Stojantiesiems

Moterys inžinerijoje griauna stereotipus: „Šioje srityje nėra ribų tobulėjimui“

Spalio 3, 2024
Nors dirbančios įvairiose inžinerinėse pozicijose moterys Lietuvoje jau nebestebina, ekspertų teigimu, šioje srityje jų vis dar per mažai. AB „Kelių priežiūra“ jau kelis metus iš eilės aktyviai inicijuoja įvairias inžinerinių specialybių populiarinimo, motyvacijos skatinimo, studentų  rėmimo bei esamų darbuotojų kompetencijų tobulinimo programas. Be to, bendrovė prie susisiekimo sektoriaus profesijų patrauklumo didinimo prisideda ir siūlydama papildomas naudas.

Pasak  AB „Kelių priežiūra“ Personalo ir administravimo departamento direktorės Linos Stasiulevičienės, šiuo metu esamiems ir būsimiems kelių priežiūros specialistams siūlomos naudos – ir studijų finansavimo galimybės, ir stipendijos jų metu bei kitos paskatos. Pastarosios prisideda prie specialistų įgūdžių ir žinių stiprinimo bei ateities darbuotojų pritraukimo.

Pastaraisiais metais tarp norinčių dirbti inžinierinį darbą – ir moterys. Viena tokių – kelių inžinerijos magistro studijų programoje VILNIUS TECH studijuojanti Dovilė Pupeikytė. Ji jau dvejus metus dirba inžiniere „Kelių priežiūros“ Jonavos kelių tarnyboje, taip prisidėdama prie Lietuvos kelių būklės gerinimo.

D. Pupeikytės teigimu, jau būdama 8 klasėje ji žinojo, kokį karjeros kelią nori pasirinkti. „Niekada nesilaikiau visuomenės keliamų standartų. Tuomet mokytojai išgirdę, kad noriu būti statybos inžiniere, kvietė persigalvoti, nes tai – ne „moteriška“ profesija. Įveikti visas dvejones padėjo šeima bei informacija viešojoje erdvėje. Artimieji visada palaikė mane ir mano sprendimus, o vėliau pamačiau, kad vis daugiau moterų jau pasiekė aukštų tikslų inžinerijos srityje. Todėl paklausiau savęs – kodėl aš negaliu būti viena iš jų?“, – teigia „Kelių priežiūros“ inžinierė.

Keisti darbo pobūdį gali tapti iššūkiu

Inžinerija – itin plati sritis, suteikianti galimybę studijuoti ir pažinti daug skirtingų krypčių. Dėl šios priežasties gali būti sunku pasirinkti sau tinkamiausią kryptį, arba pasirinkus – ją pakeisti. Pavyzdžiui, nepaisant to, kad pradžioje studijavo statybos inžineriją, Dovilės teigimu, vėliau ją sudomino kelių inžinerija. Baigus statybos inžinerijos bakalauro studijas, tai tapo nemenku iššūkiu.

„Šiuo metu ne tik dirbu AB „Kelių priežiūra“, bet ir studijuoju kelių inžinerijos magistrantūros studijų programoje VilniusTech ir džiaugiuosi, kad bendrovė prisideda prie mano mokymosi ne tik suteikdama galimybę derinti abi šias veiklas, bet ir papildomai skirdama stipendiją, kaip paskatinimą siekti savo tikslų“, – teigė pašnekovė.

AB „Kelių priežiūra“ Personalo ir administravimo departamento direktorė L. Stasiulevičienė teigia, kad vienas esminių aspektų – studijuojančiojo noras tobulėti ir siekti savo karjeros tikslų. „Atsižvelgdama į tai,  bendrovė vysto studentų rėmimo programas – finansuodama esamų ir potencialių darbuotojų studijas“ – apie „Kelių priežiūroje“ teikiamas naudas pasakojo L. Stasiulevičienė.

Svarbiausia – nebijoti klysti

Pasirinkti karjeros kryptį nepakanka – studijuoti, o neretu atveju tuo pat metu ir dirbti gali pareikalauti itin daug pastangų. Nepaisant to, galiausiai, pasiektas rezultatas bei įgytos žinios atperka net padarytas klaidas. Pasak Dovilės, dirbti tokį darbą, kokį iš tiesų mėgsti, jai buvo vienas iš labai svarbių tikslų. „Dabar mano darbas – rūpintis nuolatine kelių priežiūra, derinti defektinius aktus, tvarkyti draudiminius įvykius, skaičiuoti sąmatas. Taip pat tenka atlikti patrulines apžiūras, standartų stebėsenas ar stebėti kaip vyksta asfalto remonto darbai. Kartais, pavaduojant darbų vadovą, sudarinėju užduotis defektų šalinimo komandoms. Man tai atrodo prasminga, nes kasdien dirbame tam, kad užtikrintume saugias keliones visiems eismo dalyviams“, – apie savo darbą „Kelių priežiūroje“ pasakoja Dovilė.

Jos patarimas visoms moterims, kurios svarsto siekti karjeros inžinerijos srityje – nebijoti klysti, nes su klaidomis ateina ir įvairiapusė patirtis. „Taip pat nebijoti būti išskirtinei ar vienintelei moteriai komandoje, studijų grupėje. Inžinerija nėra tik skaičiavimai ar „sausas“ mokslas, tai įvairių programų, naujovių bei komunikabilumo reikalaujanti kryptis, kurioje nėra ribų tobulėjimui“, – teigė ji.

AB „Kelių priežiūra“ – bendrovė, kurioje dirba daugiau kaip 2 200 įvairių specialistų. „Kelių priežiūros“ padaliniai išsidėstę įvairiausiose Lietuvos vietovėse, tad darbo vietą galima rinktis iš beveik pusšimčio lokacijų. Be to, bendrovėje yra itin daug skirtingų pozicijų, o tai leidžia ne tik nuolat tobulėti, bet ir dirbti su aktyviai diegiamomis inovacijomis, pažinti naujausias kelių priežiūros technologijas.

Kaip teigia ekspertai, darbo rinkoje jau ilgą laiką pastebima itin konkurencinga aplinka, tad „Kelių priežiūra“ nuolat kuria patrauklias galimybes ir papildomas naudas esamiems ir būsimiems darbuotojams. Ne mažiau svarbu ir tai, kad be finansinių paskatų ir kitų karjeros galimybių, bendrovėje kasdien dirbama su strateginiu šalies turtu – valstybinės reikšmės keliais, todėl karjera šioje srityje itin prasminga.
 

Pranešimą parengė AB „Kelių priežiūra“ 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Biofiltracijos medžiagų tyrimai ir taikymas šalinant iš biodujų sieros vandenilį“ („Research and application of biofiltration materials in the purification of biogas from hydrogen sulfide“), kurią parengė doktorantas Kamyab Mohammadi. Disertacija rengta 2022–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – doc. dr. Rasa Vaiškūnaitė. Disertacija ginama viešame Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 15 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Disertacijoje analizuojamas sieros vandenilio (H₂S) pašalinimas iš biodujų, taikant biofiltracijos metodą. Darbe sprendžiama viena pagrindinių biodujų panaudojimo problemų – efektyvus H₂S šalinimas, kadangi ši medžiaga yra toksiška, korozinė ir reikšmingai mažina biodujų energetinių sistemų eksploatacinį efektyvumą bei jų tarnavimo laiką. Pagrindinis tyrimo objektas – sieros vandeniliui šalinti iš biodujų skirtos biofiltracijos medžiagos: iš nuotekų dumblo pagamintos bioanglys, akytojo lengvojo betono (CLC) atliekos ir putų poliuretanas (PUF). Pagrindinis disertacijos tikslas – didinti sieros vandenilio šalinimo iš biodujų efektyvumą ir biofiltro veikimo stabilumą, biofiltracijos procese taikant fiziškai ir chemiškai modifikuotas bei nemodifikuotas atliekų kilmės medžiagas. Darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, metodikos ir rezultatų skyriai, bendrosios išvados ir rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje pateikiama tiriamoji darbo problema, aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Pirmajame skyriuje apžvelgiamos sieros vandenilio šalinimo iš biodujų biotechnologijos, daugiausia dėmesio skiriant biofiltracijos mechanizmams, biofiltrų užpildų savybėms ir pagrindiniams proceso efektyvumą lemiantiems veiksniams. Antrajame skyriuje aprašomos eksperimentinių tyrimų metodikos, skirtos biofiltracijos medžiagoms parinkti, jų fizikinėms ir cheminėms savybėms, adsorbcinėms charakteristikoms nustatyti, mikroorganizmų inokuliacijai ir auginimui, taip pat sieros vandenilio šalinimo efektyvumui vertinti ir biofiltracijos procesui matematiškai modeliuoti. Trečiajame skyriuje pateikiami inovatyvių filtravimo medžiagų teorinių ir eksperimentinių tyrimų rezultatai, atskleidžiantys šių medžiagų savybių ir modifikacijos ryšį su mikroorganizmų įsitvirtinimu, bioplėvelės formavimusi ir filtro efektyvumu šalinant sieros vandenilį, taip pat palyginami eksperimentiniai duomenys su matematinio modeliavimo rezultatais. Disertacijos tema yra atspausdinti 8 moksliniai straipsniai: du – Web of Science duomenų bazės leidiniuose, turinčiuose citavimo rodiklį, vienas – Web of Science duomenų bazės leidinyje, neturinčiame citavimo rodiklio, keturi – kitose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose, vienas tik Scopus duomenų bazėje referuojamame konferencijų darbų leidinyje. Disertacijos tema perskaityti 7 pranešimai Lietuvos ir kitų šalių konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Vasara – atsakingas metas mokyklas baigiantiems ir studijuoti besiruošiantiems jaunuoliams. Kokią specialybę pasirinkti? Geriau rinktis tai, kas patinka, ar tai, ką siūlo tėvai? VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė dr. Justė Rožėnė visas jaunuolių pasirinkimo „dramas“ iš arti stebi jau ne pirmus metus. Ji dalijasi patarimais ir pasiūlymais, kurie gali padėti abiturientams teisingai pasirinkti savo ateities profesiją. 1. Daugelis nežino, ko nori, ir tai visiškai normalu. Vienas didžiausių mitų, kad dvyliktokas turi tiksliai žinoti savo ateitį. Realybėje daugelis nežino. Ir ne todėl, kad yra pasimetę ar neatsakingi. Jiems tiesiog trūksta patirties, nes jie dar neturėjo galimybės išbandyti daugelio dalykų. [caption id="attachment_119989" align="alignnone" width="2560"] Justė Rožėnė[/caption] Per stojimus dažnai matau ne tokius, kurie renkasi tarp trijų svajonių profesijų. Matau jaunus žmones, kurie renkasi tarp kelių variantų ir bando suprasti, kuris iš jų galėtų tapti jų keliu. 2. Geriausi mokiniai dažnai būna nedrąsiausi. Mokiniai, iš brandos egzaminų surenkantys 90–100 balų, dažnai jaučia didžiulį spaudimą ir bijo suklysti. Jie bijo pasirinkti studijas, kurios ne tokios prestižinės, mažiau suprantamos aplinkiniams arba tiesiog ne visai tradicinės. Pastebėjau, kad vidutiniškai egzaminus išlaikę abiturientai daug drąsiau renkasi tai, kas jiems iš tikrųjų įdomu. Kuo daugiau lūkesčių uždedama žmogui, tuo sunkiau jam rizikuoti. 3. Tėvai dažnai nori gero, bet ne visada padeda. Per stojimus ne kartą tenka girdėti: „su tokiais balais būtų gaila nestoti į mediciną“, „menai nėra rimta profesija“, „inžinerija merginai bus per sunku“. Dažniausiai tai sakoma iš rūpesčio, o ne iš blogos valios. Tačiau tėvų noras apsaugoti vaiką gali tapti kliūtimi jam atrasti savo kelią. 4. Daug žmonių renkasi ne profesiją, o prestižą. Kartais atrodo, kad svarbiausias klausimas tampa ne „ką veiksiu?“, o „ką apie mane pagalvos?“. Tačiau po kelerių metų darbo rinkoje prestižas tampa daug mažiau svarbus nei tai, ar žmogui patinka jo pasirinkta veikla. Dar nesutikau žmogaus, kuris po dešimties metų būtų laimingas vien dėl to, kad jo diplome įrašytos programos pavadinimas skambėjo įspūdingai. 5. Labai mažai žmonių iš tiesų pasidomi studijų turiniu. Tai mane stebina kasmet. Žmonės analizuoja konkursinius balus, žiūri reitingus, lygina universitetus, tačiau dažnai nėra atsivertę nė vieno studijų programos aprašo, mokomųjų dalykų sąrašo. O juk studijos yra ne universiteto pavadinimas, tai 4 metus trunkanti jauną žmogų formuojanti patirtis, geriausi prisiminimai ir visa ko pradžia. 6. Daugelis renkasi pagal profesijos įvaizdį, o ne realybę. Architektūra nėra vien kasdienių idėjų perteikimas brėžinyje. Programavimas nėra tik kompiuteriniai žaidimai. Pilotavimas nėra turistavimas. Inžinerija nėra vien fizika ir matematika. Kuo daugiau žmogus domisi tikruoju profesijos turiniu, tuo mažesnė tikimybė nusivilti pradėjus studijas. Žinojimas mus paruošia visoms medalio pusėms. 7. Miestas dažnai tampa svarbesnis už profesiją. Kasmet matau stojančiuosius, kurie pirmiausia renkasi miestą, o tik tada studijas. Suprantu kodėl. Palikti namus nėra lengva. Tačiau kartais dėl to atmetamos programos, kurios žmogui iš tikrųjų tiktų labiausiai. 8. Žmonės daug dažniau gailisi neišdrįsę, nei pabandę. Per daugelį metų girdėjau nemažai istorijų apie nepasiteisinusius pasirinkimus. Tačiau daug dažniau girdžiu: „norėjau, bet pabijojau“, „galvojau apie tai, bet nesiryžau“, „man sakė, kad nesugebėsiu“. Skaudžiausi būna ne neteisingi sprendimai, o nepriimti sprendimai. 9. Praėjusių metų konkursiniai balai pasako daug mažiau, nei atrodo. Tai vienas dažniausių klausimų. Tačiau per ketverius metus supratau, kad stojimai labai priklauso nuo konkrečios kartos, egzaminų, taisyklių pokyčių ir daugybės kitų aplinkybių. Praėjusių metų skaičiai gali padėti orientuotis, bet jie nėra ateities prognozė. 10. Nesirink studijų pagal tai, kuo nori būti po 40 metų.  Jeigu reikėtų duoti tik vieną patarimą, duočiau šį: nesirink studijų pagal tai, kokį titulą nori turėti ateityje. Rinkis pagal tai, kokias problemas nori spręsti, apie ką nori mokytis ir ką norėtum veikti pirmadienio rytą po ketverių metų, nes būtent ten prasidės tavo profesinis gyvenimas, kuris gali kardinaliai keistis einant laikui.
Plačiau