Stojantiesiems

Mirė VILNIUS TECH emeritas, habilituotas daktaras, profesorius Jonas Gediminas Marčiukaitis

Rugpjūčio 2, 2022

Eidamas 90-uosius metus mirė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) emeritas, habilituotas daktaras, profesorius Jonas Gediminas Marčiukaitis. 

J. G. Marčiukaitis gimė 1932 m. rugpjūčio 29 d. Marijampolės rajono Gudelių seniūnijos Kalnynų kaime. 1952 m. baigė Marijampolės Ryliškių Jono gimnaziją ir įstojo į Kauno politechnikos instituto Statybos fakultetą. Jau studijuodamas J. G. Marčiukaitis aktyviai įsitraukė į studentų mokslinės draugijos veiklą. Todėl kaip aktyvus studentų mokslinės draugijos narys ir labai gerai baigęs studijas, jaunas inžinierius buvo paliktas dirbti asistentu KPI Statybos fakulteto Gelžbetoninių konstrukcijų katedroje. Lygiagrečiai 1957-1959 m. dirbo inžinieriumi konstruktoriumi projektavimo institute „Žemprojektas“. 1959 m. buvo priimtas į aspirantūrą (doktorantūrą) ir 1963 m. sėkmingai apgynė disertacinį darbą tema „Pradinio įtempimų ir deformacijų būvio įtaka iš anksto įtemptų gelžbetoninių sijų darbui, veikiant statinėms ir pulsacinėms apkrovoms“, jo darbo vadovas – žymus Lietuvos inžinierius ir mokslininkas prof. A. Rozenbliumas.1964 m. buvo paskirtas KPI Statybos fakulteto prodekanu. 1969 m. J. G. Marčiukaitis stažavosi Ilinojaus (JAV) universitete, atliko polimerais impregnuoto betono eksperimentinius tyrimus, kurių pagrindu vėliau buvo paruošta daktaro (habil. daktaro) disertacija. Grįžęs iš stažuotės, tais pačiais metais J. G. Marčiukaitis buvo paskirtas Vilniaus inžinerinio statybos instituto mokslo prorektoriumi, kuriuo buvo iki 1990 m. 1980 m. apgynė daktaro (habilituoto daktaro) disertaciją „Polimerais impregnuotų betono ir gelžbetonio fizikinių-mechaninių savybių tyrimas ir jų įvertinimas skaičiuojant konstrukcijas“.1981 m. jam buvo suteiktas profesoriaus vardas. 1990-1991 m. dirbo Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesoriumi, o nuo 1991 m. iki 2002 m. – Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros vedėju. 2001 m. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Senatas J. G. Marčiukaičiui suteikė profesoriaus emerito vardą.

J. G. Marčiukaitis buvo aktyvus mokslininkas, pedagogas ir mokslinių tyrimų vadovas. Jis buvo vienas iš pradininkų ir ryškiausių iš anksto įtemptų gelžbetoninių konstrukcijų tyrėjų Lietuvoje. Jam vadovaujant buvo apginta 13 daktaro disertacijų, parašyta apie 300 mokslinių straipsnių. J. G. Marčiukaitis yra 7 vadovėlių ir 8 monografijų, 2 išradimų autorius. 1968-1971 m. jis buvo Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbų serijos „Statyba ir architektūra“, nuo 1971 iki 1989 m. – serijinių leidinių „Architektūra ir miesto statyba“, „Hidraulika ir hidrotechnika“, „Santechnika“, „Statybinės medžiagos ir konstrukcijos“, „Statybos ekonomika ir organizavimas“ atsakingas redaktorius, 1979-1998 m. žurnalo „Statyba ir architektūra“ redakcinės kolegijos narys, 1965-1995 m. Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbų „Gelžbetoninės konstrukcijos“ redakcinės komisijos narys, nuo 1995 m. iki 2000 m. – mokslo žurnalo „Statyba“ atsakingojo redaktoriaus pavaduotojas, vėliau žurnalo „Journal of Civil Engineering and Management“ redakcinės kolegijos narys. J. G. Marčiukaičio iniciatyva buvo pradėtas leisti žurnalas „Engineering structures and technologies“, kurio redaktorius jis ir buvo.

J. G. Marčiukaitis buvo iškilus Lietuvos statybos inžinierius. Prie didžiausių Jo nuopelnų yra priskiriamas pirmųjų Lietuvos istorijoje nacionalinių statybinių konstrukcijų projektavimo normų (Statybos techninių reglamentų) kūrimo koncepcijos parengimas, kūrimas ir vadovavimas jam. Vėliau J. G. Marčiukaičiui vadovaujant buvo paruošti praktinio naudojimo STR vadovai. Jis atliko didelį darbą, adaptuojant Europos sąjungos projektavimo normas (Eurokodus) Lietuvoje.

J. G. Marčiukaitis aktyviai bendradarbiavo su statybinėmis ir projektavimo organizacijomis. Profesorius yra paruošęs ne vieno originalaus pastato konstrukcinės dalies projektą, atlikęs daugybės statinių ir jų projektų ekspertizes. Jam su kolegomis teko spręsti ir pasiūlyti atstatomų Lietuvos valdovų rūmų gelžbetoninio rėmo apatinės dalies konstrukcinius sprendinius.

J. G. Marčiukaitis atliko nemažą mokslinį organizacinį darbą. 1969-1991 m. buvo Vilniaus inžinerinio statybos instituto mokslo prorektorius. 1975-1987 m. buvo Statybos reikalų komiteto mokslo darbų koordinavimo komisijos narys, 1975-1995 m. Statybos ministerijos mokslo-techninės tarybos narys, Lietuvos ir urbanistikos ministerijos gyvenamųjų namų statybos kreditavimo komisijos narys, Jungtinių Tautų Organizacijos žmonijos aprūpinimo būstais centro Lietuvos nacionalinio komiteto narys (1995-1996 m.). Buvo Aplinkos ministerijos patarėjų tarybos narys. 1993-2011 m. – Lietuvos standartizacijos techniko komiteto „Statybinės konstrukcijos“ pirmininkas, taip pat – Standartizacijos departamento Tarybos narys.

J. G. Marčiukaitis sukūrė Lietuvos statybos inžinierių atestavimo sistemą ir buvo inžinierių konstrukcijų atestavimo komisijos pirmininkas.

J. G. Marčiukaitis aktyviai dalyvavo profesinių mokslinių-techninių draugijų veikloje. Buvo Lietuvos mokslinių-techninių draugijų prezidiumo narys (1982-1990 m.), tarybos pirmininkas (1982-1990 m.), Lietuvos statybos inžinierių sąjungos prezidiumo narys (1990-2001 m.), o 1994-1999 m. – Lietuvos statybos inžinierių sąjungos pirmininkas.

Už nuopelnus moksle ir pedagoginėje veikloje J. G. Marčiukaitis buvo ne kartą apdovanotas. Jis yra Respublikinės premijos laureatas (1967 m.), nusipelnęs mokslo ir technikos veikėjas (1982 m.). Apdovanotas Statybos ir urbanistikos ministerijos garbės raštais, Lietuvos statybos inžinierių sąjungos ir Lietuvos statybininkų asociacijos Garbės ženklais, taip pat – Aukštojo ir specialiojo mokslo ministerijos ženklu „Už labai gerus pasiekimus darbe“ (1987 m.).

Atsisveikinimas su velioniu rugpjūčio 3 d. (trečiadienį) nuo 9:30 val. iki 14:00 val. laidojimo namuose „Nutrūkusi styga“, 5 salėje (Ąžuolyno g. 10, Vilnius). Velionis bus palaidotas Saltoniškių kapinėse. 
Šventos mišios už velionį bus laikomos rugpjūčio 2 d. (antradienį) 18:00 val., Vilniaus Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje (Sėlių g. 17, Vilnius).

 

Galerija

Panašios naujienos

Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau