustatyti pinigų plovimo faktą. Ji vardija, kad finansinį sukčiavimą gali išduoti neįprasti pinigų srautai, staigus įmonės apyvartos augimas ir sandoriai, neatitinkantys realios veiklos. „Įtarimų gali kelti ir situacijos, kai įmonė vykdo didelės vertės operacijas, tačiau neturi tokiai veiklai reikalingų darbuotojų ar kitų išteklių. Vis dėlto nėra vieno požymio, kuris leistų vienareikšmiškai nustatyti sukčiavimą, todėl svarbu vertinti kelių rizikos požymių visumą. Svarbu atsižvelgti ne tik į pavienes operacijas, bet ir į jų pasikartojimą, tarpusavio sąsajas ir sandorių aplinkybes“, – pasakoja studentė. Anot A. Abramavičiūtės, norint sumažinti sukčiavimo riziką, svarbu tikrinti sandorių dalyvius ir mokėjimų duomenis. Ypač atsargiai reikėtų vertinti netikėtus prašymus skubiai pervesti pinigus ar pakeisti įprastus atsiskaitymo duomenis. Atsparumui finansiniams sukčiavimams stiprinti būtinas ne tik gyventojų ir įmonių budrumas, bet ir operatyvus teisėsaugos ir finansų priežiūros institucijų (pvz. Lietuvos banko, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro) bendradarbiavimas, leidžiantis įtartiną veiklą pastebėti kuo anksčiau. Institucijos turi skirtingo pobūdžio informaciją, todėl laiku ja apsikeitus galima nustatyti sąsajas, kurios vertinant duomenis atskirai gali likti nepastebėtos. 4 patarimai, kaip apsisaugoti nuo sukčių Finansų inžinerijos katedros doc. dr. I. Danilevičienė teigia, kad investiciniai sukčiai dažniausiai taiko įvairius psichologinius metodus, sukuria fiktyvų teigiamą įspūdį, kad pasiūlymas yra išskirtinis, prieinamas tik dabar, todėl asmenys dažnai apsigauna ir pasinaudoja tokiu „riboto leidimo pasiūlymu“. „Sukčiai gali prisistatyti ir finansinių institucijų darbuotojais, taip sukurdami pasitikėjimą jais, todėl svarbu tikrinti faktus, ar tokie asmenys egzistuoja, o jei yra skambinama, tai nereikėtų iškart impulsyviai priimti svarbių investavimo sprendimų. Jei naudojamos netikros investavimo platformos, tokį sukčiavimą atpažinti gali būti sunku, vis dėlto reikėtų tikrinti įrašytą adresą ir nemokėti, jei prašoma papildomų mokesčių ar prašo įvesti asmeninius duomenis. Taip pat informaciją reikėtų  patikrinti nepriklausomuose ir patikimuose šaltiniuose, Lietuvos banko registruose“, – pasakoja docentė. Norintiems ugdyti savo finansinį atsparumą, doc. dr. I. Danilevičienė pataria laikytis kelių taisyklių:  Neskubėti priimti sprendimo, kadangi pirmiausia reikėtų patikrinti pateikiamą informaciją, ar tikrai Jums duodamas investicinis pasiūlymas yra toks geras. Neatskleisti banko prisijungimo ar kitų asmeninių duomenų, kurie yra konfidencialūs. Juo labiau nereikėtų leisti nuotoliniu būdu prisijungti prie Jūsų kompiuterio ar telefono. Įvertinti galimą riziką, siūlomą grąžą, o dar geriau – pasikonsultuoti su konsultantu gyvai, kad būtų aišku, kur pinigai yra investuojami ir kokios yra jų atsiėmimo sąlygos. Jei manote, kad patekote į sukčiavimo schemą, reikėtų kuo greičiau kreiptis į atitinkamas institucijas (banką, policiją, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą), kad visa Jums pateikta informacija būtų patikrinta.
Plačiau
VILNIUS TECH universiteto rektoriumi išrinktas prof. dr. Romualdas Kliukas
VILNIUS TECH universiteto rektoriumi išrinktas prof. dr. Romualdas Kliukas
Antrajai kadencijai VILNIUS TECH rektoriumi perrinktas prof. dr. Romualdas Kliukas. Per pastaruosius penkerius metus VILNIUS TECH gerokai sustiprino savo pozicijas mokslo, studijų ir valdymo srityse. Tai lėmė didelė valstybės parama mokslo institucijoms ir universiteto bendruomenės potencialas bei susitelkimas.  Universitetui vadovaujantis nuo 2021-ųjų lapkričio, R. Kliukas dėkojo bendruomenei už pasitikėjimą ir kvietė toliau telkti idėjas, iniciatyvas, kritinį mąstymą ir novatoriškumą. „Keičiantis pasauliui ir valstybei, universiteto tikslai tampa vis ambicingesni – sieksime tapti prestižiniu Europos technikos universitetu, kuris imasi atsakomybės kurti naujus sprendimus aktualiems pasaulio iššūkiams įveikti. Kiekvienas įgyvendintas realus pokytis studijose, moksle ar valdyme gims iš mūsų bendrystės ir jungumo. Svarbu, kad kiekvienas jaustųsi matomas, vertinamas ir galintis dalyvauti, kurti ryšius, dalintis savo žiniomis bei prisidėti prie universiteto ateities“, – sakė prof. dr. R. Kliukas. Tarp prioritetinių perrinktojo rektoriaus darbų – orientuotis į tarptautinio lygmens studijų kokybę, aukštą pridėtinę vertę kuriančių specialistų rengimą, 2024–2026 m. sukurtų kompetencijų centrų plėtrą, tarptautinių partnerysčių, talentų ugdymo iniciatyvų ir mokslo informacinių sistemų brandinimą. Taip tikimasi pasiekti didesnio tarptautinio konkurencingumo, mokslinių rezultatų poveikio bei glaudesnės mokslo, verslo ir viešojo sektoriaus sąveikos. Svarbiausia – efektyvi mokslo ir studijų valdymo sistema, bendruomenės stiprinimas, pažangiausios mokslo ir studijų infrastruktūros užtikrinimas. Į VILNIUS TECH rektorius rinkimuose pretendavo dar vienas kandidatas – prof. dr. Artūras Jukna. Rektorių viešo konkurso būdu išrinko Vilniaus Gedimino techniko universiteto taryba, kuriai vadovauja pirmininkas Dainius Dundulis. Pagal universiteto statutą rektorius renkamas penkerių metų kadencijai, todėl šių rinkimų rezultatai nulems universiteto strategines kryptis, prioritetus ir sprendimus iki 2031 metų.
Plačiau