Stojantiesiems

Lietuvos logistika ir transportas auga, tačiau specialistų trūkumas tampa vis didesniu iššūkiu

Liepos 22, 2025
Retas kuris susimąsto, kokie priklausomi esame nuo sklandžiai veikiančio transporto ir logistikos sektoriaus. Tačiau įsivaizduokime: jei logistikos tiekimo grandinė sustotų, per keletą dienų nustotų veikti siuntų tarnybos, parduotuvėse imtų trūkti produktų, bankomatuose neliktų grynųjų pinigų, pradėtų stigti degalų, sustotų pramonė. Toks scenarijus aiškiai parodo, kad logistika – tai ne tik prekių judėjimas, bet ir visos šiuolaikinės ekonomikos bei visuomenės variklis.

Lietuvoje šis sektorius yra vienas svarbiausių ir sukuria apie 12 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Kaip ir kiekviena verslo šaka – efektyvi logistika neįmanoma be profesionalių ir patyrusių darbuotojų.

„Šiandien turime iššūkių dėl vairuotojų trūkumo tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje. Tačiau jokios sistemos negali veikti be logistikos specialistų, kurie valdo visą tiekimo grandinę, analizuoja duomenis, geba optimizuoti logistikos veiklą, valdyti rizikas dirbti su tarptautiniais partneriais“, – sako Lietuvos logistikos asociacijos (LLA) prezidentas Antanas Šimelis.

Lietuvos darbo rinkoje šių specialistų ima vis labiau trūkti. Prie to prisideda vyraujantys mitai, jog logistika – tai „fūrų“ verslas, arba kad šioje srityje mažai karjeros galimybių. Vis dėlto, A. Šimelis bei VILNIUS TECH Logistikos ir transporto vadybos katedros vedėjas profesorius dr. Darius Bazaras šiuos mitus paneigia bei tvirtina, jog logistika – nuolat augantis bei plačias karjeros perspektyvas suteikiantis sektorius.

Nuolat augančios galimybės

Lietuvos logistikos sektorius yra vienas svarbiausių šalies ekonomikos variklių. Nors pastaruoju metu susiduriama su geopolitiniais iššūkiais ir ekonominiu neapibrėžtumu, sektorius rodo augimo tendencijas ir lyderystę Baltijos regione, teigia beveik trijų dešimtmečių patirtį logistikos sektoriuje turintis A. Šimelis.

„Daugelio jau nebestebina, kad nuolat gyvename įvairių įvykių sūkuryje: globalizacijos poreikiai, pasaulinė finansų krizė, mobilumo paketas, įtampos bet kuriame žemyne, pandemija ir, galiausia, karas Ukrainoje pareikalavo veikti greitai ir sumaniai. Dabar matome, kad Lietuvos verslas moka prisitaikyti ir išgyventi bet kokiomis sąlygomis. Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos logistika puikiai susitvarkė su iššūkiais ir persiorientavo nuo tranzito tarp Vakarų ir Rytų rinkų iki stipraus žaidėjo Europos sąjungos viduje“, – pasakoja LLA prezidentas.

Pasak eksperto, per artimiausius 5–10 metų Lietuvos logistikos sektoriuje galime laukti reikšmingų technologinių pokyčių: dėl augančių veiklos kaštų dėmesys efektyvumui spartins skaitmenizaciją, automatizaciją ir robotizaciją, toliau bus diegiamos tvarumo iniciatyvos, o žalioji logistika taps svarbia grandimi sujungti gamybą, prekybą ir perdirbimą.

„Lietuvos logistikos įmonės yra pažengusios diegdamos automatizuotus ir skaitmeninius sprendimus, kadangi turime smalsius ir profesionalius darbuotojus bei investuojančius į technologijas verslus. Galima drąsiai teigti, kad Lietuvos logistikos sektorius žengia skaitmeninės transformacijos keliu, kurio tempas priklauso ne tik nuo finansų, bet ir nuo įmonės dydžio ir požiūrio, lyderystės vizijos, žinių ir aiškaus supratimo apie technologijų naudą“, – sako LLA prezidentas.

Logistikos specialistai reikalingi visur

Pastaraisiais metais įvairių sričių specialistų logistikos srityje mažėja. Su tuo neretai susijęs ir gajus mitas, kad pagrindinis darbas šiame sektoriuje – vairuoti vilkikus. Tačiau, kaip pasakoja A. Šimelis, logistikoje dirba ir nemažai kitų sričių specialistų, atsakingų už tai, kad kasdien parduotuvėse netrūktų maisto arba kuro degalinėse.

„Anksčiau logistika iš tiesų dažnai buvo suvokiama siaurai, kaip prekių gabenimas iš taško A į tašką B. Tačiau šiandien ši sąvoka yra kur kas platesnė ir apima visą sudėtingą tiekimo grandinės valdymą. Šiuolaikinė logistika yra integruota sistema – tai ne tik fizinis prekių judėjimas, bet ir visų su tuo susijusių procesų planavimas, įgyvendinimas ir kontrolė nuo žaliavų išgavimo iki galutinio produkto pristatymo vartotojui, bei atgal iki žaliavų“, – pasakoja logistikos ekspertas.

Pasak A. Šimelio, logistikos sektorius vis labiau susiduria su kvalifikuotų specialistų, mokančių dirbti su moderniomis technologijomis ir valdyti sudėtingas tiekimo grandines, trūkumu. „Tai rodo sektoriaus transformaciją ir augantį poreikį investuoti į technologijas bei darbuotojų kompetencijas. Be tradicinių transporto veiklos valdymo, atsargų vadybos, pardavimų ir klientų aptarnavimo bei kokybės valdymo kompetencijų, auga informacinių technologijų specialistų ir sistemų integratorių, robotikos inžinierių poreikis. Šių gebėjimų svarba ateityje tik didės, o specialistai, kurie išmanys, kaip efektyviai panaudoti naujas technologijas, turės dideles karjeros perspektyvas.“

LLA prezidentas priduria, jog logistika – itin dinamiška sritis, atverianti plačias galimybes augti ir tobulėti.

„Tai apima ne tik tiesiogiai su logistika susijusius sektorius, bet ir beveik visą ekonomiką, nes be efektyvaus prekių ir paslaugų judėjimo neapsieina jokia veikla. Tai reiškia, kad įgijus logistikos žinių ir įgūdžių, galima sėkmingai dirbti ir specializuotis įvairiose srityse, kadangi logistikos specialistai yra reikalingi visur“, – teigia A. Šimelis.

Studijos ateities lyderiams

Logistikos ir transporto vadybos studijų programa (tai yra atnaujinta Transporto inžinerinės ekonomikos ir logistikos studijų programa, sutrumpinta mokslų trukme iki 3,5 metų) VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakultete dėstoma jau apie keturis dešimtmečius, ir toliau išlieka viena stipriausių programų, ruošiančių ateities specialistus. Prof. dr. D. Bazaras pasakoja – studijų programa yra nuolat atnaujinama, kad būtų aktuali verslui, visuomenei, darbo rinkai ir patraukli ją pasirinkusiam studentui.

„Logistikos ir transporto vadybos studijų programa yra nuolatiniame tobulėjime, kadangi nuolat peržiūrime dėstomų dalykų turinį, atsižvelgiame į socialinių partnerių pastabas, studentų ir absolventų vertinimus. Per pastaruosius metus įvyko daug pasikeitimų: buvo patobulintas studijų turinys, iki 3,5 metų sutrumpėjo mokslų trukmė, pakeistas pavadinimas. Trumpesnės studijos yra labiau koncentruotos, o po jų lengviau ir greičiau įsilieti į nuolatinį darbą. Be to, po studijų baigimo sausio mėnesį, absolventai turi itin reikalingą pusmetį pamąstyti apie tolimesnius karjeros sprendimus ir jau nuo rudens tęsti studijas mūsų magistrantūros programose“, – pasakoja Logistikos ir transporto vadybos katedros vedėjas.

Tobulinant studijų turinį, daug dėmesio skiriama logistikos ir verslo ekspertų rekomendacijoms, todėl mokslus baigę specialistai atliepia darbo rinkos poreikius.

„Verslas ieško kompetentingų, norinčių tobulėti, puikiai transporto bei logistikos procesus išmanančių ir gerai informacines technologijas įvaldžiusių specialistų. Ne mažiau svarbios ir verslumo, atsakomybės, iniciatyvumo bei komunikabilumo savybės, užsienio kalbų mokėjimas, gebėjimas parduoti paslaugą, todėl ugdome šias kompetencijas ir įgūdžius Siekiame, kad studentai gautų logistikos ir transporto procesų pokyčių vadybos, darbo su informacinėmis sistemomis ir technologijomis, kaip ir naujausio – dirbtinio intelekto – galimybių įvaldymo įgūdžius bei žinias.“

Be to, studentams dalį paskaitų skaito, veda pratybas bei vadovauja baigiamiesiems darbams dėstytojai, dirbantys arba dirbę transporto ir logistikos sektoriuje, todėl būsimieji specialistai gauna ne tik teorinių žinių, bet ir pavyzdžių iš realios verslo praktikos.

