Mirė VILNIUS TECH emeritas, habilituotas daktaras, profesorius Jonas Gediminas Marčiukaitis

Rugpjūčio 2, 2022

Eidamas 90-uosius metus mirė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) emeritas, habilituotas daktaras, profesorius Jonas Gediminas Marčiukaitis. 

J. G. Marčiukaitis gimė 1932 m. rugpjūčio 29 d. Marijampolės rajono Gudelių seniūnijos Kalnynų kaime. 1952 m. baigė Marijampolės Ryliškių Jono gimnaziją ir įstojo į Kauno politechnikos instituto Statybos fakultetą. Jau studijuodamas J. G. Marčiukaitis aktyviai įsitraukė į studentų mokslinės draugijos veiklą. Todėl kaip aktyvus studentų mokslinės draugijos narys ir labai gerai baigęs studijas, jaunas inžinierius buvo paliktas dirbti asistentu KPI Statybos fakulteto Gelžbetoninių konstrukcijų katedroje. Lygiagrečiai 1957-1959 m. dirbo inžinieriumi konstruktoriumi projektavimo institute „Žemprojektas“. 1959 m. buvo priimtas į aspirantūrą (doktorantūrą) ir 1963 m. sėkmingai apgynė disertacinį darbą tema „Pradinio įtempimų ir deformacijų būvio įtaka iš anksto įtemptų gelžbetoninių sijų darbui, veikiant statinėms ir pulsacinėms apkrovoms“, jo darbo vadovas – žymus Lietuvos inžinierius ir mokslininkas prof. A. Rozenbliumas.1964 m. buvo paskirtas KPI Statybos fakulteto prodekanu. 1969 m. J. G. Marčiukaitis stažavosi Ilinojaus (JAV) universitete, atliko polimerais impregnuoto betono eksperimentinius tyrimus, kurių pagrindu vėliau buvo paruošta daktaro (habil. daktaro) disertacija. Grįžęs iš stažuotės, tais pačiais metais J. G. Marčiukaitis buvo paskirtas Vilniaus inžinerinio statybos instituto mokslo prorektoriumi, kuriuo buvo iki 1990 m. 1980 m. apgynė daktaro (habilituoto daktaro) disertaciją „Polimerais impregnuotų betono ir gelžbetonio fizikinių-mechaninių savybių tyrimas ir jų įvertinimas skaičiuojant konstrukcijas“.1981 m. jam buvo suteiktas profesoriaus vardas. 1990-1991 m. dirbo Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesoriumi, o nuo 1991 m. iki 2002 m. – Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros vedėju. 2001 m. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Senatas J. G. Marčiukaičiui suteikė profesoriaus emerito vardą.

J. G. Marčiukaitis buvo aktyvus mokslininkas, pedagogas ir mokslinių tyrimų vadovas. Jis buvo vienas iš pradininkų ir ryškiausių iš anksto įtemptų gelžbetoninių konstrukcijų tyrėjų Lietuvoje. Jam vadovaujant buvo apginta 13 daktaro disertacijų, parašyta apie 300 mokslinių straipsnių. J. G. Marčiukaitis yra 7 vadovėlių ir 8 monografijų, 2 išradimų autorius. 1968-1971 m. jis buvo Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbų serijos „Statyba ir architektūra“, nuo 1971 iki 1989 m. – serijinių leidinių „Architektūra ir miesto statyba“, „Hidraulika ir hidrotechnika“, „Santechnika“, „Statybinės medžiagos ir konstrukcijos“, „Statybos ekonomika ir organizavimas“ atsakingas redaktorius, 1979-1998 m. žurnalo „Statyba ir architektūra“ redakcinės kolegijos narys, 1965-1995 m. Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbų „Gelžbetoninės konstrukcijos“ redakcinės komisijos narys, nuo 1995 m. iki 2000 m. – mokslo žurnalo „Statyba“ atsakingojo redaktoriaus pavaduotojas, vėliau žurnalo „Journal of Civil Engineering and Management“ redakcinės kolegijos narys. J. G. Marčiukaičio iniciatyva buvo pradėtas leisti žurnalas „Engineering structures and technologies“, kurio redaktorius jis ir buvo.

J. G. Marčiukaitis buvo iškilus Lietuvos statybos inžinierius. Prie didžiausių Jo nuopelnų yra priskiriamas pirmųjų Lietuvos istorijoje nacionalinių statybinių konstrukcijų projektavimo normų (Statybos techninių reglamentų) kūrimo koncepcijos parengimas, kūrimas ir vadovavimas jam. Vėliau J. G. Marčiukaičiui vadovaujant buvo paruošti praktinio naudojimo STR vadovai. Jis atliko didelį darbą, adaptuojant Europos sąjungos projektavimo normas (Eurokodus) Lietuvoje.

J. G. Marčiukaitis aktyviai bendradarbiavo su statybinėmis ir projektavimo organizacijomis. Profesorius yra paruošęs ne vieno originalaus pastato konstrukcinės dalies projektą, atlikęs daugybės statinių ir jų projektų ekspertizes. Jam su kolegomis teko spręsti ir pasiūlyti atstatomų Lietuvos valdovų rūmų gelžbetoninio rėmo apatinės dalies konstrukcinius sprendinius.

J. G. Marčiukaitis atliko nemažą mokslinį organizacinį darbą. 1969-1991 m. buvo Vilniaus inžinerinio statybos instituto mokslo prorektorius. 1975-1987 m. buvo Statybos reikalų komiteto mokslo darbų koordinavimo komisijos narys, 1975-1995 m. Statybos ministerijos mokslo-techninės tarybos narys, Lietuvos ir urbanistikos ministerijos gyvenamųjų namų statybos kreditavimo komisijos narys, Jungtinių Tautų Organizacijos žmonijos aprūpinimo būstais centro Lietuvos nacionalinio komiteto narys (1995-1996 m.). Buvo Aplinkos ministerijos patarėjų tarybos narys. 1993-2011 m. – Lietuvos standartizacijos techniko komiteto „Statybinės konstrukcijos“ pirmininkas, taip pat – Standartizacijos departamento Tarybos narys.

J. G. Marčiukaitis sukūrė Lietuvos statybos inžinierių atestavimo sistemą ir buvo inžinierių konstrukcijų atestavimo komisijos pirmininkas.

J. G. Marčiukaitis aktyviai dalyvavo profesinių mokslinių-techninių draugijų veikloje. Buvo Lietuvos mokslinių-techninių draugijų prezidiumo narys (1982-1990 m.), tarybos pirmininkas (1982-1990 m.), Lietuvos statybos inžinierių sąjungos prezidiumo narys (1990-2001 m.), o 1994-1999 m. – Lietuvos statybos inžinierių sąjungos pirmininkas.

Už nuopelnus moksle ir pedagoginėje veikloje J. G. Marčiukaitis buvo ne kartą apdovanotas. Jis yra Respublikinės premijos laureatas (1967 m.), nusipelnęs mokslo ir technikos veikėjas (1982 m.). Apdovanotas Statybos ir urbanistikos ministerijos garbės raštais, Lietuvos statybos inžinierių sąjungos ir Lietuvos statybininkų asociacijos Garbės ženklais, taip pat – Aukštojo ir specialiojo mokslo ministerijos ženklu „Už labai gerus pasiekimus darbe“ (1987 m.).

Atsisveikinimas su velioniu rugpjūčio 3 d. (trečiadienį) nuo 9:30 val. iki 14:00 val. laidojimo namuose „Nutrūkusi styga“, 5 salėje (Ąžuolyno g. 10, Vilnius). Velionis bus palaidotas Saltoniškių kapinėse. 
Šventos mišios už velionį bus laikomos rugpjūčio 2 d. (antradienį) 18:00 val., Vilniaus Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje (Sėlių g. 17, Vilnius).

 

Galerija

Panašios naujienos

29-oji jaunųjų mokslininkų konferencija „Mokslas – Lietuvos ateitis. Ekonomika ir vadyba“
29-oji jaunųjų mokslininkų konferencija „Mokslas – Lietuvos ateitis. Ekonomika ir vadyba“
Spalio 20 d. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultetas organizuoja 29-ąją jaunųjų mokslininkų konferenciją „Mokslas – Lietuvos ateitis. Ekonomika ir vadyba“, kuri suburs jaunuosius mokslininkus, akademinės bendruomenės narius ir įvairių sričių specialistus. Konferencijos programa Konferenciją sudarys dvi dalys: 12:20–13:50 val. Plenarinis posėdis VILNIUS TECH S1 rūmų I aukšto hole. 16:30–18:30 val. Magistrantų pranešimai nuotoliniu būdu, atskirose studijų programų sekcijose. Plenarinio posėdžio pranešėjai Plenarinio posėdžio metu bus aptariamos aktualios projektų valdymo, strategijų įgyvendinimo ir duomenų panaudojimo temos. Pranešimus skaitys: Mantas Kapočius (UAB „DIPA“) pristatys pranešimą „Efektyvus projektų valdymas DI priemonėmis“. Ingrida Pocevičiūtė (Aplinkos projektų valdymo agentūra), kuri pristatys pranešimą „Nuo strategijos iki rezultato: APVA patirtis“. Chris Krul („Bloomberg L.P.“, Jungtinė Karalystė), kuris skaitys pranešimą „Reading the World Through Data: How Information Shapes Financial Decisions“. Magistrantų mokslinių tyrimų pristatymai Antrojoje konferencijos dalyje magistrantai nuotoliniu būdu pristatys savo mokslinius tyrimus ir jų rezultatus. Visiems pranešimus skaičiusiems dalyviams bus išduoti tai patvirtinantys sertifikatai. Geriausi pranešimai, parengti mokslinių straipsnių forma, turės galimybę būti publikuoti mokslo žurnale „Mokslas – Lietuvos ateitis“. Prisijungimo prie nuotolinių konferencijos sekcijų nuorodos bus paskelbtos artėjant renginio datai. Mokslo ir Organizacinio komiteto pirmininkas doc. P. Šūmakaris, tel. (0 5) 274 4885, el. paštas:  paulius.sumakaris@vilniustech.lt Mokslo ir Organizacinio komiteto sekretorė M. Vitkauskaitė-Duoblienė, tel. (0 5) 274 4889, el. paštas:  marina.vitkauskaite-duobliene@vilniustech.lt Plačiau
Plačiau
Lietuvos technologijų perdavimo ekspertai Taline: dirbtinis intelektas ir naujos mokslo komercinimo galimybės
Lietuvos technologijų perdavimo ekspertai Taline: dirbtinis intelektas ir naujos mokslo komercinimo galimybės
Spalio 8–9 dienomis Taline, istoriniuose Estijos valstybingumo namuose (Estonian Statehood House), įvyko metinė Baltijos šalių technologijų perdavimo tinklo konferencija „The Baltic Technology Transfer Network Annual Conference 2026: Navigating the Next Era of Knowledge Transfer: AI, Commercialisation and Beyond“. Renginyje aktyviai dalyvavo ir Lietuvos žinių ir technologijų perdavimo tinklo („TTO Lithuania“) nariai – VILNIUS TECH Mokslo ir inovacijų ekspertė Justina Adomaitytė, Kauno technologijos universiteto, Vilniaus universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto ekspertai. Dviejų dienų konferencija, kurią organizavo Estijos technologijų perdavimo tinklas, tapo svarbia platforma Baltijos ir Šiaurės šalių atstovams aptarti, kaip dirbtinis intelektas, intelektinės nuosavybės valdymas ir valstybės pagalbos taisyklės keičia mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Dirbtinis intelektas TTO kasdienybėje: galimybės ir teisiniai iššūkiai Viena pagrindinių konferencijos temų – dirbtinio intelekto skverbimasis į technologijų perdavimo procesus. Pagrindiniame pranešime ir sekusioje diskusijoje ekspertai nagrinėjo strategiškai svarbius klausimus: Kaip DI įrankiai padeda TTO greičiau identifikuoti komercinį tyrimų potencialą? Kokių teisinių ir duomenų privatumo iššūkių kyla integruojant DI į intelektinės nuosavybės valdymą? Diskusijoje patirtimi dalijosi „Max Planck Innovation“ startuolių ir investicijų vadovas dr. Florian Kirschenhofer (Vokietija), „AIRE/TalTech“ dirbtinio intelekto ekspertas Rene Väli ir advokatų kontoros „Walless“ teisininkė, duomenų apsaugos ekspertė Tea Park. Diskusiją moderavo Eindhoveno technologijos universiteto (Nyderlandai) Technologijų perdavimo centro vadovas Renato Calzone. Savo pranešime jis taip pat pristatė ir aptarė praktinius būdus, kaip mokslinių tyrimų rezultatus paversti komercine verte. Baltijos šalių atžalinių įmonių (Spin-off) ekosistema ir Lietuvos balsas Didelio dėmesio sulaukė tarptautinė panelinė diskusija „Ko reikia norint sukurti sėkmingą universitetinę atžalinę įmonę   Baltijos šalyse?“ (moderavo Anu Honkalinna iš Aalto universiteto, Suomija). Diskusijoje KTU patirtimi kuriant ir plėtojant universitetines atžalines įmones dalijosi  KTU Intelektinės nuosavybės valdymo projektų vadovė Greta Žėkienė. Kartu su kolegomis iš Estijos („TalTech“) bei Latvijos (Institute of Solid State Physics) ji aptarė regioninius išradimų komercinimo iššūkius, bendradarbiavimą su investuotojais ir infrastruktūros plėtrą.   „Nors Baltijos šalys pasižymi stipriu mokslo potencialu, sklandus ir efektyvus technologijų   kelias į rinką reikalauja ne tik aiškios teisinės bazės, bet ir lankstaus požiūrio.Technologijų perdavimo centrai patys turi veikti kaip startuoliai – greitai reaguoti, ieškoti naujų, kartais net netipinių sprendimų ir padėti rasti tinkamiausią technologijos komercinimo kelią. Dalindamiesi patirtimi su Baltijos šalių kolegomis galime geriau suprasti bendrus iššūkius ir rasti praktiškus sprendimus,“ – pabrėžė Lietuvos atstovė. Praktinės dirbtuvės ir strateginis IN valdymas Atskirame pranešime dr. Florian Kirschenhofer analizavo valstybės pagalbos (State Aid) taisykles ir su jomis susijusius iššūkius technologijų perdavimo sandoriuose. Konferencijos kulminacija tapo interaktyvus strateginis žaidimas, kurio metu Lietuvos ir užsienio šalių TTO atstovai imitavo realias situacijas: atliko intelektinės nuosavybės analizę, priėmė strateginius sprendimus mokslo ir verslo sandoriuose bei ieškojo optimalių atradimų apsaugos būdų.   Konferencija Taline pratęsė praėjusiais metais Vilniuje pradėtą Baltijos šalių technologijų perdavimo tinklo (TTO Baltic) kasmetinių renginių tradiciją. Šie susitikimai stiprina regiono technologijų perdavimo specialistų bendradarbiavimą, suteikia galimybę dalintis patirtimi ir kartu ieškoti sprendimų, padedančių mokslinių tyrimų rezultatus sėkmingiau paversti rinkai pritaikomomis technologijomis ir inovatyviais verslais.   Renginį organizavo Estijos technologijų ir žinių perdavimo tinklas TTO Estonia, bendradarbiaudamas su Estijos patentų biuru, „Enterprise Estonia“ bei Estijos mokslo taryba. Renginys bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.  
Plačiau