Stojantiesiems

Mokslo metų pabaigą pažymėjo baigiamoji konferencija apie jungtinę studijų programą „Mechatronika“

Birželio 23, 2015
       Praėjusįjį penktadienį (birželio 19 d.) Vilniaus Gedimino technikos universiteto Mechanikos fakulteto Mechatronikos ir robotikos katedra laukė baigiamosios konferencijos dalyvių – dėstytojų, studentų ir visų, norinčių susipažinti su Lietuvos aukštojo mokslo galimybėmis.
       Pagrindinis konferencijos tiklas – apžvelgti jau metus trunkančią jungtinę studijų programą „Mechatronika“ ir pasidalinti mintimis apie šalies universitetinio išsilavinimo progresą, tarptautinio mokymosi kultūrą ir kitus susijusius, bet ne mažiau įdomius ir reikšmingus, dalykus.
       Konferencijos metu jos dalyviai turėjo progą išgirsti detalų studijų programos pristatymą, susipažinti su jos rengėjų komanda ir kultūriniu pasirengimu ją įgyvendinant. Be to, buvo apžvelgti ir tokie aktualūs dalykai, kaip darbas multikultūrinėje terpėje ar tolimesnės programos perspektyvos. Pačių „Mechatronikos“ studentų įspūdžiai ar susipažinimas su laboratorijomis bei biblioteka – neabejotinai vienos įdomiausių baigiamosios konferencijos dalių.
       Tikriausiai kiekvienas penktadienį vykusios konferencijos dalyvis galėtų paliudyti, jog jungtinė studijų programa „Mechatronika“ – vienas perspektyviausių ir vertingiausių pasirinkimų, kuriuos siūlo Lietuvos aukštasis mokslas. Inovatyvi mokymosi bazė, kompetentingi dėstytojai ir galimybė visus metus praleisti tarptautiniu mastu pripažįstamame Braušveigo Technikos universitete Vokietijoje – visa tai kartu apibūdina vieną studijų programą.
         Baigiamajai konferencijai praėjus, “Mechatronikos” dėstytojai ir esami studentai pradės jau įsibegėjusias vasaros atostogas, laukdami naujų šios bendruomenės narių – būsimųjų studentų. Nepražiopsokite galimybės prisijungti prie vienos inovatyviausių – “Mechatronikos” – studijų programos Lietuvoje!
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Benziną ir dujų mišinius naudojančio hibridinio automobilio variklio efektyvumo tyrimas“, kurią parengė doktorantas Tadas Vipartas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Alfredas Rimkus. Disertacija ginama viešame Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 12 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas alternatyviųjų degalų (gamtinių dujų ir vandenilio) naudojimas, siekiant padidinti kibirkštinio uždegimo variklio efektyvumą. Nustatytas ir įvertintas skirtingų degalų bei variklio valdymo algoritmų poveikis degimo procesui, energiniams ir ekologiniams rodikliams, analizuojant kylančius technologinius apribojimus, susijusius su hibridine mišriąja (nuosekliąja-lygiagrečiąja) pavara. Disertacijoje atlikta mokslinės literatūros apžvalga, kurioje analizuojamos vidaus degimo variklių tobulinimo kryptys, dujinių degalų savybės ir jų panaudojimo iššūkiai bei automobilių hibridinių pavarų veikimo principai. Stendiniais bandymais ištirtas vėlyvo įsiurbimo vožtuvų uždarymo momento poveikis varikliui, veikiančiam gamtinėmis dujomis, ir vandenilio priedų poveikis degimo bei detonacijos valdymo procesams. Skaitinė variklio degimo proceso analizė atlikta naudojant AVL BOOST™ programinę įrangą, hibridinio automobilio energiniai ir ekologiniai rodikliai įvertinti atlikus eksperimentinius tyrimus ir skaitinį modeliavimą AVL CRUISE™ programoje. Disertacijoje gauti šie svarbiausi rezultatai: vėlinant įsiurbimo vožtuvų uždarymo momentą, padidėja efektyvusis naudingumo koeficientas ir NOx emisijos bei sumažėja anglies dvideginio emisijos varikliui, veikiant gamtinėmis dujomis. Nustatyta, kad vandenilio priedas degaluose pagerina variklio energinius rodiklius, tačiau padidina azoto emisijas ir detonacinio degimo riziką, kuri efektyviai valdoma vėlinant uždegimo paskubos kampą. Skaitinio modeliavimo rezultatai patvirtina, kad šie dėsningumai išlieka taikant pasaulinį suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymų ciklą: naudojant vandenilį sumažėja degalų sąnaudos ir anglies dvideginio emisijos, padidėja azoto oksidų emisijos. Disertacijos rezultatai atskleidžia technologijų potencialą ir jų taikymo strategijas. Gauti duomenys gali būti pritaikyti kuriant ir parenkant pažangius variklių valdymo algoritmus bei formuojant technologiškai pagrįstus aplinkosaugos standartus. Disertacijos tema paskelbti 9 moksliniai straipsniai: 6 – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę su citavimo rodikliu; 1 – mokslo žurnale, įtrauktame į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę, neturinčiame citavimo rodiklio; 1 – Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazės Conference Proceedings Citation Index referuojamame konferencijų darbų leidinyje; 1 – recenzuojamame konferencijų darbų leidinyje, nereferuojamame tarptautinėse duomenų bazėse. Disertacijoje atliktų tyrimų rezultatai buvo paskelbti 3 mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir Lenkijoje. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau