Stojantiesiems

Metai po studijų baigimo: kas uždirba daugiausiai?

Liepos 3, 2017
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) analizė duomenimis, kitais metais po universitetinių bakalauro studijų baigimo didesnį nei 1000 eurų (prieš mokesčius) vidutinį atlyginimą gauna programų sistemų (1321 Eur), skandinavų filologijos (1139 Eur), informacijos sistemų (1103 Eur), aeronautikos inžinerijos (1055 Eur) ir informatikos (1050 Eur).
 
Antrajame daugiausiai uždirbančių penketuke rikiuojasi: slauga (883 Eur), vokiečių filologija (872 Eur), statistika (872 Eur), mechanikos inžinerija (857 Eur) ir jūrų inžinerija (848 Eur). Programų sistemų, informatikos, aeronautikos inžinerijos, skandinavų filologijos, informacijos sistemų, statistikos ir mechanikos inžinerijos absolventų vidutiniai atlyginimai išlieka aukščiausi tarp kitų tais metais baigusių universitetus ir praėjus penkiems metams nuo studijų baigimo. Kolegijose situacija panaši – didžiausius atlyginimus gauna baigę inžinerijos mokslus.
 
Pasak užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ generalinio direktoriaus Manto Katino, po kelerių metų dominuos elektronikos sritys. „Informacinių technologijų specialistų trūkumas jaučiamas kasmet ir jau nieko nestebina, kai tarptautinėse bendrovėse įsidarbina ir didesnį nei vidutinį atlyginimą gauna pirmųjų kursų informacinių technologijų studentai. Tačiau šalia šio sektoriaus auga dar du gigantai: elektronikos bei orlaivių remonto ir techninės priežiūros. Po 3-4 metų, kai studijas baigs dabartiniai abiturientai, šie sektoriai bus vieni pagrindinių talentų ieškotojų Lietuvoje“, – teigė jis.
 
Karjeros stebėsenos įrankis atskleidžia ir tas kryptis, kurių absolventai yra mažiausiai konkurencingi darbo rinkoje. Tarp 10-ies universitetinių studijų krypčių, kurių absolventai uždirba prasčiausiai, net keturios menų kryptys: dailė (357 Eur), teatras ir kinas (426 Eur), fotografija ir medijos (431 Eur), menotyra (459 Eur). Taip pat į dešimtuką patenka rusų filologijos (398 Eur), genetikos (414 Eur), filologijos (453), archeologijos (458 Eur) ir edukologijos (461 Eur) studijos.
 
Absolventų karjeros stebėsenos įrankis leidžia palyginti aukštųjų mokyklų absolventų atlyginimus (prieš mokesčius) pagal studijų kryptis, baigimo metus (2012–2016 m.) ir studijų institucijos tipą. Duomenys pateikti toms studijų kryptims, kurių absolventų skaičius ne mažesnis nei 10. Atliekant skaičiavimus remtasi Švietimo informacinių technologijų centro bei „Sodra“ duomenimis.

Galerija

Panašios naujienos

Pirmą kartą Baltijos šalyse: Vilniuje vyks pasaulinis universitetinio teatro kongresas
Pirmą kartą Baltijos šalyse: Vilniuje vyks pasaulinis universitetinio teatro kongresas
VILNIUS TECH kartu su tarptautine universitetų teatrų asociacija (AITU IUTA) kviečia dalyvauti XIII pasauliniame universitetinio teatro kongrese, kuris vyks 2026 m. liepos 8–13 d. Kongreso programa atspindi šiuolaikinio universitetinio teatro įvairovę bei aktualumą – „Universitetinis teatras globalių iššūkių akivaizdoje“. Ji pasirinkta, atsižvelgus į neramų ir įtemptą pasaulinį kontekstą. Akademiniuose pranešimuose bus kalbama apie teatro vaidmenį ugdant pilietiškumą, kuriant dialogą ir reaguojant į tokius iššūkius, kaip karas, politinis nestabilumas ar klimato krizė. Kongresas yra vienas svarbiausių tarptautinių universitetų teatro renginių pasaulyje, rengiamas kas ketverius metus vis kitos šalies universitete. Šiemet – Vilniaus universitete. Kongreso tikslas – suburti plačią tarptautinę bendruomenę: teatro kūrėjus, tyrėjus, dėstytojus, studentus ir kultūros profesionalus, siekiant kartu permąstyti universitetinio teatro kultūrinę bei istorinę raidą ir vietą šiuolaikiniame akademiniame lauke. „Teatras visada buvo vieta, į kurią renkamės, kai užgriūva globalūs iššūkiai, kai reikia kritinio, gilesnio požiūrio ir ieškome atsakymų. Nes jis niekada nebūna neutralus, padeda pačiam išsiaiškinti, kokią poziciją rinktis neramumų drebiname pasaulyje. Net ir šalyse, kuriose nuolatos aidi pavojaus sirenos, žmonės vis tiek renkasi į teatrus priedangose. Šių dienų scena virto mąstymo laboratorija, kurioje kunkuliuoja ne vien kūrybiškumas, bet ir tvirtos vertybės, orumas, bendrystė. Joje gimsta atsakingas menas, kuris padeda mums susiorientuoti ir išlikti žmogumi“, – gyvo dialogo, kritiškumo ir atsakomybės už pasaulį kongreso dalyviams linki VILNIUS TECH rektorius Romualdas Kliukas. Nagrinėjama ir technologijų įtaka scenos menams – nuo dirbtinio intelekto iki po pandemijos kintančių kūrybinių formų. Greta teorinių įžvalgų svarbus dėmesys skiriamas ir praktikai – įvairioms darbų su bendruomenėmis patirtims bei naujų mokymo ir mokymosi būdų paieškoms. Visa tai leidžia pamatyti universitetinį teatrą kaip gyvą, nuolat besikeičiančią erdvę, kur susitinka menas, mokslas ir jautrumas šiandienos temoms. Dalyvių laukia ne tik pranešimai, bet ir tinklaveikos renginiai bei kūrybinės dirbtuvės. Lygiagrečiai kongresui vyks ir Tarptautinis universitetų teatrų festivalis (2026 m. liepos 7–12 d.), kuriame pasirodys universitetų teatrų trupės iš Lietuvos ir užsienio – iš viso iš 9 šalių. Visi programoje pristatomi spektakliai – nemokami. Festivalis taps gyva susitikimų erdve, kurioje persipins sceninė praktika ir akademinė mintis. Visi kongreso renginiai bus organizuojami istorinėse Vilniaus universiteto ansamblio erdvėse, „Lėlės“ teatre ir teatre „Meno fortas“, sukuriant vientisą ir įtraukiančią patirtį dalyviams. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Valstybinis studijų fondas. Renginius globoja UNESCO Nacionalinė komisija Lietuvoje ir Tarptautinis teatro institutas. Partneriai – Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH), Go Vilnius ir Vilniaus teatras „Lėlė“. Daugiau informacijos apie programą, dalyvavimo sąlygas ir registraciją čia.
Plačiau