Stojantiesiems

MIT ir Lietuvos ekspertai konferencijoje – apie gamybos ateitį, kvantines ir DI inovacijas

Spalio 5, 2025
Dirbtinis intelektas, klimato kaita, Lietuvos gynybos stiprinimas, skaitmenizacija ir gyvenimui tinkamų miestų kūrimas – tai tik kelios iš šiandienos aktualiausių temų tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Šias temas nagrinės Lietuvos ir Masačusetso technologijos instituto (MIT) ekspertai rudenį vyksiančioje konferencijoje „Žmogiškos ir daugiau nei žmogiškos ateitys: technologinės inovacijos bendrabūviui kurti“.

Konferencija vyks spalio 9–10 dienomis Vilniuje ir Kaune. Ją organizuoja dvylikos pagrindinių Lietuvos universitetų, tyrimų centrų ir įmonių konsorciumas, kurį koordinuoja Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). Renginys vyksta pasirašius bendradarbiavimo sutartį su MIT Tarptautinių studijų centru bei MIT Tarptautinių mokslo ir technologijų iniciatyvų (MISTI) programa.

Konferencijoje dalyvaus Lietuvos ir MIT mokslininkai, taip pat Lietuvos verslo ir pramonės atstovai, kurie diskutuos apie technologinių transformacijų iššūkius. Bus nagrinėjamos aktualiausios temos, susijusios su kvantinėmis technologijomis, atspariais miestais, energetika, biotechnologijomis, švietimu ir kitomis sritimis.

„Ši konferencija į vieną erdvę suburs mokslininkus, akademinę bendruomenę, politikos ir pramonės lyderius. Ji tampa pradžia ilgalaikei partnerystei, kuri stiprins Lietuvos mokslą, skatins inovacijas ir atvers naujas erdves mūsų talentams bendradarbiauti su JAV mokslininkais“, – sako Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas dr. Gintaras Valinčius.

MIT yra pasauliniu mastu pripažintas mokslo ir inovacijų lyderis. Universiteto alumnų ir darbuotojų gretose – daugiau kaip 100 Nobelio premijos laureatų, per 80 „MacArthur“ stipendininkų, apie 20 Tiuringo premijos laureatų ir daug kitų prestižinių apdovanojimų laimėtojų. 2024 metais MIT tyrėjai užregistravo daugiau nei 600 naujų JAV patentų ir įsteigė daugiau nei 20 įmonių, naudodamiesi MIT intelektine nuosavybe.

Dėmesys naujoms idėjoms

Ši tarpdisciplininė konferencija siekia geriau suprasti sudėtingas technologijas, aptariant teisingumo ir gerovės prielaidas, būtinas sambūviui. Dalyviai dalinsis žiniomis ir ieškos būdų, kaip kurti ateitį, kurioje žmonės, technologijos ir gamta darniai sugyvena. Pagrindinis dėmesys bus skiriamas naujoms idėjoms – kaip pereiti nuo vien tik „išmaniųjų“ technologijų prie juslių turinčių ir savarankiškai besimokančių sistemų. Kitaip tariant, bus ieškoma metodų, kaip kurti technologijas, kurios ne tik vykdo komandas, bet ir prisitaiko prie žmogaus bei atsižvelgia į aplinką, išlaikant žmogų pagrindiniu kūrėju ir naudotoju.

MIT delegacijai vadovaus Tarptautinės veiklos prorektorius prof. Duane Boning, atvyksiantis su daugiau nei dešimčia dėstytojų ir tyrėjų.

Antrąją konferencijos dieną dalyviai galės prisijungti prie vienos iš keturių diskusijų grupių, kuriose bus svarstomos strategiškai svarbios temos bei aptariamos ilgalaikio ir platesnio bendradarbiavimo tarp MIT ir Lietuvos galimybės. Diskusijų tikslas – parengti rekomendacijas politikos formuotojams ir prisidėti prie Lietuvos strateginių tikslų stiprinimo.

Sutartis su pasaulinės reikšmės mokslo ir inovacijų lyderiu

Šis renginys vyksta po to, kai šių metų pradžioje buvo pasirašyta sutartis tarp MIT Tarptautinių studijų centro, MIT Tarptautinių mokslo ir technologijų iniciatyvų (MISTI) ir dvylikos Lietuvos mokslo bei verslo partnerių. Šiuo metu planuojamos bendradarbiavimo formos – studentų praktikos Lietuvoje ir ankstyvosios stadijos mokslinių tyrimų stipendijos.

Tikimasi, kad šie ryšiai gali atverti daug galimybių – dalyvavimas MIT MISTI programoje sustiprins Lietuvos reputaciją ir matomumą kaip inovacijų ir technologijų centrą, padės kurti aukštos kvalifikacijos darbo vietas, modernizuos šalies švietimo sistemą, diegiant inovatyvius mokymo metodus.

Pasak menininko ir MIT profesoriaus Gedimino Urbono, MIT įsitraukimas į bendradarbiavimą su Lietuva sujungia pasaulinio lygio kompetencijas su gyvybinga vietos tyrimų kultūra ir suteikia Lietuvos inovacijoms pasaulinę sceną.

„Suburdami MIT mokslininkus su Lietuvos partneriais, kartu kuriame žinias, spartiname proveržius ir ugdome talentus sunkiausiems pasaulio iššūkiams. Kaip menininkas, matau tai kaip bendrą įvairių intelektų laboratoriją – vietą, kurioje mokslas, technologijos, menai ir humanitariniai mokslai susitinka kaip lygūs partneriai, formuodami vertybes, stiprindami demokratinį gyvenimą ir ieškodami praktinių kelių į teisingesnes ir gyvybingesnes ateitis“, – sako prof. Urbonas.

Žaidimas ekologiniams iššūkiams spręsti

Konferencijos metu Lietuvos studentai turės galimybę išbandyti unikalų įrankį – žaidimą, skirtą tvarumo žinioms ugdyti. Tarptautinį pripažinimą pelnę Lietuvos menininkai ir MIT tyrėjai Nomeda bei Gediminas Urbonai kartu su Prancūzijos mokslininkais sukūrė vaidmenų žaidimą „Wetland.games“. Jo tikslas – stiprinti ekosistemų suvokimą ir skatinti tvarumą. Dalyviai, prisiimdami įvairius vaidmenis, tyrinėja pelkes kaip kolektyvinio intelekto sistemą ir ieško bendrų sprendimų, spręsdami ekologines, socialines ir kitas tarpusavio priklausomybes.

Konferenciją „Žmogiškos ir daugiau nei žmogiškos ateitys: technologinės inovacijos bendrabūviui kurti “ organizuoja Lietuvos konsorciumas, ją remia Lietuvos mokslo taryba.

Lietuvos konsorciumo, bendradarbiaujančio su MIT, nariai: koordinatorius – Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno technologijos universitetas, Klaipėdos universitetas, Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Lietuvos energetikos institutas, AB „Ignitis grupė“, LTG grupė, UAB „Euromonitor International – Eastern Europe“ ir UAB „Novian“.

Lietuvos partnerystės su MIT konsorciumo nariai: koordinatorius Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno technologijos universitetas, Klaipdėdos universitetas, Vilniaus universitetas, VILNIUS TECH, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Lietuvos energetikos institutas, AB Ignitis Group, LTG Group, UAB Euromonitor International – Eastern Europe, and UAB Novian.
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Mašininio mokymo metodų tyrimas ir taikymas migrenos priepuoliui prognozuoti“ („Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction“), kurią parengė doktorantė Viroslava Kapustynska. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Šarūnas Paulikas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
Projekto vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Aleksandras Chlebnikovas 2026 m. birželio 1–5 d. dalyvavo 15-oje tarptautinėje konferencijoje „Oro kokybė, Mokslas ir taikymas" Prahoje, Čekijoje, kur pristatė pranešimą „Transformation of nanoparticle content in a gas stream under the influence of a low-voltage pulsed electric field“. Konferencija vyko pirmaujančiame šalies Karolio universitete, kuris įeina į geriausių 300 pasaulio universitetų sąrašą. Vizito metu susipažinta su Matematikos ir fizikos fakulteto technine baze, bendrauta su administracija ir pasidalinta patirtimi su mokslininkais ir įmonių atstovais. Projekto tema pristatytas pranešimas sulaukė daug susidomėjimo oro kokybės gerinimo kontekste, tyrimų plėtros ir inovacijos diegimo klausimais. Su konferencijos dalyviais aptartos nagrinėjamos projekto temos potencialas, planuojamas būsimas bendradarbiavimas. Dalyvavimas konferencijoje suteikė platų Projekto viešinimą, praplėtė naujom idėjom vykdomas plėtros kryptis ir leido perteikti informaciją suinteresuotiems asmenims iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Kelionė buvo finansuota projekto lėšomis, o konferencijoje oficialiai pristatyti ir aptarti projekto rezultatai, kurie bus integruoti į artimiausius tyrimų etapus. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-MIP-24-88].
Plačiau