Stojantiesiems

Mokslininkų kuriamas skaitmeninis dvynys – Tvarumo centro mikroklimato analizės priemonė

Liepos 3, 2025
VILNIUS TECH studentai kuria skaitmeninį Tvarumo centro dvynį mikroklimato stebėsenai ir analizei. Tai inovatyvi priemonė, leisianti realiuoju laiku atlikti šiluminio komforto ir oro kokybės analizę. Ši iniciatyva ne tik skatina praktinį studentų įsitraukimą į pažangių technologijų kūrimą, bet ir prisideda prie žalesnės, efektyvesnės ir atsakingesnės aplinkos kūrimo universitete.
 
„Idėja sukurti Tvarumo centro patalpų skaitmeninį informacijos modelį kilo stebint vis aktyviau taikomą skaitmeninių dvynių technologiją įvairiose srityse, ypač statybų ir tvaraus pastatų valdymo sektoriuose. Kadangi VILNIUS TECH yra pažangus universitetas, nuolat skatinantis naujų technologijų diegimą ir taikymą, projektui įgyvendinti nutarėme pasirinkti Tvarumo centrą, kuris iki šiol neturėjo savo skaitmeninio modelio“, – pasakoja vienas iš projekto autorių – Statybos fakulteto Statinio informacinio modeliavimo programos I kurso magistrantas Valdas Kondratovič. 
 
Pasak jo, modelyje bus integruoti mikroklimato duomenys, matuojami realiuoju laiku. Jie padės analizuoti ir optimizuoti patalpų oro kokybę, temperatūrą ir drėgmės rodiklius. Pastate taip pat bus užtikrinamas efektyvus energijos išteklių valdymas, pagerintas darbuotojų ir lankytojų komfortas, mažinamas neigiamas poveikis aplinkai. Visi šie veiksniai prisidės prie to, kad Tvarumo centro mikroklimatas bus reguliuojamas tvariu būdu.
 
„Įgyvendindami šį projektą susidūrėme ir su iššūkiais. Vienas jų – virtualiojoje aplinkoje turėjome sumodeliuoti esamą pastatą, kuris buvo statytas dar prieš Lietuvoje atsirandant BIM technologijoms. Iš esamų dokumentų turėjome tik 2D brėžinius, todėl pasitelkėme 3D modeliavimo ir realybės modelio sukūrimo technologijas. Tvarumo centro realybės modelis buvo fiksuojamas su specialia „Dalux 360°“ vaizdo kamera, pritvirtinta  prie šalmo, ir perkeltas į Dalux „SiteWalk“ funkcinį modulį, kuriame Tvarumo centro patalpų geometrinį 3D modelį su realybės modeliu. Realybės modelio duomenys padėjo patobulinti ir papildyti Tvarumo centro 3D modelį. Kitas iššūkis, su kuriuo dar susidursime šio projekto metu, – suderinti BIM modelį su jutiklių duomenimis ir užtikrinti nenutrūkstamą duomenų perdavimą realiuoju laiku. Tikimės, kad visa tai pavyks išspręsti bendradarbiaujant ir kruopščiai testuojant skirtingus technologinius sprendimus bei programinę įrangą“, – pabrėžia VILNIUS TECH studentas V. Kondratovič.
 
Projekto koordinatorė Pastatų energetikos katedros doc. dr. Rasa Džiugaitė-Tumėnienė atkreipia dėmesį, kad studentai, kurdami Tvarumo centro dvynio modelį, tobulėja tarpdalykinio bendradarbiavimo srityje. Projekto metu derinamos skirtingos žinios iš statinio informacinio modeliavimo, pastatų energijos inžinerijos ir informacinių technologijų sričių. Taip pat stiprinami praktiniai įgūdžiai dirbant su skaitmeninėmis modeliavimo platformomis, duomenų surinkimo technologijomis ir jų integravimu į skaitmeninę aplinką. Be to, ne ką mažiau svarbi patirtis – darbas su realiais mikroklimato duomenimis.
 
„Šį projektą planuojame tęsti ir išplėsti, taikydami kitas mokslo sritis. Viena iš galimų krypčių – į skaitmeninį informacinį modelį įtraukti daugiau tiriamojo pastato patalpų, pavyzdžiui, jame įrengtas šildymo, vėdinimo ir oro vėsinimo sistemas. Įgyvendinus pirminius šio projekto metu išsikeltus tikslus, vėliau būtų galima integruoti pažangesnius duomenų analizės ir dirbtinio intelekto sprendimus, leidžiančius prognozuoti mikroklimato pokyčius ir teikti rekomendacijas, kaip valdyti pastatą“, – pabrėžia docentė.
 
Sukurtas Tvarumo centro dvynio modelis bus naudojamas kaip interaktyvi priemonė patalpų mikroklimato monitoringui, šiluminio komforto ir oro kokybės analizei. Pastato valdytojams tai leis priimti pagrįstus energijos sąnaudų mažinimo ir oro kokybės gerinimo sprendimus.
 
Projekto autoriai tikisi, kad šis modelis, kartu su kitais pastatais bus sėkmingai integruotas į jau esamą virtualųjį Saulėtekio miestelį.

Galerija

Panašios naujienos

Lietuvos technologijų perdavimo centrų tinklas „TTO Lithuania“ tapo prestižinio Europos komiteto NAAC nariu
Lietuvos technologijų perdavimo centrų tinklas „TTO Lithuania“ tapo prestižinio Europos komiteto NAAC nariu
Lietuvos mokslo ir inovacijų bendruomenei skirtas reikšmingas įvertinimas tarptautinėje erdvėje. Lietuvos technologijų perdavimo centrų (angl. Technology Transfer Offices – TTO) bendradarbiavimo platforma „TTO Lithuania“ oficialiai tapo Europos žinių ir technologijų perdavimo asociacijos ASTP Valdančiojo komiteto – Nacionalinių asociacijų patariamosios tarybos (NAAC) – nare. Šis žingsnis žymi tęsiamą Lietuvos integraciją į aukščiausio lygio Europos žinių perdavimo ekosistemos valdymo struktūras. Oficialiame ASTP sveikinimo laiške pabrėžiama, kad „TTO Lithuania“ narystė sustiprins vietos inovacijų bendruomenės balsą ir leis aktyviai prisidėti prie Europos Sąjungos inovacijų politikos formavimo. Oficialia Lietuvos atstove šiame komitete paskirta „TTO Lithuania“ tinklo pirmininkės pareigas šiuo metu einanti VILNIUS TECH Žinių ir technologijų perdavimo centro direktorė Vilma Purienė.   Kas yra NAAC ir kodėl tai svarbu Lietuvai? Nacionalinių asociacijų patariamoji taryba (NAAC) yra viena pagrindinių ASTP valdymo institucijų, šiuo metu vienijanti 35 nacionalines asociacijas iš 28 Europos šalių. Šis komitetas veikia kaip kritinė grandis, jungianti Europos lygio iniciatyvas, regioninius technologijų perdavimo centrus ir vietines inovacijų ekosistemas. Tapimas pilnateise NAAC nare „TTO Lithuania“ suteikia strategines galimybes keturiose pagrindinėse srityse: Atstovavimas ir matomumas: kiekviena Europos šalies nacionalinė asociacija komitete turi po vieną oficialų atstovą. Nuo šiol Lietuvos žinių ir technologijų perdavimo specialistų interesai bus matomi ir girdimi kartu su stipriausiomis Europos valstybėmis. Patariamoji funkcija ES politikoje: komiteto nariai tiesiogiai pataria ASTP vykdomajai valdybai Europos ir ES politikos klausimais, susijusiais su inovacijomis, žinių komercializavimu ir technologijų diegimu. Lietuva galės ne tik perimti gerąją užsienio šalių praktiką, bet ir tiesiogiai dalytis mūsų šalies tendencijomis bei pasiekimais. Įtaka valdymui: NAAC turi išskirtinę teisę tiesiogiai nominuoti kandidatus į ASTP Vykdomąją valdybą, užtikrindama, kad nacionalinių asociacijų nuomonė išliktų svarbi priimant strateginius sprendimus. Sprendimų priėmimas ir balsavimo teisė: „TTO Lithuania“ įgyja tiesioginę balsavimo teisę (vieną balsą) priimant svarbiausius organizacijos nutarimus ir teikiant pasiūlymus.   Žingsnis link glaudesnės integracijos NAAC nariai aktyviai bendradarbiauja ištisus metus. Per metus organizuojami 5–6 posėdžiai (keturi nuotoliniai ir iki dviejų gyvų susitikimų), kuriuose sprendžiami aktualiausi žinių perdavimo klausimai, analizuojamos teisinės bazės naujovės bei kuriami bendri projektai. „TTO Lithuania“ įsiliejimas į šį tinklą atveria naujus kelius Lietuvos universitetų, mokslo institutų ir technologijų centrų specialistams integruotis į tarptautinius procesus, kelti kvalifikaciją ir užtikrinti, kad lietuviški moksliniai išradimai bei inovacijos efektyviau pasiektų pasaulines rinkas.
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Valiutų rinkos evoliucijos sąveika su monetarinės politikos instrumentais skaitmenizacijos amžiuje“, kurią parengė doktorantas Tomas Pečiulis. Disertacija rengta 2020–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – doc. dr. Asta Vasiliauskaitė. Disertacija ginama viešame Ekonomikos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Decentralizuotų kriptovaliutų atsiradimas sukėlė esminių iššūkių tradicinėms pinigų politikos sistemoms. Nors šie skaitmeniniai aktyvai turi potencialą didinti finansinį įtrauktumą ir efektyvumą, jiems būdingas nepastovumas ir centralizuotos priežiūros trūkumas sukuria sistemines rizikas, kurių tinkamai valdyti, naudojant klasikinius modelius, nepavyksta. Šioje disertacijoje pristatoma integruota hibridinė analitinė sistema, padedanti kiekybiškai įvertinti kriptovaliutų poveikį pinigų politikos perdavimo mechanizmams, kuri politikos formuotojams suteikia empiriškai pagrįstus įrankius, padedančius veiksmingiau analizuoti šią besikeičiančią finansų sritį. Disertacija suskirstyta į tris skyrius. Pirmajame skyriuje apibendrinamas kriptovaliutų teorinis vaidmuo šiuolaikinėje pinigų teorijoje. Antrajame skyriuje pristatoma ir pagrindžiama nauja metodika, mašininio mokymosi technikas derinanti su pažangiu ekonometriniu modeliavimu, konkrečiai naudojant “Elastic Net“ mašininio mokymo modelį su ARIMA liekanomis ir MSGARCH specifikacijomis, siekiant užfiksuoti nuo režimo priklausomą elgseną. Trečiajame skyriuje sistema empiriškai patvirtinama naudojant kriptovaliutų rinkų ir centrinių bankų politikos operacijų duomenis. Empiriniai rezultatai rodo didelį asimetrinį politikos poveikį, bitkoino kainai reaguojant –15 348 USD į 1 % Federalinės rezervų sistemos palūkanų normos pokyčius. Analizė nustato kritines kintamumo ribas (σ > 80 %), kai kriptovaliutų svyravimai didina infliacijos riziką. Šie rezultatai rodo didėjančią kriptovaliutų sisteminę svarbą pinigų politikos dinamikoje. Tyrimas prisideda prie naujos skaitmeninio turto ekonomikos srities plėtotės. Integruotas modeliavimo metodas padeda įveikti ilgalaikės nelinijinių finansinių reiškinių analizės ribotumus. Praktinės jos taikymo galimybės apima finansinio stabilumo rizikos stebėsenos realiuoju laiku sistemas ir įrodymais pagrįstas reguliavimo intervencijų gaires. Modulinė sistemos struktūra leidžia ją plėsti ateityje, įtraukiant besikeičiančias rinkos struktūras ir naujus skaitmeninius turtus. Disertacijos tema paskelbtos aštuonios recenzuotos publikacijos moksliniuose žurnaluose ir konferencijų straipsnių rinkiniuose. Šis darbas suteikia centriniams bankams būtinas analitines priemones pinigų stabilumui palaikyti ir atsakingoms finansinėms inovacijoms skaitmeninėje eroje skatinti. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau