Stojantiesiems

Lietuvių inovacija, kurią kopijuos kinai: energiją ir pinigus taupančios žaliuzės

Sausio 22, 2016
Kinų nukopijuoti analogai, estiškojo „Skype“ sėkmė ir sutaupyta daugybė energijos – tą žada Ignas Šlapkauskas, kartu su bendraminčiais sukūręs naują produktą, kuris yra toks elementarus ir keičiantis esamą supratimą, jog net sunku patikėti, kad niekas anksčiau apie tai nepagalvojo. Buvęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentas ir UAB „Saulės vėjo aruodai“ direktorius, matantis Lietuvos, kaip pirmaujančios pasaulyje sumaniu saulės energijos panaudojimu šalies, viziją, neabejoja – mums būtina kuo greičiau spręsti energetikos problemas. Žaliomis idėjomis tikintis pašnekovas mielai sutiko papasakoti apie galimai rinką tuoj supurtysiančią inovaciją – žaliuzes, kurios vasarą patalpas darys vėsesnes, o žiemą padės jas šildyti ir leis ne tik sutaupyti pinigų, bet kartu ir būti draugiškesniems aplinkai.
 
Jūsų sukurtam produktui, jau dabar apdovanotam mažų ir vidutinių įmonių Europos „Horizon 2020“ čempionate, prognozuojamas didelis populiarumas. Vienas sėkmės faktorių – energijos bei pinigų taupymas. Kokia ta stebuklinga technologija?
 
Svarbiausia – pats principas. Kažkodėl niekas iki šiol nesugalvojo sukurti žaliuzių, kurios veiktų tiek vasarą, tiek žiemą. Įprastos žaliuzės, taip pat užuolaidos ar roletai naudingiausi vasarą, o jų pagrindinė funkcija – reguliuoti arba užblokuoti šviesos srautą. Būdami VGTU absolventai, į jas pažiūrėjome iš termodinaminės pusės. Juk žaliuzės gali būti puikus šilumos sugėrėjęs žiemą, kai jos reikia, ir šilumos atspindėtojas, kai yra jos perteklius. Mūsų produkto „Collect & Reflect“ ypatumas yra tai, jog viena žaliuzių juostelės pusė yra veidrodinė – veidrodis atspindi infraraudonąjį saulės šviesos spektrą – o kita juostelių pusė yra padengta šilumą sugeriančia medžiaga. Viena pusė būna atsukta vasarą, kita – žiemą. Grubiai tariant, žiemą mūsų žaliuzės tampa radiatoriumi, kurį sušildo ne elektra, ne vanduo, o saulė. Vasaros metu, kai saulės nereikia, ji yra atspindima – taip patalpos tampa vėsesnės. Net keista, bet tai yra nauja: atlikus patentinę paiešką nerasta analogų, o, kai darėme mokslinius bandymus VGTU Pastato energetinių ir mikroklimato sistemų laboratorijoje pas docentą Giedrių Šiupšinską, jis nerado esamų ir turėjo sugalvoti naujų metodikų ištestuoti šį išradimą.
 
Rūpinatės žaliomis technologijomis. Kodėl šios žaliuzės geriau, nei, sakykime, užuolaidos?
 
Būtų džiugu, jei ateityje užuolaidos nueitų į užmarštį, nes tekstilės gamyba yra vienas didžiausių aplinkos kenkėjų pasaulyje. Mūsų žaliuzės yra perdirbamos: gaminamos iš perdirbamo plastiko, aliuminio, na, o ir energetikai reikia skirti mažiau pinigų. Žinoma, jos netaps pagrindiniu namo šildymo elementu, bet tai yra puikus pagalbininkas. Kita vertus, beveik visuose pastatuose langai yra kažkuo dengiami, tad, kodėl nenaudoti to dalyko, kuris teikia naudą – paprastai tariant, mažina sąskaitas. Papildoma nauda, jog su žaliuzėmis patalpoje daug šviesiau nei, sakykime, su roletais – taip galima reguliuoti šviesos srautą, tiesiog nukreipti jį į lubas, kartu neprarandant privatumo.
 
Kokią realią jų naudą galėsime pajusti?
 
Vasarą Santariškių klinikose darėme tyrimą. Pasirinkome du gretimus vienodus kabinetus, kurių langai nukreipti į pietų pusę. Viename pakabinome mūsų žaliuzes, o kitame buvo paprastas roletas. Paaiškėjo, jog pastarajame temperatūra vidutiniškai buvo 3 laipsniais didesnė. Kitaip tariant, 28 ar 25 laipsniai šilumos –skirtumas tikrai jaučiamas, o tiek patalpą atvėsinti kondicionieriumi būtų išnaudojama labai daug elektros. Apskaičiuota, jog naudojant šias žaliuzes per metus jų kvadratinis metras sutaupytų apie 300 kilovatų energijos – tiek, kiek per šį laikotarpį sunaudoja šaldytuvas. Jei sugebi pasiimti iš aplinkos tau reikalingus dalykus, nieko papildomai nedeginant, nenaudojant ir neteršiant – tai pagrindinis švaraus ir aplinkai draugiško gyvenimo principas.
 
Kaip kilo idėja kurti šį produktą?
 
Ji tiesiog paėmė ir atėjo. Kaip estai turi „Skype“, taip ir Lietuvai reikia įmonių, kurios eitų per pasaulį. Tam reikia pasiūlyti kažką unikalaus, naują produktų kategoriją. Savo srityje, kaip ir kadaise „Skype“ savojoje, mes turime visiškai naują produktą, kurio kryptingai ieškojome daug metų, kūrėme daug prototipų, gilinomės ir galiausiai pavyko. Testuojant labai padėjo dr. G. Šiupšinskas: kai išsikeli hipotezę ir turi galimybę pasišnekėti su protingu žmogumi, kuris giliai supranta teorinę pusę, kai jis gali visa tai aprašyti, paremti formulėmis, skaičiavimais, produktas įgauna visai kitą vertę. Tuomet žinai, ne tik kaip, bet ir kodėl tai veiks. Mes tai padarėme ir, kaip dabar sakome, jau ir moksliškai įrodyta, jog žaliuzės veikia. Šiuo metu pradedame darbą su Lietuvos įmone „Ardena“ – paleisime gamybą. Smagiausia, jog mūsų žaliuzių kaina nuo paprastų žaliuzių skirsis vos keliais ar keliolika eurų, o suteikiama nauda bus nepalyginamai didesnė.
 
Viename interviu užsiminėte, jog tikitės po kurio laiko pamatyti savo žaliuzes ir ant Kinijos gyventojų langų…
 
Mūsų reali ambicija, kad po 10-mečio įprastų žaliuzių rinka gerokai susitrauks, o vietoje jų atsiras mūsiškės. Galima prašyti riešutus rinkti gaidelio, bet voverė tai daro daug kartų efektyviau, o ir maisto reikalauja mažiau. Mūsų pagrindinės rinkos – Europa ir Amerika. Jeigu mes patys ir neišvystysime „Collect & Reflect“ pardavimų, tai šis produktas tiesiog neturi šansų neišplisti: bet kas, paaiškinus jam technologiją, nesupranta, kodėl tai nenaudojama iki šiol. Vadinasi, produktas tikrai išplis. Neabejoju, jog jis taupys daug pinigų, nes po keleto metų jį nukopijuos kinai, vietnamiečiai. Kaip kitaip sutaupyti daug CO2? Mažais dalykais ir per visą pasaulį. Jeigu mūsų žaliuzės kabės pas kinus, pas juos bus mažiau smogo – mums tai yra svarbu, tai lygiuojasi su mūsų įmonės vertybėmis.
 
Ar lietuviai rūpinasi protinga namų energetika? Kiek mums aktuali saulės energija?
 
Šilumos mums reikės visada, o, protingai susitvarkius, mes galėtume sutaupyti labai daug energijos bei pinigų. Pasaulyje jaučiamas kuro trūkumas, na, o saulė šviečia visada, jos ištekliai yra nesunaudojami. Kadangi esame maža šalis, mums itin aktualu plėtoti saulės energijos surinkimo metodiką, išrasti naujų dalykų ir šias technologijas plėtoti po pasaulį – taip susitvarkytume tiek valstybės viduje, tiek padėtume kitiems. Viena iš mūsų šalies stiprybių galėtų būti žalias požiūris. Kaip norint turėti gerą krepšinio komandą, taip ir kitose srityse, reikia turėti gerus trenerius bei infrastruktūrą – mes Lietuvoje tai turime, turime potencialą.
 

Galerija

Panašios naujienos

Kviečiame savanoriauti!
Kviečiame savanoriauti!
Kviečiame savanoriauti Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginiuose. Trumpalaikė savanorystė 2027 m. pirmąjį pusmetį Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai, todėl Vilniuje vyks aukšto lygio tarptautiniai renginiai. Europos Sąjungos valstybių narių ministrus, pareigūnus ir tarptautines delegacijas subursiantis Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai ieško pastiprinimo. Kviečiame motyvuotus studentus prisidėti prie renginių organizavimo ir logistikos užtikrinimo savanorystės pagrindu. Tikimės, kad: • esi ne jaunesnis (-ė) nei 18 metų (2027 m. sausio 1 d.); • gerai moki anglų kalbą (ne žemesniu nei B2 lygiu); • esi atsakingas (-a) ir iniciatyvus (-i); • domiesi tarptautiniais procesais ir renginių organizavimu bei nori tapti Lietuvos veidu tarptautiniuose renginiuose. Savanorių veiklos: • pagalba registracijos ir akreditacijos procesuose; • delegacijų informavimas ir nukreipimas; • renginių logistikos ir organizacinių procesų palaikymas. Įsitraukimo trukmė: 1–2 dienos bent penkiuose renginiuose (viso 17 renginių). Tai puiki galimybė įgyti tarptautinių renginių organizavimo patirties ir iš arti pamatyti, kaip vyksta vienas svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai etapų. Norinčius dalyvauti kviečiame pateikti gyvenimo aprašymą (CV), trumpą motyvacinį laišką ir aukštojo mokslo įstaigos rekomendacinį laišką el. paštu stud@vilniustech.lt iki 2026 m. rugsėjo 15 d. Ilgesnės trukmės įsitraukimas / praktika (savanorystės pagrindais) Siūlome atlikti praktiką organizuojant Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginius! Užsienio reikalų ministerija kviečia studentus prisidėti prie Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginių logistikos užtikrinimo 2027 m. sausio–birželio mėnesiais. Ką veiksi? • prisidėsi prie akreditacijos centro veiklos; • padėsi koordinuoti renginių logistiką; • dalyvausi delegacijų aptarnavimo procesuose; • prisidėsi prie komunikacijos ir organizacinių užduočių; • siūlysime praktiką atlikti savanorystės pagrindais. Tikimės, kad: • gerai moki anglų kalbą (B2 lygis); • esi atsakinga (-s) ir organizuota (-s); • gali įsipareigoti ilgesniam laikotarpiui; • turi savanorystės ar renginių organizavimo patirties (privalumas). Įsitraukimo laikotarpis: 2027 m. sausio–birželio mėn. Grafikas / datos gali būti derinamos bendru sutarimu. Studentams, kurių studijų programos numato praktiką, gali būti sudaryta galimybė šią savanorystės veiklą įskaityti kaip praktiką. Jei nori prisidėti prie vieno svarbiausių Lietuvos tarptautinių projektų ir įgyti vertingos profesinės patirties, kviečiame kandidatuoti pateikiant CV ir motyvacinį laišką el. paštu: stud@vilniustech.lt iki spalio 15 d.
Plačiau
Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą
Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą
Šiuolaikiniai inžineriniai sprendimai vis dažniau gimsta bendradarbiaujant skirtingų sričių specialistams. Universitetinė aplinka suteikia galimybę sujungti skirtingas kompetencijas ir kurti sprendimus, kurie vienos disciplinos ribose būtų sunkiai įgyvendinami. Toks bendradarbiavimas išryškėjo ir baigiamajame bakalauro darbe, kuriame VILNIUS TECH studentai Laura Venckutė (Elektronikos fakultetas) ir Abderrazak El Aamrani (Mechanikos fakultetas) sujungė elektronikos bei medicinos inžinerijos žinias, kurdami žmogaus judesių atpažinimo ir vertinimo sistemą. Projekto pradžioje Medicinos inžinerijos ir Elektronikos inžinerijos studijų programų studentai siekė išspręsti problemą, aktualią tiek sporto, tiek reabilitacijos srityse – trūksta prieinamų sistemų, galinčių automatiškai atpažinti ir įvertinti žmogaus atliekamus judesius ir suteikti momentinį grįžtamąjį ryšį. Kaip pažymi projekto autoriai, neteisingai atliekami judesiai gali sumažinti treniruočių efektyvumą ir padidinti traumų riziką reabilitacijos, sporto ar kasdienės veiklos metu. Būtent todėl buvo nuspręsta ieškoti technologinio sprendimo, kuris galėtų padėti objektyviai ir greitai įvertinti judesių kokybę. [caption id="attachment_120706" align="alignnone" width="2048"] Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą[/caption] Idėja kilo iš ankstesnių projektų ir studijų metu įgytos patirties, o svarbiu postūmiu tapo dėstytojų pasiūlyta bendradarbiavimo galimybė. Nuo pat pradžių buvo aišku, kad projektui reikės skirtingų sričių žinių – judesių analizė reikalauja ne tik techninės sistemos sukūrimo, bet ir gebėjimo apibrėžti prasmingus žmogaus judesių vertinimo kriterijus. Studentai projekte pritaikė skirtingas, tačiau neatsiejamas ir papildančias kompetencijas. Elektronikos inžinerijos studentė buvo atsakinga už kompiuterinę regą, įterptines sistemas ir sistemos integravimą, o medicinos inžinerijos studentas prisidėjo biomechanikos bei žmogaus judesių vertinimo žiniomis. Nors darbai buvo paskirstyti pagal kompetencijas, svarbiausi sprendimai buvo priimami kartu. Nuo pirminės koncepcijos iki veikiančios sistemos Pradiniame etape buvo planuojama sukurti sistemą, galinčią analizuoti platesnį judesių spektrą ir atlikti daugiau analizės funkcijų. Tačiau projekto eigoje teko atsižvelgti į techninius apribojimus, turimus aparatinius resursus ir baigiamojo darbo apimtį. Dėl šių priežasčių dalies idėjų buvo atsisakyta. Komandos nariai teigia, kad projekto metu nekilo didesnių nesutarimų. Sprendimai buvo priimami aptariant galimas alternatyvas, vertinant jų atitikimą projekto tikslams ir, kai buvo įmanoma, išbandant skirtingus metodus praktikoje. Kai techniniai reikalavimai nesutapdavo, buvo ieškoma sprendimo, kuris geriausiai atitiktų tiek projekto tikslus, tiek įgyvendinimo galimybes. Galutinis projekto rezultatas – žmogaus judesių atpažinimo ir grįžtamojo ryšio sistema, paremta kūno pozos nustatymo algoritmu, skirta krepšinio metimo analizei. Sistema realiuoju laiku aptinka žmogų, nustato jo kūno padėtį ir pagal biomechaninius kriterijus įvertina metimo techniką, o vėliau pateikia vartotojui grįžtamąjį ryšį. Tarpdiscipliniškumo vertė ir ateities galimybės Testavimo metu sistema veikė geriau nei tikėtasi – ji sėkmingai analizavo skirtingo ūgio naudotojų judesius ir išlaikė patikimą veikimą net iki 12 metrų atstumu. Studentų teigimu, lūkesčius pranoko ne tik techniniai rezultatai, bet ir pats bendradarbiavimo procesas. Jų nuomone, teoriškai tokį projektą būtų galima įgyvendinti ir vienos srities specialistui, tačiau praktiškai tai būtų sudėtinga ir neefektyvu. Projektas reikalavo tiek elektronikos žinių, tiek žmogaus judesių analizės supratimo. Be abiejų sričių kompetencijų būtų reikėję daug daugiau laiko skirti naujų temų studijavimui ir sprendimų paieškai. Ateityje studentai mato galimybių toliau plėtoti projektą gerinant sistemos stabilumą, optimizuojant resursų naudojimą, plečiant palaikomų judesių skaičių ir didinant judesių atpažinimo tikslumą. Nors jie dar nėra tikri, ar ateityje dirbs būtent šioje srityje, tikisi ir toliau gilinti žinias susijusiose technologijų ir inžinerijos kryptyse. Vadovų įžvalgos: tarpdiscipliniškumas kaip ateities inžinerijos pagrindas Baigiamojo darbo vadovai pabrėžia, kad projekto tema natūraliai reikalavo skirtingų disciplinų bendradarbiavimo. Tačiau didžiausia šio projekto vertė slypi ne tik sukurtame techniniame sprendime, bet ir studentų gebėjime efektyviai bendradarbiauti. Medicinos inžinerijos studijų programos dėstytoja prof. dr. Kristina Daunoravičienė pabrėžia, kad žmogaus kūno padėties atpažinimo ir vertinimo sistemos kūrimas apima tiek žmogaus judesio ir biomechanikos supratimą, tiek gebėjimą sukurti techninę sistemą, kuri galėtų surinkti, apdoroti ir pateikti informaciją vartotojui. „Skirtingų žinių ir kompetencijų poreikis nulėmė, kad tema tapo puikia terpe bendradarbiavimui tarp medicinos ir elektronikos inžinerijos studentų. Tokiuose projektuose gimsta ne tik techniniai sprendimai, bet ir gebėjimas suprasti kitų sričių logiką, apribojimus bei prioritetus“, – teigia prof. dr. K. Daunoravičienė. Nors projekto pradžioje studentai buvo nepažįstami ir atstovavo skirtingoms studijų kryptims, bendras tikslas greitai tapo pagrindu sėkmingam darbui. Vadovė pabrėžia, kad medicinos inžinerija į projektą atnešė žmogaus judesio vertinimo ir rezultatų interpretavimo perspektyvą, o elektronikos inžinerija – sistemų architektūros, prototipavimo ir optimizavimo žinias. Pasak prof. dr. K. Daunoravičienės, svarbiausias projekto rezultatas yra ne tik sukurtas prototipas ir jo išvesties palyginimas su „Xsens“ judesio analizės sistema gautais rezultatais. „Ne mažiau svarbios yra bendradarbiavimo, komunikacijos, pasitikėjimo, iniciatyvos ir gebėjimo mokytis vienam iš kito kompetencijos. Būtent jos leidžia geroms idėjoms virsti realiai veikiančiais sprendimais“, – įsitikinusi profesorė. Elektronikos fakulteto dėstytojas doc. dr. Vytautas Abromavičius taip pat atkreipia dėmesį, kad kad dirbtinio intelekto eroje vis didesnę reikšmę įgauna ne tik techninės kompetencijos, bet būtina ir aiški komunikacija, gebėjimas suprasti skirtingų sričių specialistus ir kartu siekti bendro tikslo. „Šis baigiamasis darbas parodė, kad mūsų studentai puikiai bendravo tarpusavyje, gebėjo specifinius ir profesinius terminus perteikti paprasta, suprantama kalba. Toks tarpusavio supratimas leido efektyviai sujungti skirtingų disciplinų žinias į puikų rezultatą“, – sako doc. dr. V. Abromavičius. Jo teigimu, tarpdisciplininių projektų poreikis šiuolaikinėje inžinerijoje nuolat auga. Kiekvienas realus rinkai kuriamas projektas susideda iš daugelio dedamųjų, todėl platesnis problemos suvokimas užtikrina geresnį produkto pritaikomumą ir galutinį užbaigtumą.
Plačiau