„Pernai Vilniaus miesto Rinktinės gatvėje buvo įrengtas nedidelis ruoželis su gumos asfaltu. Tai dar viena aktuali tema, kuomet perdirbta padangų guma yra panaudojama modifikuoti asfaltui. Stebime, kaip tam ruožui sekasi funkcionuoti“, – LRT RADIJUI sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kelių tyrimo instituto direktorius prof. Audrius Vaitkus, sostinėje stebintis dar kelis inovatyvius asfaltavimo bandymus.
Atliekos ar šalutiniai produktai?
Ar realu, kad Lietuvoje bus tiesiami keliai, naudojant iš atliekų deginimo susidariusius pelenus, šlaką, plastiką ir kitas netradicines medžiagas? VGTU Kelių tyrimo instituto direktorius prof. A. Vaitkus sako, kad tai, ką mes metame į buitinių atliekų konteinerius, dažniausiai yra deginama, o gaunamas šalutinis produktas galėtų būti panaudojamas praktiškai.
„Jei kalbėsime konkrečiai apie komunalinių atliekų deginimą ir po deginimo susidarančias medžiagas, priimta vadinti, kad tai yra atliekos, tačiau tas atliekas mes dar klasifikuojame į tas, kurių jau niekur negalima panaudoti, ir tokias atliekas, kurios gali tapti šalutiniais produktais“, – pasakoja A. Vaitkus.
Pasak jo, šalutiniai produktai nuo atliekų skiriasi tuo, kad yra žinomas jų panaudojimas, fizikinės, mechaninės savybės bei jų nekenksmingumas.
„Tik tuomet juos galima vadinti šalutiniais produktais. Šiuo atveju šalutiniai produktai susidaro deginimo metu, kuomet jie iškrenta pelenų ar šlako pavidalu. Taip pat degimo procese išsiskiria dujos bei pelenų lakiosios dalys, kurios yra sugaudomos specialiaisiais filtrais. Tie filtrai sugaudo ir kitas itin pavojingas medžiagas, sunkiuosius metalus. Visos šios pavojingos sveikatai ir aplinkai medžiagos privalo būti utilizuojamos ir nenaudojamos civilinėje inžinerijoje ir aplinkoje“, – teigia profesorius.
Šlaką panaudojo pėsčiųjų takui
A. Vaitkus taip pat primena pelenų, susidarančių deginant žaliąsias arba bio atliekas, panaudojimo galimybes. „Tokius pelenus galima naudoti žemės ūkyje. Šiuo metu vykdome tyrimus dėl tokių pelenų panaudojimo sustiprinti žemės sankasas, gruntui surišti. Tokio šalutinio produkto panaudojimo spektras plečiasi“, – optimistiškai kalba VGTU profesorius.
Pelenų tyrimai ilgą laiką rodė, kad juose yra, nors ir labai maža, dalis kenksmingo elemento, dėl kurio jų panaudojimas buvo ribojamas. Profesorius tikina, kad tiek vienai, tiek kitai pelenų rūšims yra taikomi griežti reikalavimai, ir jeigu tie reikalavimai nėra užtikrinami deginimo metu, iškritus pelenams, jų naudoti apskritai niekur negalima.
Profesorius neabejoja „verslo atėjimo pas mokslą“ svarba. Tuomet, pasak jo, moksliniai bandymai įgauna visai kitą prasmę ir greitį. „Pritaikymo būdų esame radę ne vieną. Realybėje jau yra nutiestas pėsčiųjų takas Vilniaus mieste, – intriguoja pašnekovas. – Dalis tako pamato nutiesta, panaudojant ne smėlį, o iš komunalinių atliekų gautą šlaką. Tai nedidelis tako ruoželis – 40–50 metrų. Stebime kaip jis funkcionuoja“.
Pelenų tyrimai ilgą laiką rodė, kad juose yra, nors ir labai maža, dalis kenksmingo elemento, dėl kurio jų panaudojimas buvo ribojamas. Profesorius tikina, kad tiek vienai, tiek kitai pelenų rūšims yra taikomi griežti reikalavimai, ir jeigu tie reikalavimai nėra užtikrinami deginimo metu, iškritus pelenams, jų naudoti apskritai niekur negalima.
Pirminiai stebėjimai, pasak profesoriaus, yra daug žadantys. „Lyginant su ruožais, kuriuose yra panaudotas smėlis ir žvyro mišinys, skirtumų su ruožu, kuriame panaudotas iš komunalinių atliekų gautas šlakas, kol kas nematome praėjus jau pusantriems metams, – rezultatus apibendrina A. Vaitkus. – Tai reiškia, kad abiejų naudotų medžiagų savybės yra lygiavertės“.
Rinktinės gatvėje – gumos asfaltas
Pašnekovas primena ir kitą įgyvendintą inovatyvų bandymą. „Turime analogišką variantą, kuomet šlakas yra sumaišytas su skalda ir panaudotas sunkiasvorių transporto priemonių parkavimo aikštelei tiesti, – dar vieną konkretų šlako panaudojimo būdą įvardina profesorius. – Toks bandymas įgyvendintas privačiame sektoriuje. Ten, taip pat jau po pusantrų metų, matome, kad dangos funkcionavimas yra geras“.
Vis tik, pasak A. Vaitkaus, kuomet „kalbame apie infrastruktūrą, reikia pabrėžti, kad pusantrų metų nieko nereiškia“. „Apie inovatyvių sprendimų pasiteisinimą reiktų kalbėti po 30–50 metų, jei norime, kad asfaltas tarnautų kuo ilgiau, ir prie konkretaus kelio su remonto darbais reiktų grįžti kuo rečiau“, – tikina pašnekovas.
Lietuvoje praktiškai panaudojamas ne tik buitinių atliekų deginimo metu iškritęs šlakas, bet ir šalutinės medžiagos, išsiskiriančios deginant padangas. „Pernai Vilniaus miesto Rinktinės gatvėje buvo įrengtas nedidelis ruoželis su gumos asfaltu. Tai dar viena aktuali tema, kuomet perdirbta padangų guma yra panaudojama modifikuoti asfaltui, – pasakoja A. Vaitkus. – Stebime, kaip tam ruožui sekasi funkcionuoti“.
Pasak jo, keliai nėra ta vieta, į kurią galima viską sudėti. „Tai integrali aplinkos dalis, į kurią galime dėti tik tas medžiagas, kurios yra nekenksmingos ir kurių savybės atitinka keliams keliamus reikalavimus bei bus užtikrintas tokio kelio ilgaamžiškumas“, – tvirtina VGTU profesorius.
Parengė Vismantas Žuklevičius
Šaltinis: LRT.LT
Galerija
