Stojantiesiems

Moksleivių tyrimai – nuo dirvos tyrimų iki kompiuterinių žaidimų ir išradimų

Gegužės 13, 2025
Kasmetinėje moksleivių konferencijoje „Kurkime ateitį su VILNIUS TECH“  jaunieji kūrėjai iš visos Lietuvos universitete pristatė savo projektinius darbus, kuriuos kūrė ir rengė visus metus. Moksleiviai galėjo rinktis  tiriamuosius, laboratorinius ar kitus mokslinius projektus iš gamtos mokslų, inžinerijos, technologijų, menų ir kūrybos, matematikos, statistikos, ekonomikos, finansų ar verslo tematikų. Darbus vertino VILNIUS TECH mokslininkių sudaryta komisija.
 
Projektai pasižymėjo įvairove: moksleiviai tyrė triukšmą mokykloje, dirvos ir vandens telkinių užterštumą, pasitelkę droną matavo medžių augimą, ieškojo tvarių sprendimų kovai su greitąja mada bei būdų elektros energijai gaminti, kūrė biografinę fotoknygą, į triukšmą reaguojantį šviesos kubą bei triukšmometrą, kompiuterinius ir stalo žaidimus bei atliko įvairius energijos efektyvumo, biologinius tyrimus. 
 
„Ši konferencija tampa vieta, kur moksleiviai gali pristatyti savo projektų rezultatus kitiems aktyviems mokiniams bei universiteto dėstytojams, mokytojams. Po kiekvieno pranešimo jie sulaukia klausimų, rekomendacijų tolimesniems tyrimams, neretai ir pagyrų. Vertingiausia šioje  konferencijoje vaikams – kompetencijų ugdymas. Jie net tik tyrinėja, bet ir mokosi pristatyti savo projektus ar tyrimus, pateikti medžiagą struktūruotai“, –  sako VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė ir viena iš komisijos narių dr. Justė Rožėnė.
 
Nugalėtojai buvo atrinkti pagal projektų tematikas. Jais tapo: 
 
Gamtos mokslai: Vilniaus Žirmūnų gimnazijos 10 klasės moksleivės Danielė Penikaitė ir Madina Važgytė; projektas „Salicino poveikis odos mikrobiotai“.
 
Inžinerija: Vilniaus Karoliniškių gimnazijos 11 klasės moksleiviai Justinas Norkūnas ir Matas Ilgūnas; projektas „Motociklo vidaus degimo variklio naudingumo koeficientas“.
 
Technologijos: Alytaus Šv. Benedikto gimnazijos 2 klasės moksleivis Emilis Dumbliauskas; projektas kompiuterinis žaidimas „Computer build from Scratch“.
 
Komisijos išrinktas: Utenos raj. Užpalių gimnazijos moksleivis Tautvydas Antanavičius; projektas „Išorinės telefono baterijos montavimas ir bandymai“.
 
„Ateities inžinerijos“ išrinktas: Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos 1 klasės moksleiviai Aleksas Žilys ir Modestas Raila; projektas „Šviesos kubas“.
 
Vilniaus Žirmūnų gimnazijos 2 klasės moksleiviai Emilija Mačiokaitė ir Aistė Kietytė; projektas „Chrolofilų pigmentai ir jų naudojimas“.
 
Merginos TECH: Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazijos 11 klasės moksleivės Apolinarija Turenkova, Anastasija Daniliuk, Margarita Kožankova; projektas „Popierinių atliekų naudojimas dirvos kokybei gerinti“.
 
Laimėjusių komandų mokytojams buvo įteiktos padėkos už jų indėlį, skatinant moksleivius domėtis mokslu.  
 
Komisijoje – VILNIUS TECH mokslininkės: Mechanikos fakulteto tarptautiškumo, alumnų ir partnerystės prodekanė, mechanikos ir medžiagų inžinerijos katedros docentė dr. Kristina Bazienė, Fundamentinių mokslų fakulteto fizikos katedros vedėja docentė dr. Milda Pečiulienė, Fundamentinių mokslų fakulteto grafinių sistemų katedros docentė ir Strateginės partnerystės centro vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Ingrida Leščauskienė, Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė, mechatronikos, robotikos ir skaitmeninės gamybos katedros docentė dr. Justė Rožėnė, programos „Ateities inžinerija“ vadovė ir Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro vyriausioji specialistė bei Fundamentinių mokslų fakulteto informacinių technologijų katedros docentė dr. Edita Karosienė.

 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Mašininio mokymo metodų tyrimas ir taikymas migrenos priepuoliui prognozuoti“ („Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction“), kurią parengė doktorantė Viroslava Kapustynska. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Šarūnas Paulikas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
Projekto vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Aleksandras Chlebnikovas 2026 m. birželio 1–5 d. dalyvavo 15-oje tarptautinėje konferencijoje „Oro kokybė, Mokslas ir taikymas" Prahoje, Čekijoje, kur pristatė pranešimą „Transformation of nanoparticle content in a gas stream under the influence of a low-voltage pulsed electric field“. Konferencija vyko pirmaujančiame šalies Karolio universitete, kuris įeina į geriausių 300 pasaulio universitetų sąrašą. Vizito metu susipažinta su Matematikos ir fizikos fakulteto technine baze, bendrauta su administracija ir pasidalinta patirtimi su mokslininkais ir įmonių atstovais. Projekto tema pristatytas pranešimas sulaukė daug susidomėjimo oro kokybės gerinimo kontekste, tyrimų plėtros ir inovacijos diegimo klausimais. Su konferencijos dalyviais aptartos nagrinėjamos projekto temos potencialas, planuojamas būsimas bendradarbiavimas. Dalyvavimas konferencijoje suteikė platų Projekto viešinimą, praplėtė naujom idėjom vykdomas plėtros kryptis ir leido perteikti informaciją suinteresuotiems asmenims iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Kelionė buvo finansuota projekto lėšomis, o konferencijoje oficialiai pristatyti ir aptarti projekto rezultatai, kurie bus integruoti į artimiausius tyrimų etapus. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-MIP-24-88].
Plačiau