Studentai taip pat turi galimybę atlikti pažintinę bei gamybinę praktiką, išvykti į užsienio universitetus bei gauti dvigubą VILNIUS TECH ir Vindeshaimo (Nyderlandai) universitetų diplomą.

„Studijų metu sudarome visas motyvacines galimybes studentams keistis ir tobulėti – organizuojame pažintines praktikas ir ekskursijas, skatiname dirbti komandose, rengti bendrus projektus, dalyvauti „Erasmus+„ išvykose, intensyviose tarptautinėse studijų savaitėse ir kituose renginiuose, kurių gausu tiek studijų programoje, tiek neformalioje veikloje, taip pat dalyvauti studentų organizacijose, meno ar sporto kolektyvuose“, – pasakoja prof. dr. D. Bazaras.

Kodėl verta rinktis Logistikos ir transporto vadybos studijas?

„Kokią karjerą pasirinkti, jaunam žmogui nuspręsti yra svarbus žingsnis. Logistika – ypač perspektyvi sritis, kurioje tikrai neteks nuobodžiauti: ji dinamiška, inovatyvi, kosmopolitiška ir globali. Čia save atras kiekvienas, kuris domisi automatizacija, dirbtiniu intelektu, duomenų analitika ir kitomis naujovėmis, bei turės visas galimybes siekti karjeros aukštumų tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje“, – pataria LLA prezidentas A. Šimelis.

„Žmonės visada norės valgyti, gydytis, pirkti prekes, keliauti ir judėti miestuose – todėl logistikos ir transporto poreikis yra nuolatinis, kinta tik formos, aplinkybės, tačiau šios veiklos bus reikalingos visada“, – reziumuoja VILNIUS TECH profesorius dr. D. Bazaras.

Daugiau apie Logistikos ir transporto vadybos studijų programą (anksčiau – Transporto inžinerinė ekonomika ir logistika) rasite čia.

 

Galerija

Panašios naujienos

Kviečiame savanoriauti!
Kviečiame savanoriauti!
Kviečiame savanoriauti Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginiuose. Trumpalaikė savanorystė 2027 m. pirmąjį pusmetį Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai, todėl Vilniuje vyks aukšto lygio tarptautiniai renginiai. Europos Sąjungos valstybių narių ministrus, pareigūnus ir tarptautines delegacijas subursiantis Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai ieško pastiprinimo. Kviečiame motyvuotus studentus prisidėti prie renginių organizavimo ir logistikos užtikrinimo savanorystės pagrindu. Tikimės, kad: • esi ne jaunesnis (-ė) nei 18 metų (2027 m. sausio 1 d.); • gerai moki anglų kalbą (ne žemesniu nei B2 lygiu); • esi atsakingas (-a) ir iniciatyvus (-i); • domiesi tarptautiniais procesais ir renginių organizavimu bei nori tapti Lietuvos veidu tarptautiniuose renginiuose. Savanorių veiklos: • pagalba registracijos ir akreditacijos procesuose; • delegacijų informavimas ir nukreipimas; • renginių logistikos ir organizacinių procesų palaikymas. Įsitraukimo trukmė: 1–2 dienos bent penkiuose renginiuose (viso 17 renginių). Tai puiki galimybė įgyti tarptautinių renginių organizavimo patirties ir iš arti pamatyti, kaip vyksta vienas svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai etapų. Norinčius dalyvauti kviečiame pateikti gyvenimo aprašymą (CV), trumpą motyvacinį laišką ir aukštojo mokslo įstaigos rekomendacinį laišką el. paštu stud@vilniustech.lt iki 2026 m. rugsėjo 15 d. Ilgesnės trukmės įsitraukimas / praktika (savanorystės pagrindais) Siūlome atlikti praktiką organizuojant Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginius! Užsienio reikalų ministerija kviečia studentus prisidėti prie Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginių logistikos užtikrinimo 2027 m. sausio–birželio mėnesiais. Ką veiksi? • prisidėsi prie akreditacijos centro veiklos; • padėsi koordinuoti renginių logistiką; • dalyvausi delegacijų aptarnavimo procesuose; • prisidėsi prie komunikacijos ir organizacinių užduočių; • siūlysime praktiką atlikti savanorystės pagrindais. Tikimės, kad: • gerai moki anglų kalbą (B2 lygis); • esi atsakinga (-s) ir organizuota (-s); • gali įsipareigoti ilgesniam laikotarpiui; • turi savanorystės ar renginių organizavimo patirties (privalumas). Įsitraukimo laikotarpis: 2027 m. sausio–birželio mėn. Grafikas / datos gali būti derinamos bendru sutarimu. Studentams, kurių studijų programos numato praktiką, gali būti sudaryta galimybė šią savanorystės veiklą įskaityti kaip praktiką. Jei nori prisidėti prie vieno svarbiausių Lietuvos tarptautinių projektų ir įgyti vertingos profesinės patirties, kviečiame kandidatuoti pateikiant CV ir motyvacinį laišką el. paštu: stud@vilniustech.lt iki spalio 15 d.
Plačiau
Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą
Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą
Šiuolaikiniai inžineriniai sprendimai vis dažniau gimsta bendradarbiaujant skirtingų sričių specialistams. Universitetinė aplinka suteikia galimybę sujungti skirtingas kompetencijas ir kurti sprendimus, kurie vienos disciplinos ribose būtų sunkiai įgyvendinami. Toks bendradarbiavimas išryškėjo ir baigiamajame bakalauro darbe, kuriame VILNIUS TECH studentai Laura Venckutė (Elektronikos fakultetas) ir Abderrazak El Aamrani (Mechanikos fakultetas) sujungė elektronikos bei medicinos inžinerijos žinias, kurdami žmogaus judesių atpažinimo ir vertinimo sistemą. Projekto pradžioje Medicinos inžinerijos ir Elektronikos inžinerijos studijų programų studentai siekė išspręsti problemą, aktualią tiek sporto, tiek reabilitacijos srityse – trūksta prieinamų sistemų, galinčių automatiškai atpažinti ir įvertinti žmogaus atliekamus judesius ir suteikti momentinį grįžtamąjį ryšį. Kaip pažymi projekto autoriai, neteisingai atliekami judesiai gali sumažinti treniruočių efektyvumą ir padidinti traumų riziką reabilitacijos, sporto ar kasdienės veiklos metu. Būtent todėl buvo nuspręsta ieškoti technologinio sprendimo, kuris galėtų padėti objektyviai ir greitai įvertinti judesių kokybę. [caption id="attachment_120706" align="alignnone" width="2048"] Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą[/caption] Idėja kilo iš ankstesnių projektų ir studijų metu įgytos patirties, o svarbiu postūmiu tapo dėstytojų pasiūlyta bendradarbiavimo galimybė. Nuo pat pradžių buvo aišku, kad projektui reikės skirtingų sričių žinių – judesių analizė reikalauja ne tik techninės sistemos sukūrimo, bet ir gebėjimo apibrėžti prasmingus žmogaus judesių vertinimo kriterijus. Studentai projekte pritaikė skirtingas, tačiau neatsiejamas ir papildančias kompetencijas. Elektronikos inžinerijos studentė buvo atsakinga už kompiuterinę regą, įterptines sistemas ir sistemos integravimą, o medicinos inžinerijos studentas prisidėjo biomechanikos bei žmogaus judesių vertinimo žiniomis. Nors darbai buvo paskirstyti pagal kompetencijas, svarbiausi sprendimai buvo priimami kartu. Nuo pirminės koncepcijos iki veikiančios sistemos Pradiniame etape buvo planuojama sukurti sistemą, galinčią analizuoti platesnį judesių spektrą ir atlikti daugiau analizės funkcijų. Tačiau projekto eigoje teko atsižvelgti į techninius apribojimus, turimus aparatinius resursus ir baigiamojo darbo apimtį. Dėl šių priežasčių dalies idėjų buvo atsisakyta. Komandos nariai teigia, kad projekto metu nekilo didesnių nesutarimų. Sprendimai buvo priimami aptariant galimas alternatyvas, vertinant jų atitikimą projekto tikslams ir, kai buvo įmanoma, išbandant skirtingus metodus praktikoje. Kai techniniai reikalavimai nesutapdavo, buvo ieškoma sprendimo, kuris geriausiai atitiktų tiek projekto tikslus, tiek įgyvendinimo galimybes. Galutinis projekto rezultatas – žmogaus judesių atpažinimo ir grįžtamojo ryšio sistema, paremta kūno pozos nustatymo algoritmu, skirta krepšinio metimo analizei. Sistema realiuoju laiku aptinka žmogų, nustato jo kūno padėtį ir pagal biomechaninius kriterijus įvertina metimo techniką, o vėliau pateikia vartotojui grįžtamąjį ryšį. Tarpdiscipliniškumo vertė ir ateities galimybės Testavimo metu sistema veikė geriau nei tikėtasi – ji sėkmingai analizavo skirtingo ūgio naudotojų judesius ir išlaikė patikimą veikimą net iki 12 metrų atstumu. Studentų teigimu, lūkesčius pranoko ne tik techniniai rezultatai, bet ir pats bendradarbiavimo procesas. Jų nuomone, teoriškai tokį projektą būtų galima įgyvendinti ir vienos srities specialistui, tačiau praktiškai tai būtų sudėtinga ir neefektyvu. Projektas reikalavo tiek elektronikos žinių, tiek žmogaus judesių analizės supratimo. Be abiejų sričių kompetencijų būtų reikėję daug daugiau laiko skirti naujų temų studijavimui ir sprendimų paieškai. Ateityje studentai mato galimybių toliau plėtoti projektą gerinant sistemos stabilumą, optimizuojant resursų naudojimą, plečiant palaikomų judesių skaičių ir didinant judesių atpažinimo tikslumą. Nors jie dar nėra tikri, ar ateityje dirbs būtent šioje srityje, tikisi ir toliau gilinti žinias susijusiose technologijų ir inžinerijos kryptyse. Vadovų įžvalgos: tarpdiscipliniškumas kaip ateities inžinerijos pagrindas Baigiamojo darbo vadovai pabrėžia, kad projekto tema natūraliai reikalavo skirtingų disciplinų bendradarbiavimo. Tačiau didžiausia šio projekto vertė slypi ne tik sukurtame techniniame sprendime, bet ir studentų gebėjime efektyviai bendradarbiauti. Medicinos inžinerijos studijų programos dėstytoja prof. dr. Kristina Daunoravičienė pabrėžia, kad žmogaus kūno padėties atpažinimo ir vertinimo sistemos kūrimas apima tiek žmogaus judesio ir biomechanikos supratimą, tiek gebėjimą sukurti techninę sistemą, kuri galėtų surinkti, apdoroti ir pateikti informaciją vartotojui. „Skirtingų žinių ir kompetencijų poreikis nulėmė, kad tema tapo puikia terpe bendradarbiavimui tarp medicinos ir elektronikos inžinerijos studentų. Tokiuose projektuose gimsta ne tik techniniai sprendimai, bet ir gebėjimas suprasti kitų sričių logiką, apribojimus bei prioritetus“, – teigia prof. dr. K. Daunoravičienė. Nors projekto pradžioje studentai buvo nepažįstami ir atstovavo skirtingoms studijų kryptims, bendras tikslas greitai tapo pagrindu sėkmingam darbui. Vadovė pabrėžia, kad medicinos inžinerija į projektą atnešė žmogaus judesio vertinimo ir rezultatų interpretavimo perspektyvą, o elektronikos inžinerija – sistemų architektūros, prototipavimo ir optimizavimo žinias. Pasak prof. dr. K. Daunoravičienės, svarbiausias projekto rezultatas yra ne tik sukurtas prototipas ir jo išvesties palyginimas su „Xsens“ judesio analizės sistema gautais rezultatais. „Ne mažiau svarbios yra bendradarbiavimo, komunikacijos, pasitikėjimo, iniciatyvos ir gebėjimo mokytis vienam iš kito kompetencijos. Būtent jos leidžia geroms idėjoms virsti realiai veikiančiais sprendimais“, – įsitikinusi profesorė. Elektronikos fakulteto dėstytojas doc. dr. Vytautas Abromavičius taip pat atkreipia dėmesį, kad kad dirbtinio intelekto eroje vis didesnę reikšmę įgauna ne tik techninės kompetencijos, bet būtina ir aiški komunikacija, gebėjimas suprasti skirtingų sričių specialistus ir kartu siekti bendro tikslo. „Šis baigiamasis darbas parodė, kad mūsų studentai puikiai bendravo tarpusavyje, gebėjo specifinius ir profesinius terminus perteikti paprasta, suprantama kalba. Toks tarpusavio supratimas leido efektyviai sujungti skirtingų disciplinų žinias į puikų rezultatą“, – sako doc. dr. V. Abromavičius. Jo teigimu, tarpdisciplininių projektų poreikis šiuolaikinėje inžinerijoje nuolat auga. Kiekvienas realus rinkai kuriamas projektas susideda iš daugelio dedamųjų, todėl platesnis problemos suvokimas užtikrina geresnį produkto pritaikomumą ir galutinį užbaigtumą.
Plačiau