Mokslininkai jau kuria sprendimus ateities miestams: kaip jie atrodys?

Miestai išskiria beveik pusę viso pasaulio anglies dioksido

Mokslininkai sutaria, jog didžiausia dabartinių miestų problema yra ta, kad pastatai sunaudoja apie 40 proc. visos pasaulio energijos, ir išskiria panašiai tiek viso pasaulio CO2.

VILNIUS TECH Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros docentas dr. Ronaldas Jakubovskis lygina, jog tai daugiau, negu visas transportas ar pramonė.

„Miestas yra didžiausias energijos vartotojas ir jo energijos vartojimas niekada nesustoja. Tai lyg visada užvestas automobilis – pastatai yra nuolatos šildomi, vėdinami, mums reikia apšvietimo. Ir visa tai, kai kuriais skaičiavimais, generuoja arti pusės viso pasaulio anglies dvideginio“, – Inovacijų agentūros tinklalaidėje „Ateities architektai“ sako doc. dr. R. Jakubovskis.

Jo teigimu, darant protingus sprendimus, šioje srityje būtų galima sutaupyti labai daug energijos. Tai, anot mokslininko, reiškia ne tik gamtos tausojimą, bet ir mažesnę žalą žmogui: žemesnį užterštumo lygį, švelnesnius klimato kaitos padarinius ir pan.

Mokslininkai siekia, kad atliekos virstų statybinėmis medžiagomis

Mokslininkai jau dirba, galvodami apie miestą, kaip apie visą ekosistemą, kurioje būtų naudojama atsinaujinanti energija, veiktų išmanios transporto sistemos, pastatai skleistų mažiau CO2, o gal netgi jį sugertų. Tačiau galvojant apie statybų sektorių iš tvarumo pusės, svarbu įvertinti ne tik pačias medžiagas, jų savybes, bet ir tai, kaip jos naudojamos, kad sąvartynai nesikėsintų užimti dar didesnių teritorijų.

Inovacijų agentūros „GreenTech Hub“ grupės vadovė Teresė Škutaitė sako, kad statybų srityje itin svarbūs žiediškumo principai, kurie negeneruotų atliekų: „Kadangi atliekiškumas statybų sektoriuje yra tikrai nemažas, būtent pakartotinis medžiagų panaudojimas, jų perdirbimas, yra ryški kryptis, kurią jau dabar matome ir pasaulyje“. 

Teresei antrina ir doc. dr. A.Rimkus: „Iš komunalinių atliekų krosnių gaunami pelenai gali būti naudojami betono mišiniuose vietoje cemento. Taip mes ir atlieką perdirbame, ir pakeičiame cementą, kurio gamyba generuoja milžiniškus CO2 kiekius“, – teigia mokslininkas.

Inovatyvios medžiagos gali atnaujinti ir jau esamus pastatus

Doc. dr. A.Rimkus pabrėžia, kad tvarumas ir žiedinės ekonomikos principai turėtų būti aktualūs ne tik kuriant naujas medžiagas ar konstrukcijas. Jo teigimu, turėtume galvoti ir apie jau egzistuojančias medžiagas bei statinius – kaip juos pritaikyti šiandienos poreikiams, kad jie išliktų ne tik tvirti, bet ir kuo tvaresni.

„Nesame šios idėjos pradininkai, Europoje yra taikomi tokie principai, kai mes galime transformuoti senus pastatus ir jau esamas konstrukcijas, be jokio perdirbimo, tiesiog panaudoti antrą kartą. Ir tas antrinis konstrukcinių elementų panaudojimas negeneruoja jokio, arba generuoja labai mažą CO2 pėdsaką“, – sako doc. dr. A.Rimkus. Jo teigimu, tai leidžia kai kuriuos elementus prikelti antram gyvenimui. 

Anot jo, yra galimybių net ir egzistuojančius pastatus papildyti, sustiprinti, tvariau. Pavyzdžiui, renovuoti, naudojant polimerinius kompozitus. Tai medžiaga, artima plastikui. „Polimerai naudingi gaminant medžiagas iš keleto komponentų. Geriausia yra tai, kad šią medžiagą mes galime lengvai apdoroti, taikyti pažangias šių laikų technologijas ir įkomponuoti į tą medžiagą tai, ko mums reikia. Pavyzdžiui, padaryti ją laidžią elektrai, šilumai, atsparią UV spinduliams“, – pasakoja doc. dr. A.Rimkus.

Daug galimybių statybų sektoriuje atveria ir tokios technologijos, kaip 3D spausdinimas. Kadangi tai skaitmenizuota gamyba, ji nepalieka jokių atliekų. „Skaitmenizuotu būdu mes galime pagaminti tokį gaminį, kokio mums reikia, be jokių atliekų. Į tokio tipo gamybą galima lengvai integruoti ir dirbtinį intelektą, ir kitas priemones“, – pasakoja doc. dr. A.Rimkus. Tai leidžia galvoti apie visai kitokį – personalizuotą požiūrį į pastatus.

Pastatai, kurie keičiasi kartu su metų laikais

VILNIUS TECH Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros docentas dr. Ronaldas Jakubovskis sako, kad tai, kaip keisis mūsų miestai, priklauso ne tik nuo medžiagų, bet ir nuo mūsų požiūrio į miestą – kokią aplinką šalia savęs norėsime matyti.

Mokslininkas šiuo metu dirba ties inovatyviomis betoninėmis plokštėmis, ant kurių natūraliai auga mikroorganizmai ir žemesnieji augalai, tokie kaip kerpės ar samanos. Jo teigimu, tokios plokštės padės sutaupyti energijos kiekį, kuris išeina per pastato sienas, filtruoti smulkiąsias atmosferos daleles miestuose, sumažinti triukšmą, bei grąžinti žmonėms pojūtį, kad esame gamtos dalis, nepaisant to, kad gyvename mieste.

„Dabar, kai gyvename apsupti stiklinių fasadų, mes to nejaučiame: jis visais metų laikais atrodo taip pat. O ateityje, jeigu naudosime žaliuosius fasadus, mes eisime pro savo pastatą, ir pavasarį jis bus apaugęs kerpėmis, rudenį – pamatysime samanėlių, žiemą – galėsime stebėti, kaip gyvena mikroorganizmai“, – sako doc. dr. R. Jakubovskis. Jis primena, kad žmogus gyvena gamtoje jau keliasdešimt tūkstančių metų, o mieste – tik tūkstantį. Todėl žmogui natūraliai yra artimiau gyventi gamtoje.

Tokį pastatą su žaliuoju fasadu Lietuvoje jau galima pamatyti nuvykus į Kairėnų botanikos sodą. Užsienyje – žymiai daugiau gyvųjų pavyzdžių. Jų galima rasti Ispanijos, Prancūzijos, Italijos gatvėse. Tačiau doc. dr. R.Jakubovskis perspėja: „Tai, toli gražu, nėra masinis dalykas. Kol kas tai labai brangu ir yra labiau prabangos, o ne ekologiškumo ir ekonomiškumo demonstravimas. Mūsų tikslas yra padaryti, kad tai taptų labiau prieinama ir tokių pastatų būtų daugiau“.

Pavyzdžiui, nuo lapkričio 1 d. visuomeninės paskirties pastatus bus privaloma statyti taip, kad ne mažiau, nei 50 proc. visų naudojamų medžiagų būtų atsinaujinančios. Taigi tvarumas priklauso ne tik nuo medžiagų kūrimo ir mokslininkų darbo, bet ir nuo teisinių reguliacijų, į kurias mokslas privalo atsižvelgti, kad atlikti tyrimai ar sukurti produktai neliktų gulėti stalčiuose. 

Europos Sajunga mums šioje vietoje diktuoja gana aiškią kryptį ir terminus, taigi 2050 m. yra tie metai, kai gyvensime tvaresniuose miestuose. Neabejoju, kad Lietuvos miestai iki tol įgyvendins ne vieną, ir ne du išmaniuosius ateities sprendimus" , – sako T.Škutaitė, akcentuodama, jog čia kalbama ne vien apie didžiuosius Lietuvos miestus ar sostinę.

Originalus šaltinis 15 min.lt: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/mokslas-it/mokslininkai-jau-kuria-sprendimus-ateities-miestams-kaip-jie-atrodys-1290-2380278