Stojantiesiems

Mokslininkų eksperimentas: Saulėtekio teritorijoje ims ganytis avys su robotais

Balandžio 1, 2025
Nuo balandžio vidurio šalia Saulėtekio rūmų ganysis 10 avių, kurios atliks „žoliapjovės“ funkciją ir taip prisidės prie biologinės įvairovės didinimo universiteto teritorijoje. Pievose jos bus ne vienos – jų „darbą“ prižiūrės robotai. Taip VILNIUS TECH prisidės prie „Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025“ programos.
 
Žaliuosius plotus šienaujant vejapjovėmis, trimeriais ar kita technika, viskas nupjaunama vienodai, taip pat – ir vertingi, saugomi augalai. Tuo tarpu avys, ėsdamos atrankiai, natūraliai prižiūri pievas.
 
„Kadangi vienus augalus jos nuėda pirmiau, kitus – vėliau, o kai kurių apskritai neėda, susiformuoja įvairi augalija ir gyvūnija, palaikoma ekosistemų pusiausvyra, gerinama dirvožemio būklė ir užkertamas kelias invazinių augalų plitimui. Galiausiai avys, atstojančios mechaninius žolės pjovimo prietaisus, prisideda prie oro ir triukšmo taršos mažinimo. Tai – įrodymas, kad tvarumas nėra vien tik technologijos ir inovacijos“, – dalijasi VILNIUS TECH Tvarumo centro vadovas doc. dr. Raimondas Grubliauskas.
 
Ganysis kartu su robotais
 
Tiesa, avys ganyklose nebus vienos – jų „darbą“ prižiūrės, o kartu prie šienavimo darbų prisidės VILNIUS TECH mokslininkų sukurti robotai. Pasak doc. dr. R. Grubliausko, robotų įsiliejimas į ganyklas gali įdomiai paveikti avių elgesį, o tai atvertų naujas tyrimų galimybes.
 
„Hipotezių ir klausimų – daugybė. Vienas iš jų – ar avys matys robotus kaip konkurentus dėl maisto, ar tiesiog ignoruos juos kaip negyvus objektus? Galbūt avys pradės keisti savo ganymosi įpročius, vengdamos vietų, kuriose dirba robotai, arba atvirkščiai – seks jų judėjimo trajektorija ir vertins jų darbo efektyvumą?
 
Taip pat bus įdomu stebėti, ar robotų veikla sukelia stresą avims, ar jų buvimas keičia avių bandos struktūrą, migracijos kelią ar net tarpusavio bendravimą. Jei robotai gebėtų mokytis iš avių ir prie jų prisitaikyti, galėtų atsirasti tam tikras bendradarbiavimas. Šių tyrimų rezultatai būtų itin naudingi gyvulininkystės sektoriui: supratus, kaip avys reaguoja į technologijas, būtų galima ne tik tobulinti automatizuotas sistemas ūkininkams, bet ir kurti naujas, draugiškesnes ir mažiau keliančias stresą gyvuliams“, – pasakoja mokslininkas.
 
Saulėtekyje ganysis iki spalio
 
Planuojama, kad 10 avių Saulėtekio rūmų teritorijoje pradės ganytis balandį, kai žolė jau bus pakankamai aukšta, ir ganysis iki spalio, kai orai pradės vėsti.
Teritorija, kurioje ganysis avys, bus padalinta į dvi dalis, tarp kurių gyvuliai nuolat migruos. Ganymas skirtingose vietose, mokslininko teigimu, padės užtikrinti tolygų žolės augimą ir išvengti jos peraugimo vienoje vietoje. Žinoma, tai priklauso ir nuo to, kiek avių ganosi pievoje.
 
„10 avių yra optimalus skaičius numatytai teritorijai, užtikrinantis, kad žolė būtų nušienauta efektyviai. Jei šioje vietoje ganytume daugiau avių, jos plotą nušienautų per greitai, o jei mažiau – per lėtai, – dalijasi VILNIUS TECH Tvarumo centro vadovas. – Taip pat apskaičiavome, kad jei avis išleisime į pievas apie 5 val. ryto, jos turės pakankamai laiko efektyviai pasimaitinti ir apšienauti teritoriją iki jų uždarymo 19 val.“.
 
Avys patogiai ir saugiai gyvens Aplinkos inžinerijos fakulteto vidiniame kieme įrengtose avidėse. Siekiant užtikrinti, kad gyvūnai būtų sveiki, o jų mityba – subalansuota, tinkamus pašarus ir visus reikalingus papildus padės išrinkti specialistai, reguliariai bus teikiama veterinarinė priežiūra, o kasdienėmis avių reikmėmis rūpinsis universiteto darbuotojai.
 
Įsitrauks ir vietinė bendruomenė
 
Tvarumo centro, vienijančio mokslo ir verslo įstaigas, vadovo teigimu, šios iniciatyvos įtraukimas į „Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025“ programą – natūralus žingsnis, atspindintis Tvarumo centro tikslą prisidėti prie tvarios ir inovatyvios ateities kūrimo.
 
Kartu tai – galimybė dalintis savo žiniomis, patirtimi ir bendradarbiauti su kitomis organizacijomis ir bendruomenėmis, kuriančiomis žalesnį Vilnių. Avių apsigyvenimas VILNIUS TECH teritorijoje ne tik stipriai prisidės prie biologinės įvairovės išsaugojimo, bet ir švies bei vienys Saulėtekyje gyvenančius ir dirbančius žmones.
 
„Šaltuoju metų laiku, kai avys bus kerpamos, jų vilna bus atiduodama megztinių gamybai, o pastarieji atsidurs universiteto DĖK'ui stotelėje, taip prisidedant prie tvarumo ir bendruomenės gerovės.
 
Taip pat svarstoma galimybė įtraukti vietos gyventojus į įvairias su avimis susijusias veiklas – jų priežiūrą, stebėjimą bei edukacinius renginius. Tai galėtų būti puiki proga skatinti žmonių įsitraukimą į ekologines iniciatyvas bei stiprinti tarpusavio ryšius. Labai tikime, kad šis projektas pavyks ir „universiteto ūkis“ ateityje neapsiribos vien tik avimis“, – planus dėsto VILNIUS TECH Tvarumo centro vadovas doc. dr. R. Grubliauskas.

Su praėjusia balandžio 1-ąja! 🙂

 
Nuotrauka – Sauliaus Žiūros.

Galerija

Panašios naujienos

Kviečiame savanoriauti!
Kviečiame savanoriauti!
Kviečiame savanoriauti Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginiuose. Trumpalaikė savanorystė 2027 m. pirmąjį pusmetį Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai, todėl Vilniuje vyks aukšto lygio tarptautiniai renginiai. Europos Sąjungos valstybių narių ministrus, pareigūnus ir tarptautines delegacijas subursiantis Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai ieško pastiprinimo. Kviečiame motyvuotus studentus prisidėti prie renginių organizavimo ir logistikos užtikrinimo savanorystės pagrindu. Tikimės, kad: • esi ne jaunesnis (-ė) nei 18 metų (2027 m. sausio 1 d.); • gerai moki anglų kalbą (ne žemesniu nei B2 lygiu); • esi atsakingas (-a) ir iniciatyvus (-i); • domiesi tarptautiniais procesais ir renginių organizavimu bei nori tapti Lietuvos veidu tarptautiniuose renginiuose. Savanorių veiklos: • pagalba registracijos ir akreditacijos procesuose; • delegacijų informavimas ir nukreipimas; • renginių logistikos ir organizacinių procesų palaikymas. Įsitraukimo trukmė: 1–2 dienos bent penkiuose renginiuose (viso 17 renginių). Tai puiki galimybė įgyti tarptautinių renginių organizavimo patirties ir iš arti pamatyti, kaip vyksta vienas svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai etapų. Norinčius dalyvauti kviečiame pateikti gyvenimo aprašymą (CV), trumpą motyvacinį laišką ir aukštojo mokslo įstaigos rekomendacinį laišką el. paštu stud@vilniustech.lt iki 2026 m. rugsėjo 15 d. Ilgesnės trukmės įsitraukimas / praktika (savanorystės pagrindais) Siūlome atlikti praktiką organizuojant Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginius! Užsienio reikalų ministerija kviečia studentus prisidėti prie Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginių logistikos užtikrinimo 2027 m. sausio–birželio mėnesiais. Ką veiksi? • prisidėsi prie akreditacijos centro veiklos; • padėsi koordinuoti renginių logistiką; • dalyvausi delegacijų aptarnavimo procesuose; • prisidėsi prie komunikacijos ir organizacinių užduočių; • siūlysime praktiką atlikti savanorystės pagrindais. Tikimės, kad: • gerai moki anglų kalbą (B2 lygis); • esi atsakinga (-s) ir organizuota (-s); • gali įsipareigoti ilgesniam laikotarpiui; • turi savanorystės ar renginių organizavimo patirties (privalumas). Įsitraukimo laikotarpis: 2027 m. sausio–birželio mėn. Grafikas / datos gali būti derinamos bendru sutarimu. Studentams, kurių studijų programos numato praktiką, gali būti sudaryta galimybė šią savanorystės veiklą įskaityti kaip praktiką. Jei nori prisidėti prie vieno svarbiausių Lietuvos tarptautinių projektų ir įgyti vertingos profesinės patirties, kviečiame kandidatuoti pateikiant CV ir motyvacinį laišką el. paštu: stud@vilniustech.lt iki spalio 15 d.
Plačiau
Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą
Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą
Šiuolaikiniai inžineriniai sprendimai vis dažniau gimsta bendradarbiaujant skirtingų sričių specialistams. Universitetinė aplinka suteikia galimybę sujungti skirtingas kompetencijas ir kurti sprendimus, kurie vienos disciplinos ribose būtų sunkiai įgyvendinami. Toks bendradarbiavimas išryškėjo ir baigiamajame bakalauro darbe, kuriame VILNIUS TECH studentai Laura Venckutė (Elektronikos fakultetas) ir Abderrazak El Aamrani (Mechanikos fakultetas) sujungė elektronikos bei medicinos inžinerijos žinias, kurdami žmogaus judesių atpažinimo ir vertinimo sistemą. Projekto pradžioje Medicinos inžinerijos ir Elektronikos inžinerijos studijų programų studentai siekė išspręsti problemą, aktualią tiek sporto, tiek reabilitacijos srityse – trūksta prieinamų sistemų, galinčių automatiškai atpažinti ir įvertinti žmogaus atliekamus judesius ir suteikti momentinį grįžtamąjį ryšį. Kaip pažymi projekto autoriai, neteisingai atliekami judesiai gali sumažinti treniruočių efektyvumą ir padidinti traumų riziką reabilitacijos, sporto ar kasdienės veiklos metu. Būtent todėl buvo nuspręsta ieškoti technologinio sprendimo, kuris galėtų padėti objektyviai ir greitai įvertinti judesių kokybę. [caption id="attachment_120706" align="alignnone" width="2048"] Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą[/caption] Idėja kilo iš ankstesnių projektų ir studijų metu įgytos patirties, o svarbiu postūmiu tapo dėstytojų pasiūlyta bendradarbiavimo galimybė. Nuo pat pradžių buvo aišku, kad projektui reikės skirtingų sričių žinių – judesių analizė reikalauja ne tik techninės sistemos sukūrimo, bet ir gebėjimo apibrėžti prasmingus žmogaus judesių vertinimo kriterijus. Studentai projekte pritaikė skirtingas, tačiau neatsiejamas ir papildančias kompetencijas. Elektronikos inžinerijos studentė buvo atsakinga už kompiuterinę regą, įterptines sistemas ir sistemos integravimą, o medicinos inžinerijos studentas prisidėjo biomechanikos bei žmogaus judesių vertinimo žiniomis. Nors darbai buvo paskirstyti pagal kompetencijas, svarbiausi sprendimai buvo priimami kartu. Nuo pirminės koncepcijos iki veikiančios sistemos Pradiniame etape buvo planuojama sukurti sistemą, galinčią analizuoti platesnį judesių spektrą ir atlikti daugiau analizės funkcijų. Tačiau projekto eigoje teko atsižvelgti į techninius apribojimus, turimus aparatinius resursus ir baigiamojo darbo apimtį. Dėl šių priežasčių dalies idėjų buvo atsisakyta. Komandos nariai teigia, kad projekto metu nekilo didesnių nesutarimų. Sprendimai buvo priimami aptariant galimas alternatyvas, vertinant jų atitikimą projekto tikslams ir, kai buvo įmanoma, išbandant skirtingus metodus praktikoje. Kai techniniai reikalavimai nesutapdavo, buvo ieškoma sprendimo, kuris geriausiai atitiktų tiek projekto tikslus, tiek įgyvendinimo galimybes. Galutinis projekto rezultatas – žmogaus judesių atpažinimo ir grįžtamojo ryšio sistema, paremta kūno pozos nustatymo algoritmu, skirta krepšinio metimo analizei. Sistema realiuoju laiku aptinka žmogų, nustato jo kūno padėtį ir pagal biomechaninius kriterijus įvertina metimo techniką, o vėliau pateikia vartotojui grįžtamąjį ryšį. Tarpdiscipliniškumo vertė ir ateities galimybės Testavimo metu sistema veikė geriau nei tikėtasi – ji sėkmingai analizavo skirtingo ūgio naudotojų judesius ir išlaikė patikimą veikimą net iki 12 metrų atstumu. Studentų teigimu, lūkesčius pranoko ne tik techniniai rezultatai, bet ir pats bendradarbiavimo procesas. Jų nuomone, teoriškai tokį projektą būtų galima įgyvendinti ir vienos srities specialistui, tačiau praktiškai tai būtų sudėtinga ir neefektyvu. Projektas reikalavo tiek elektronikos žinių, tiek žmogaus judesių analizės supratimo. Be abiejų sričių kompetencijų būtų reikėję daug daugiau laiko skirti naujų temų studijavimui ir sprendimų paieškai. Ateityje studentai mato galimybių toliau plėtoti projektą gerinant sistemos stabilumą, optimizuojant resursų naudojimą, plečiant palaikomų judesių skaičių ir didinant judesių atpažinimo tikslumą. Nors jie dar nėra tikri, ar ateityje dirbs būtent šioje srityje, tikisi ir toliau gilinti žinias susijusiose technologijų ir inžinerijos kryptyse. Vadovų įžvalgos: tarpdiscipliniškumas kaip ateities inžinerijos pagrindas Baigiamojo darbo vadovai pabrėžia, kad projekto tema natūraliai reikalavo skirtingų disciplinų bendradarbiavimo. Tačiau didžiausia šio projekto vertė slypi ne tik sukurtame techniniame sprendime, bet ir studentų gebėjime efektyviai bendradarbiauti. Medicinos inžinerijos studijų programos dėstytoja prof. dr. Kristina Daunoravičienė pabrėžia, kad žmogaus kūno padėties atpažinimo ir vertinimo sistemos kūrimas apima tiek žmogaus judesio ir biomechanikos supratimą, tiek gebėjimą sukurti techninę sistemą, kuri galėtų surinkti, apdoroti ir pateikti informaciją vartotojui. „Skirtingų žinių ir kompetencijų poreikis nulėmė, kad tema tapo puikia terpe bendradarbiavimui tarp medicinos ir elektronikos inžinerijos studentų. Tokiuose projektuose gimsta ne tik techniniai sprendimai, bet ir gebėjimas suprasti kitų sričių logiką, apribojimus bei prioritetus“, – teigia prof. dr. K. Daunoravičienė. Nors projekto pradžioje studentai buvo nepažįstami ir atstovavo skirtingoms studijų kryptims, bendras tikslas greitai tapo pagrindu sėkmingam darbui. Vadovė pabrėžia, kad medicinos inžinerija į projektą atnešė žmogaus judesio vertinimo ir rezultatų interpretavimo perspektyvą, o elektronikos inžinerija – sistemų architektūros, prototipavimo ir optimizavimo žinias. Pasak prof. dr. K. Daunoravičienės, svarbiausias projekto rezultatas yra ne tik sukurtas prototipas ir jo išvesties palyginimas su „Xsens“ judesio analizės sistema gautais rezultatais. „Ne mažiau svarbios yra bendradarbiavimo, komunikacijos, pasitikėjimo, iniciatyvos ir gebėjimo mokytis vienam iš kito kompetencijos. Būtent jos leidžia geroms idėjoms virsti realiai veikiančiais sprendimais“, – įsitikinusi profesorė. Elektronikos fakulteto dėstytojas doc. dr. Vytautas Abromavičius taip pat atkreipia dėmesį, kad kad dirbtinio intelekto eroje vis didesnę reikšmę įgauna ne tik techninės kompetencijos, bet būtina ir aiški komunikacija, gebėjimas suprasti skirtingų sričių specialistus ir kartu siekti bendro tikslo. „Šis baigiamasis darbas parodė, kad mūsų studentai puikiai bendravo tarpusavyje, gebėjo specifinius ir profesinius terminus perteikti paprasta, suprantama kalba. Toks tarpusavio supratimas leido efektyviai sujungti skirtingų disciplinų žinias į puikų rezultatą“, – sako doc. dr. V. Abromavičius. Jo teigimu, tarpdisciplininių projektų poreikis šiuolaikinėje inžinerijoje nuolat auga. Kiekvienas realus rinkai kuriamas projektas susideda iš daugelio dedamųjų, todėl platesnis problemos suvokimas užtikrina geresnį produkto pritaikomumą ir galutinį užbaigtumą.
Plačiau