Stojantiesiems

Lietuvos marketingo asociacijos vadovė: „Verslo idėją ar modelį gali nukopijuoti, aistros – ne“

Kovo 21, 2018

Gerai išmanyti savo pasirinktą sritį ir atiduoti save 120 procentų – taip savo sėkmės modelį įvardija Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) alumnė Alvydė Palaimaitė. Negali tuo suabejoti, kai girdi su kokiu įkvėpimu ir degančiomis akimis ji kalba apie tai, kas jos kelyje svarbiausia: palaikančius artimuosius, pavyzdžiu buvusius dėstytojus, su bendraminčiais įkurtą didžiausią Lietuvoje grupinio apsipirkimo portalą „Beta.lt“ ar daugiau nei 900 narių vienijančią Lietuvos marketingo asociaciją, kurios vadove tapo 2017 m. spalio mėnesį.

Alvyde, papasakokite, kokios svajonės ir tikslai Jus atvedė į VGTU studijuoti vadybos, o vėliau ir tarptautinio verslo?

Aš užaugau smulkiųjų verslininkų šeimoje: nuo pat mažumės mačiau, kaip verslas kuriamas, kiek reikalauja darbo ir užsidegimo, padėdama tėvams ir pati puikiai perpratau prekybą. Man tai labai patiko, todėl jau nuo šešerių metų žinojau, kad būsiu verslininkė, studijuosiu vadybą ir kursiu nuosavą verslą.
VGTU pasirinkau sąmoningai, nes man labai patiko, kad universitetas be vadybinės dalies galėjo pasiūlyti daugiau, būtent techninius dalykus. Jau tada buvo aišku, kad technologijos versle bus labai svarbios.

Visada džiaugiausi savo pasirinkimu, mano nuomone, universitetas išmoko mąstyti, susirasti informaciją, padeda sukurti pažinčių tinklą. Čia sutikau puikių dėstytojų, kuriuos galiu vadinti savo įkvėpėjais, su kai kuriais bendrauju iki šiol.

Universitete buvau aktyvi, įsitraukiau į visuomeninę veiklą, tapau studentų atstovybės nare, atstovybės marketingo skyriaus vadove. Visa tai daryti motyvavo noras padėti ir prisidėti. Visiems studentams patarčiau prisidėti prie universiteto bendruomenės gyvenimo – taip greičiau atrasite jums patinkančią sritį, sužinosite, kas sekasi geriausia, be to, turėsite progą parodyti save ne tik darbdaviams, bet ir kitiems studentams, su kuriais ateityje taip pat gali suvesti darbo reikalai. Tik atminkite, viską daryti reikia nuoširdžiai, galvojant ne apie gaunamą naudą, o kuriamą vertę.

Kaip universitetas gali prisidėti prie verslumo ugdymo? Kada jis turėtų padėti, o kada pats jaunas žmogus turi imtis iniciatyvos?

Universitetas, visų pirma, yra akademinė įstaiga. Tai dažnai pamiršta visuomenė ir studentai. Jis verslumą turėtų skatinti per turinį ir formą. Turinys yra tai, kas dėstoma. Tai turėtų būti naujausios teorijos, tyrimai, išradimai, naujausių metodų pritaikymas. Forma – tai praktika, praktiniai pavyzdžiai ir užduotys, orientuotos į ateities iššūkius. Universitetas yra siejamas su pažanga, tad tiek turinys, tiek forma turi būti pažangi.

Kas motyvuotų ir įtrauktų studentus? Teorinės dalies įsisavinimas dirbant su praktiškais ir pritaikomais projektais, tyrimais, atvejų studijomis, kuriuos studentams atlikti užsako įmonės, norėdamos išspręsti konkrečią problemą. Žinoma, ir pati įmonė turėtų aktyviai įsitraukti. Bet galimybė ieškoti realių, o ne teorinių problemų sprendimų studento motyvaciją ir įsitraukimą didina šimtąkart. Kitas aspektas – tai leidžia jaunam žmogui pasijusti svarbiam, prisiimti atsakomybę. Jaunimas labai noriai prisiima atsakomybę, jie nori kurti vertę, dalyvauti procesuose, kurie matomi. Tokie projektai yra neįkainojama patirtis, kuri drauge su universiteto diplomu suteiktų studentui didelį privalumą darbo rinkoje – aš pati mielai priimčiau tokį darbuotoją pas save dirbti.

Jei šis modelis būtų taikomas dažniau, niekas nesiskųstų, kad universitetas neišmoko ar yra atitrūkęs nuo realybės. Lietuvos verslas taip pat turėtų būti aktyvesnis ir ieškoti galimybių dirbti su universitetais. Mūsų bėda – uždarumas, baimė ir nenoras dalytis informacija, bet tai būdinga visoms mažoms šalims. Laimei, situacija sparčiai keičiasi. Universitetinio jaunimo įsitraukimas svarbus ir todėl, kad tai – mūsų auditorija, mūsų ateities klientai. Kartais užsidarome savo burbule ir manome, kad viską mokame ir žinome, tad žvilgsnis iš šalies yra labai svarbus. Taip, studentams kartais trūksta žinių, bet viską atperka jų kūrybingumas ir entuziazmas. Sakau tai iš patirties, nes pati nemažai dalyvauju studentų verslumo skatinimo iniciatyvose, konsultuoju kelis startuolius.

O kokia Jūsų patirtis? Ar jaučiate universiteto indėlį į savo sėkmę?

Vadovaujuosi požiūriu, kad kiek pats susikuri ir pasiimi, tiek ir turi. Universitete iš karto įsitraukiau į studentų atstovybės veiklą, dirbau universiteto Senate, tad tikrai daug išmokau. Baigiantis studijoms man nereikėjo ieškotis darbo – pati rinkausi pasiūlymus iš įmonių, su kuriomis susipažinau organizuodama karjeros dienas ir buvau palikusi gerą įspūdį.

Visada sakau, kad kompanijos pirmiausia yra žmonės. Universitetas taip pat yra žmonės. Myliu ir gerbiu visus, kurie man padėjo. Universitete sutikau fantastiškų dėstytojų, ir kaip profesionalų, ir kaip asmenybių. Labai daug mokiausi plačiąja prasme iš mano mylimos dėstytojos ir baigiamųjų darbų vadovės doc. dr. Astos Radzevičienės: kaip suderinti dėstymą, vadovavimą skyriui, šeimą ir viską daryti su polėkiu bei degančiomis akimis. Vadovavimas savo pavyzdžiu, kokį patyriau ir universitete, iki šiol man yra pats priimtiniausias. Tokių dėstytojų, kurie moko per savo pavyzdį, norą dalytis bei žinojimą, kuo dalytis, universitete reikėtų kuo daugiau. Kai tarpusavio santykiai yra grindžiami bendruomeniškumu, rezultatas visai kitas: ir studentai tampa imlesni, labiau įsitraukę, nes jaučiasi svarbūs, ir dėstytojai, matydami studentų pastangas, taip pat labiau stengiasi, yra motyvuoti.

Alvyde, iš kur semiatės idėjų? 2010 m. su bendraminčiais buvote vieni pirmųjų, įkūrę ir valdę didžiausią Lietuvoje grupinio apsipirkimo portalą „Beta.lt“, kurį po šešerių metų sėkmingai pardavėte. Kaip pavyko tapti šios srities lyderiais?

Visada darau tai, kuo tikiu, kas mane veža. Džiaugiuosi, kad turiu tokią galimybę. Taip pat svarbu atrasti sritį, kuri tau patinka ir kurioje tu išmanai daugiau nei kiti.
Man visada patiko pardavimas, todėl patirtis, kurias įgijau universitete, šeimoje ir pirmuosiuose darbuose, pritaikiau kurdama „Beta.lt“. Žinojau, ko reikia Lietuvos rinkai, turėjau sukaupusi įdirbį ir su didmenininkais, ir su mažmenininkais. Tad, kai pamačiau amerikietiškojo „Groupon“ portalo modelį, man užteko akimirkos, kad suprasčiau, kaip jį pritaikyti Lietuvos rinkai. Žiūrėjau, ko reikia vartotojui. Gyvenome pokriziniu laikotarpiu ir nors norėjome, bet dar ne visi galėjome sau leisti išlaidauti, išbandydami kažką naujo. Žinojau, ko reikia verslui, nes bendravau su verslininkais jau anksčiau, tad viską kūriau remdamasi geru vietos konteksto išmanymu. Antrąkart „Groupon“ puslapyje apsilankiau gal po metų, kai ruošiausi pranešimui „Login“ konferencijoje.

Man padėjo ir tai, kad aš visiškai pasinėriau į šią idėją, ėjau pas partnerius ir klientus su degančiomis akimis, pasakojau, kuo šis modelis gali būti naudingas mums visiems. Taip užsitarnavau kolegų, partnerių ir vartotojų pasitikėjimą, o tada atėjo sėkmė. Ir nors įeiti su tokia paslauga į rinką lengva, nė vienam mūsų konkurentui nepavyko net priartėti – būtent todėl, kad jie neturėjo tokio užsidegimo, komandos ir nebuvo pasiruošę tiek daug dirbti. Neužtenka pasiūlyti vien mažesnį komisinį, nes rezultatą kuria visuma: klientai, reklama, produkto kokybė, komanda, tikėjimas tuo, ką ir kodėl tai darai. To nenusikopijuosi. Visada stengiausi laikytis principo, kad vadovauti reikia savo pavyzdžiu, tad jei buvau pardavimų vadovė, buvau ir geriausia pardavėja. Nors įmonėje dirbo beveik 100 žmonių, dauguma jų buvo jauni, neseniai baigę studijas, darbuotojų kaita buvo labai maža. Tai geriausiai parodo, kad buvome sukūrę ypatingą atmosferą. Patys darbuotojai sakydavo: „Tokio kolektyvo kaip čia daugiau niekur nerasime.“

Už palaikymą esu dėkinga ir savo artimiesiems. Jie pasitikėjo manimi, leido eiti savo keliu, kai daugeliui atrodė, kad klydau po studijų pasirinkdama ne žinomą kompaniją ir stabilų atlyginimą, o darbą naujoje, besikuriančioje įmonėje. Tokia artimųjų parama yra nepaprastai svarbi.
Kadangi visada svajojau turėti savo įmonę, norėjau iš vidaus pamatyti, kaip ji kuriama, pasimokyti, kokių klaidų nedaryti ir kaip greičiau pasiekti užsibrėžtų tikslų. Ši patirtis yra daug vertingesnė nei atlyginimo dydis. Ir iš tiesų, ši patirtis tapo neįkainojama, kai po metų pradėjau kurti savo verslą.

Nuo spalio mėnesio vadovaujate Lietuvos marketingo asociacijai (LiMA). Kodėl nusprendėte keisti veiklą?

Pagrindinis asociacijos tikslas – rinkodaros ir rinkodaros specialisto profesinio įvaizdžio stiprinimas, nes rinkodara tampa viena pagrindinių įmonės sričių. Asociacijoje esu jau dveji metai, prieš metus tapau Vilniaus skyriaus valdybos nare. Mane patraukė, kad tai stipriausia profesinė sąjunga Lietuvoje, turinti daugiau nei 900 narių, rengianti rimtas konferencijas, vykdanti šios srities profesionalų sertifikavimą. Matau, kur galėtume augti, stiprėti, tikiu, kad čia turėsiu galimybę įgyvendinti savo aistrą kurti. Patraukė ir stipri, motyvuota komanda, pažangi aplinka.

Kuo šiandien gyvena rinkodaros specialistai, kokius iššūkius sprendžia?

Tradicinis rinkodaros skyrius įmonėse turėtų virsti į vartotojo patirčių centrą. Todėl šiuos metus asociacijoje paskelbėme vartotojo patirties gerinimo metais. Žiūrint per šią prizmę, labai svarbi tampa visuma: nuo produkto sukūrimo, pateikimo rinkai iki pasitraukimo. Rinkodaros specialistas savo vaidmeniu, kompetencijų ir atsakomybės apimtimi panašėja į įmonės vadovą – jis turi užtikrinti, kad vartotojo patirtis visuose produkto gyvavimo etapuose bus teigiama. Tai reikalauja naujų kompetencijų: platesnio matymo, geresnio organizacijos procesų suvokimo, strateginio mąstymo.

Kalbant apie technologinius pokyčius, šiandien rinkodaroje daug ką galime išmatuoti, apskaičiuoti, siekti didesnio efektyvumo. Tačiau turime kurti ne tik turinį, bet ir vertę vartotojui. Tai pasaulinės tendencijos, jos, tikiu, ras atgarsį ir mūsų įmonėse. Apskritai džiaugiuosi, kad Lietuvos rinkodaros specialistai puikiai išlaiko LiMA organizuojamus tarptautinio sertifikavimo egzaminus ir niekuo nenusileidžia kolegoms iš kitų Europos šalių.

Susitikimo pradžioje pasidžiaugėte ir dar vienu laimėjimu – tapote mentore programoje „Women Go Tech“. Kodėl Jums tai svarbu?

Man visuomet patiko ne tik padėti, bet ir dalytis patirtimi. Suprantu, ką reiškia būti moterimi technologijų versle, norėčiau, kad tokia programa būtų veikusi tuomet, kai pati pradėjau savo pirmąjį verslą. Mentorystę suvokiu ne tik kaip garbę, bet ir galimybę grąžinti skolą – mano kelyje buvo daug žmonių, kurie man patarė ir padėjo, dabar atėjo mano eilė, juolab kad turiu kuo pasidalyti. Tai man teikia džiaugsmo, dalijuosi nuoširdžiai, nesitikėdama jokios naudos, tik tikėdama, kad mano pagalba kam nors bus vertinga.
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja VILNIUS TECH elektroninė knyga
Nauja VILNIUS TECH elektroninė knyga
Nauja VILNIUS TECH elektroninė knyga: Kristina Stankevičiūtė, Jūratė Černevičiūtė, Stasys Mostauskis, Liutauras Labanauskas, Marius Salynas Reflektuojant popkultūrą: teorijos ir tyrimai  Kolektyvinė monografija Ši knyga – pirmoji iš suplanuotų penkių monografijų ciklo „Popkultūra Lietuvoje“ dalių. Jos svarbiausia užduotis yra apžvelgti lietuviškame kontekste aktualią populiariosios kultūros reiškinio sampratą ir jo percepcijos pobūdį, taip suformuojant teorinį pagrindą tolimesnei popkultūros lauko analizei, kurią numatoma pateikti kitose ciklo dalyse. Bendras viso monografijų rinkinio tikslas – nubrėžti Lietuvos popkultūros lauko žemėlapį ir apžvelgti dabartinę jos situaciją, vertinant tiek istorinę raidą, tiek galimas ateities tyrimų perspektyvas. Pirmojoje dalyje pateikiamos teorinės diskusijos, nusakančios popkultūros reiškinio sampratą ir jo filosofinius, estetinius ir industrinius bruožus bei kilmės istoriją, kuri remiasi tradicine populiariosios kultūros reiškinio sąvoka kaip opozicija rimtajai arba aukštajai kultūrai. Šiuos tekstus galima apibendrintai įvardyti kaip akademinių tyrinėjimų sritį, orientuotą į teorinę popkultūros refleksiją. Leidinys skirtas kultūros studijų lauko tyrėjams, studentams ir visiems, besidomintiems kultūros lauko procesais. Elektroninė knyga  >>> * VILNIUS TECH instituciniai vartotojai el. knygas gali skaityti nemokamai prisijungę universiteto kompiuterių tinkle, o iš namų prisijungę prie universiteto  tinklo per VPN. Norint skaityti el. knygas be interneto, reikia įsidiegti IPC Reader offline programėlę ir, būnant prisijungus prie institucinio tinklo, atsisiųsti į skaityklę pageidaujamas knygas. Vėliau jas galėsite skaityti atsijungę nuo interneto. Daugiau VILNIUS TECH išleistų el. knygų rasite ebooks.vilniustech.lt
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Maisto nuostolių ir atliekų vertinimo maisto tiekimo grandinėje sistema: lietuvos atvejis“ („A framework for assessing food loss and waste along the food supply chain: the case of Lithuania“), kurią parengė doktorantė Ovidija Eičaitė. Disertacija rengta 2025–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – dr. Tomas Baležentis. Disertacija ginama viešame Ekonomikos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 11 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Maisto nuotoliai ir atliekos yra pasaulinė problema. Prarandant ir iššvaistant maistą, neefektyviai panaudojami ištekliai, didėja šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas ir finansiniai nuostoliai visoje maisto tiekimo grandinėje, taip pat ribojamos pastangos siekti maisto pakankamo užtikrinimo. Jungtinės Tautos yra nustačiusios Darnaus vystymosi tikslą 12.3, kuriuo iki 2030 m. siekiama per pusę sumažinti pasaulinį maisto švaistymą mažmeniniu ir vartotojų lygmeniu ir sumažinti maisto nuostolius gamybos ir tiekimo grandinėse. Šiam tikslui įgyvendinti būtinas išsamus maisto nuostolių ir atliekų įvertinimas ir sistemingas duomenų rinkimas visuose maisto tiekimo grandinės etapuose. Šioje disertacijoje parengta ir pritaikyta maisto nuostolių ir atliekų vertinimo pagrindiniuose Lietuvos maisto tiekimo grandinės etapuose sistema. Vertinimo sistemoje aiškiai apibrėžta, kas yra laikoma maisto nuostoliais ir atliekomis, nustatyta vertinimo apimtis ir pateikta metodika jiems kiekybiškai įvertinti ir analizuoti, pagrįsta pirminių duomenų rinkimu, naudojant anketines apklausas pirminėje gamyboje, maisto pramonėje ir mažmeninėje prekyboje bei maisto atliekų dienoraščius namų ūkiuose. Taikant parengtą vertinimo sistemą, pirmą kartą gauti išsamūs maisto nuostolių ir atliekų įverčiai Lietuvos žemės ūkyje, maisto pramonėje ir namų ūkiuose bei tikslesni nei anksčiau nustatyti maisto atliekų įverčiai mažmeninėje prekyboje. Rezultatai rodo, kad maisto nuostolių įverčiai pirminėje gamyboje labai skiriasi priklausomai nuo produktų – nuo mažiau kaip 1 proc. pienui iki 20,1 proc. burokėliams. Augalininkystėje nuostoliai daugiausia susidaro dėl aplinkos veiksnių ir griežtų vartotojų ar pirkėjų reikalavimų, o gyvulininkystėje gyvūnų dažniausiai netenkama dėl ligų. Maisto pramonėje kasmet prarandama 10,9 tūkst. tonų tinkamo žmonėms vartoti maisto, arba 4 kg vienam gyventojui per metus, daugiausia dėl problemų, susijusių su perdirbimo operacijomis, ir produktų neatitikties komerciniams standartams. Mažmeninėje prekyboje kasmet susidaro 36,4 tūkst. tonų maisto atliekų, arba 13 kg vienam gyventojui per metus, daugiausia dėl maisto pasibaigusio galiojimo termino ir sugedimo. Namų ūkiuose vidutiniškai per metus vienam gyventojui tenka 74,5 kg valgomo maisto atliekų, ir pagrindinės maisto švaistymo priežastys – maisto sugedimas ir per didelis paruošto bei patiekto maisto kiekis. Šiame tyrime gauti maisto nuostolių ir atliekų įverčiai pagrindiniuose Lietuvos maisto tiekimo grandinės etapuose nustato atskaitos tašką, taip sudarant galimybes stebėti pokyčius ir atlikti tikslesnius ir labiau palyginamus vertinimus, laikui bėgant. Be to, šie įverčiai suteikia empirinį pagrindą, rengiant ir vertinant priemones, skirtas maisto nuostoliams ir atliekoms mažinti. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau