Stojantiesiems

Mokslininkas paneigė koronaviruso sąmokslo teorijas ir įspėjo, kada tikėtis antros pandemijos

Balandžio 30, 2020

Komentaro autorius: Vilniaus Gedimino technikos universiteto Chemijos ir bioinžinerijos katedros vedėjas dr. Jaunius Urbonavičius

Nors koronaviruso pandemija jau įsibėgėjusi, tačiau turbūt dar ne visi turime pakankamai žinių apie tai, kas yra virusai ir kaip jie plinta, todėl visuomenėje pasigirsta įvairių sąmokslo teorijų. Virusai yra neląstelinės sandaros patogenai, kurių dauginimuisi reikalingos šeimininko ląstelės. Tradiciškai jie priskiriami mikroorganizmams, nors turėtų būti vadinami nanoorganizmais, nes virusų dydis svyruoja nuo maždaug 20 iki 300 nanometrų. Dėl savo mažo dydžio virusai nėra stebimi tradiciniu šviesiniu mikroskopu, jiems pamatyti reikalingas elektroninis mikroskopas.

Koronavirusai yra virusų grupė, kuri sukelia infekcines ligas žinduoliuose ir paukščiuose. Tai yra 60–220 nanometrų dydžio viengrandininiai apvalkalą turintys RNR virusai, kurie dauginasi ląstelių citoplazmoje. Jie yra pavadinti taip todėl, kad stebint elektroniniu mikroskopu, virionai yra panašūs į karūnas. Jie sukelia kvėpavimo takų infekcijas, kurių požymiai dažnai panašūs į paprasto peršalimo, tačiau taip pat gali sukelti tokias pavojingas ligas, kaip Sunkus ūmus respiracinis sindromas (angl. Severe acute respiratory syndrome, SARS) arba Artimųjų Rytų respiracinis sindromas (angl. Mildle East respiratory sindrome, MERS). 


Yra sąmokslo teorija dėl viruso kilmės, kad jis galėjo būti sukurtas laboratorijoje ir netyčia ar tyčia paskleistas. Moksliniame straipsnyje žurnale „Nature Medicine“ teigiama, kad viruso prisirišimas prie receptoriaus, per kurį šis patenka į ląstelę, nėra idealus. Taip pat genetiniai duomenys apie virusą rodo, kad jis nėra sukurtas jau žinomo viruso pagrindu. Dėl SARS-CoV-2 viruso didžiausio panašumo į šikšnosparnių panašius virusus, manoma, kad šie yra žmogaus viruso rezervuaras. Taip pat nustatyta, kad Javos skujuočiai (Manis javanica, panašūs į šarvuočius ir skruzdėdas) turi labiausiai panašų į žmogaus receptoriaus surišimo domeną. Baltymo, kuris prisiriša prie receptoriaus, glikozilinimas taip pat negalėjo atsirasti dėl viruso auginimo ląstelių kultūrose laboratorijoje, nes tam reikia imuninės sistemos. Dėl šių priežasčių manoma, kad virusas nėra sukurtas laboratorijoje.

Virusui išplitus pasaulyje, šalys stengiasi suvaldyti jo plitimą taip, kad šis neperkrautų šalių medicinos sistemų ir visi sunkūs ligoniai galėtų būti gydomi ligoninėse. Vienoms šalims sekasi geriau, kitoms blogiau. Taivanas yra viena iš tų šalių, kurioje užfiksuotas labai mažas susirgimų kiekis. Ši 23 mln. gyventojų šalis, atlikusi virš 60 tūkst. testų, iki šiol registravusi 429 susirgimus ir 6 mirties atvejus. JAMA (The Journal of the American Medical Association) aprašė priemones, kuriomis buvo siekiama užkirsti SARS-CoV-2 viruso patekimą į šią salą. Tarp jų sveikatos apsaugos duomenų bazės sujungimas su imigracijos ir muitinės duomenų bazėmis, siekiant nustatyti keliautojų į užsienio šalis susirgimų riziką bei karantino kontrolę mobiliaisiais telefonais. Taip pat vyriausybės lėšos ir kariuomenė buvo pajungta apsauginių kaukių gamybai. Sausio 20 d. šios šalies vyriausybė turėjo 44 mln. chirurginių kaukių, 1.9 mln. N95 standarto respiratorių bei 1100 neigiamo slėgio palatų. Taip gerai pasiruošti šiai šaliai padėjo SŪRS protrūkis, po kurio 2004 buvo įkurtas Nacionalinis sveikatos valdymo centras.

Šiuo metu mes esame pandemijos viduryje, kuri praeis su mažesniais ar didesniais nuostoliais. Jau dabar ji kelia rimtus politinius, ekonominius ar net egzistencinius klausimus. Kas geriau tokių pavojų akivaizdoje: rytietiška valdžios ranka ar vakarietiškos žmogaus laisvės? Šiaurietiškas atstumas ar pietietiškas artumas tarp žmonių? Taip pat įdomu, kokiu lygmeniu geriausiai yra suvaldoma situacija: ES, nacionalinių valstybių, regionų ar savivaldybių? Kaip išvengti minios bedarbių ir atstatyti ekonomiką? 

Matome, kad po pradinio šoko, kai buvo uždarytos sienos ir visos šalys pradėjo suktis kaip išmanydamos norėdamos nusipirkti reikiamų testų, apsaugos priemonių bei plaučių ventiliavimo aparatų, ir Lietuvoje nebuvo galimybių atlikti pakankamai SARS-CoV-2 testų, padėtis ženkliai pagerėjo. Testams atlikti į Lietuvą buvo atgabentas pakankamas reagentų kiekis, tai leido atlikti tyrimus ne tik Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje (NVSPL), bet ir regioninėse ligoninėse bei nacionaliniuose institutuose. Taip pat rinkinius testavimui pradėjo gaminti Vilniuje veikianti įmonė „Thermo Fisher Scientific Baltics“. Pabradėje esanti įmonė „Intersurgical“ pradėjo gaminti respiratorius, reikalingus medikų apsaugai. Dėl koronaviruso labiausiai buvo paveiktos medicininės įstaigos bei pagyvenusių žmonių globos namai ir joje dirbantys medikai. 

Kitas svarbus šios pandemijos poveikio aspektas yra, žinoma, ekonomika. Lietuvos Vyriausybė paskelbė ekonomikos gelbėjimo planą, ji ir ES ekonomikos gaivinimui yra pasiryžusios skirti milijardus eurų. Po mėnesio ar dviejų, peržengus susirgimų skaičiaus piką, Vyriausybė turės išlaviruoti tarp viruso suvaldymo bei ekonominių veiklų atstatymo. Čia bus labai svarbus psichologinis efektas, kad žmonės nebijotų grįžti prie įprastinės veikos. Matome, kad Kinijoje atsidarant parduotuvėms, kavinėms, gamykloms, žmonės vis tiek elgiasi labai atsargiai. Gali būti, kad karantinas paveiks bendravimo įpročius ilgam, o grįžimas prie kasdieninių darbų bus lėtas bei kontroliuojamas.

Tikėtina, kad kita tokio lygio kaip šiandien pandemija užgrius po keliasdešimt ar šimto metų. Tokia paskutinė buvo „ispaniškasis“ gripas 1918–1920 metais, kai mirė 50–100 mln. žmonių. Su antibiotikų ir antivirusinių vaistų atsiradimu, vakcinų gamybos metodų bei internetinių technologijų vystymusi, leidžiančių efektyviai karantinuoti užsikrėtusius žmones, mes turime žymiai daugiau galimybių išvengti didelio aukų kiekio dabar ir ateityje. Tam atsakingos institucijos ir visuomenė turi išmokti praeities ir dabarties pamokas.

 

Galerija

Panašios naujienos

Prie didelių Europos inžinerijos projektų dirbęs VILNIUS TECH alumnas: „Ribos dažniausiai yra galvose“
Prie didelių Europos inžinerijos projektų dirbęs VILNIUS TECH alumnas: „Ribos dažniausiai yra galvose“
Būdamas paauglys, Tomas Strazdauskas piešė įsivaizduojamus miestus, jau tada svajodamas apie urbanistinės aplinkos formavimą. Baigdamas vidurinę mokyklą jis tvirtai žinojo, kad jo pašaukimas yra statybos inžinerija. Šiandien, būdamas „CSD Engineers Belgium“ konstrukcijų projektavimo vadovu ir „TST Engineers“ įkūrėju, Tomas prisideda prie reikšmingų projektų visoje Europoje. Jo darbų sąrašas  – įspūdingas: nuo Paryžiaus metro ir Lozanos geležinkelio stoties iki CERN laboratorijos plėtros bei inovatyvių kvartalų vystymo Belgijoje. Šio VILNIUS TECH absolvento istorija iliustruoja, kaip atsidavimas ir asmeninės vertybės gali atverti duris, apie kurias galima tik pasvajoti. Akademinės aplinkos įtaka „Manau, kad konstravimas yra mano genuose – beveik visi mano šeimoje buvo matematikos asai, inžinieriai ar statybininkai“, – sako inžinierius T. Strazdauskas.  Vedamas šios prigimtinės aistros, jis pasirinko statybos inžinerijos studijas VILNIUS TECH universitete, kur įgijo magistro laipsnį ir pelnė prestižinę „Best Graduate“ (geriausio absolvento) nominaciją. Iš studijų metų Tomas išsinešė ne tik praktines žinias apie stambių konstrukcijų statybą – sutikti žmonės suformavo jo viziją ir suteikė platesnį požiūrį į pasirinktą kelią.  „Didžiausią įtaką padarė profesorius Algirdas Juozapaitis. Jo patarimai išliko su manimi, net jei tikrąją jų prasmę supratau tik po kelerių metų. Visada jaučiau jo palaikymą, kuris padėjo man išugdyti globalų požiūrį. Tai leido suprasti, kad ribos dažniausiai yra tik mūsų pačių galvose“, – dalijasi jis.  Stiprus tiek, kiek stipri jį supanti komanda Tomo istorija yra geriausias to įrodymas. Jo karjera driekiasi per Lietuvą, Šveicariją ir Belgiją. Vilniaus universiteto biblioteka Saulėtekio slėnyje išlieka jo pėdsaku gimtojoje šalyje. Būtent nuo čia prasidėjo jo tarptautinė kelionė. Tomas prie „CSD Engineers“ komandos Vilniuje prisijungė 2015 m. Tuo metu nedidelė inžinierių komanda dirbo prie pavienių projektų Šveicarijoje. Tomo atsinešta kompetencija ir ambicijos tapo lūžiu, atvėrusiu duris tam, ką jis dabar vadina „belgiškuoju etapu“. Netrukus sekė nauji iššūkiai ir projektai: IBM dangoraižis, ištisi gyvenamieji ir biurų kvartalai, ligoninės bei mokyklos Briuselyje. Per visą šią įspūdingą profesinę kelionę T. Strazdauskas nepamiršo esminio principo. „Esu tiek stiprus, kiek stiprūs šalia manęs esantys žmonės, – sako jis. 2024 m. įkūręs „TST Engineers“, pirmenybę jis teikia kolegoms, kurie dalijasi tomis pačiomis vertybėmis. – Komandą renkuosi pagal vertybes, nes visa kita yra tik smulkmenos, kurių galima išmokti. Esu įsitikinęs, kad techniniai iššūkiai yra tam, kad juos išspręstume, tačiau su jaunais žmonėmis svarbiausia kalbėtis apie jų moralinius standartus.“ Įvardijo svarbiausių įgūdžių derinį Kalbėdamas apie tai, kas lemia statybos inžinieriaus sėkmę šiuolaikiniame pasaulyje, Tomas kvestionuoja vyraujantį požiūrį, kad inžinerija apima tik matematiką ir fiziką. Jo teigimu, daugiakalbystė yra lemiamas veiksnys, ypač siekiant tarptautinės karjeros pirmaujančiose inžinerijos šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Prancūzijoje. „Ne mažiau svarbu ugdyti IT įgūdžius ir žinoti, kaip juos pritaikyti, – priduria jis. – Atsiranda daugybė naujų programų, o jų įvaldymas tampa būtinas sėkmei inžinerijoje. Pirmaujančios projektavimo įmonės programavimą integruoja į kasdienius procesus, nes pastatų konstrukcijos tampa vis sudėtingesnės – be kompiuterio pagalbos viską apskaičiuoti tiesiog per daug sudėtinga.“ Inžinerijoje Tomą labiausiai žavi tobulas tikslumo ir kūrybiškumo derinys. Šiuolaikinė architektūra dažnai peržengia klasikinės inžinerijos ribas, ir būtent čia prireikia kūrybiškumo. „Pirmiausia turime sukurti konstrukcinę koncepciją, kuri užtikrintų pastato tvirtumą, standumą ir stabilumą. Tik tada prasideda praktinė dalis – detalūs inžineriniai skaičiavimai“, – aiškina jis. Mokymasis niekada nesibaigia. Tomo kelionė rodo, kad kantrybė ir nuoseklus tobulėjimas yra raktas į sėkmę. Jei jam tektų duoti vieną patarimą būsimiems inžinieriams, jis pasidalytų patarle, atspindinčia jo paties kelią: „Nekeisk pagrindinio kelio į trumpesnį“.
Plačiau