Stojantiesiems

Moterys inžinerijoje griauna stereotipus: „Šioje srityje nėra ribų tobulėjimui“

Spalio 3, 2024
Nors dirbančios įvairiose inžinerinėse pozicijose moterys Lietuvoje jau nebestebina, ekspertų teigimu, šioje srityje jų vis dar per mažai. AB „Kelių priežiūra“ jau kelis metus iš eilės aktyviai inicijuoja įvairias inžinerinių specialybių populiarinimo, motyvacijos skatinimo, studentų  rėmimo bei esamų darbuotojų kompetencijų tobulinimo programas. Be to, bendrovė prie susisiekimo sektoriaus profesijų patrauklumo didinimo prisideda ir siūlydama papildomas naudas.

Pasak  AB „Kelių priežiūra“ Personalo ir administravimo departamento direktorės Linos Stasiulevičienės, šiuo metu esamiems ir būsimiems kelių priežiūros specialistams siūlomos naudos – ir studijų finansavimo galimybės, ir stipendijos jų metu bei kitos paskatos. Pastarosios prisideda prie specialistų įgūdžių ir žinių stiprinimo bei ateities darbuotojų pritraukimo.

Pastaraisiais metais tarp norinčių dirbti inžinierinį darbą – ir moterys. Viena tokių – kelių inžinerijos magistro studijų programoje VILNIUS TECH studijuojanti Dovilė Pupeikytė. Ji jau dvejus metus dirba inžiniere „Kelių priežiūros“ Jonavos kelių tarnyboje, taip prisidėdama prie Lietuvos kelių būklės gerinimo.

D. Pupeikytės teigimu, jau būdama 8 klasėje ji žinojo, kokį karjeros kelią nori pasirinkti. „Niekada nesilaikiau visuomenės keliamų standartų. Tuomet mokytojai išgirdę, kad noriu būti statybos inžiniere, kvietė persigalvoti, nes tai – ne „moteriška“ profesija. Įveikti visas dvejones padėjo šeima bei informacija viešojoje erdvėje. Artimieji visada palaikė mane ir mano sprendimus, o vėliau pamačiau, kad vis daugiau moterų jau pasiekė aukštų tikslų inžinerijos srityje. Todėl paklausiau savęs – kodėl aš negaliu būti viena iš jų?“, – teigia „Kelių priežiūros“ inžinierė.

Keisti darbo pobūdį gali tapti iššūkiu

Inžinerija – itin plati sritis, suteikianti galimybę studijuoti ir pažinti daug skirtingų krypčių. Dėl šios priežasties gali būti sunku pasirinkti sau tinkamiausią kryptį, arba pasirinkus – ją pakeisti. Pavyzdžiui, nepaisant to, kad pradžioje studijavo statybos inžineriją, Dovilės teigimu, vėliau ją sudomino kelių inžinerija. Baigus statybos inžinerijos bakalauro studijas, tai tapo nemenku iššūkiu.

„Šiuo metu ne tik dirbu AB „Kelių priežiūra“, bet ir studijuoju kelių inžinerijos magistrantūros studijų programoje VilniusTech ir džiaugiuosi, kad bendrovė prisideda prie mano mokymosi ne tik suteikdama galimybę derinti abi šias veiklas, bet ir papildomai skirdama stipendiją, kaip paskatinimą siekti savo tikslų“, – teigė pašnekovė.

AB „Kelių priežiūra“ Personalo ir administravimo departamento direktorė L. Stasiulevičienė teigia, kad vienas esminių aspektų – studijuojančiojo noras tobulėti ir siekti savo karjeros tikslų. „Atsižvelgdama į tai,  bendrovė vysto studentų rėmimo programas – finansuodama esamų ir potencialių darbuotojų studijas“ – apie „Kelių priežiūroje“ teikiamas naudas pasakojo L. Stasiulevičienė.

Svarbiausia – nebijoti klysti

Pasirinkti karjeros kryptį nepakanka – studijuoti, o neretu atveju tuo pat metu ir dirbti gali pareikalauti itin daug pastangų. Nepaisant to, galiausiai, pasiektas rezultatas bei įgytos žinios atperka net padarytas klaidas. Pasak Dovilės, dirbti tokį darbą, kokį iš tiesų mėgsti, jai buvo vienas iš labai svarbių tikslų. „Dabar mano darbas – rūpintis nuolatine kelių priežiūra, derinti defektinius aktus, tvarkyti draudiminius įvykius, skaičiuoti sąmatas. Taip pat tenka atlikti patrulines apžiūras, standartų stebėsenas ar stebėti kaip vyksta asfalto remonto darbai. Kartais, pavaduojant darbų vadovą, sudarinėju užduotis defektų šalinimo komandoms. Man tai atrodo prasminga, nes kasdien dirbame tam, kad užtikrintume saugias keliones visiems eismo dalyviams“, – apie savo darbą „Kelių priežiūroje“ pasakoja Dovilė.

Jos patarimas visoms moterims, kurios svarsto siekti karjeros inžinerijos srityje – nebijoti klysti, nes su klaidomis ateina ir įvairiapusė patirtis. „Taip pat nebijoti būti išskirtinei ar vienintelei moteriai komandoje, studijų grupėje. Inžinerija nėra tik skaičiavimai ar „sausas“ mokslas, tai įvairių programų, naujovių bei komunikabilumo reikalaujanti kryptis, kurioje nėra ribų tobulėjimui“, – teigė ji.

AB „Kelių priežiūra“ – bendrovė, kurioje dirba daugiau kaip 2 200 įvairių specialistų. „Kelių priežiūros“ padaliniai išsidėstę įvairiausiose Lietuvos vietovėse, tad darbo vietą galima rinktis iš beveik pusšimčio lokacijų. Be to, bendrovėje yra itin daug skirtingų pozicijų, o tai leidžia ne tik nuolat tobulėti, bet ir dirbti su aktyviai diegiamomis inovacijomis, pažinti naujausias kelių priežiūros technologijas.

Kaip teigia ekspertai, darbo rinkoje jau ilgą laiką pastebima itin konkurencinga aplinka, tad „Kelių priežiūra“ nuolat kuria patrauklias galimybes ir papildomas naudas esamiems ir būsimiems darbuotojams. Ne mažiau svarbu ir tai, kad be finansinių paskatų ir kitų karjeros galimybių, bendrovėje kasdien dirbama su strateginiu šalies turtu – valstybinės reikšmės keliais, todėl karjera šioje srityje itin prasminga.
 

Pranešimą parengė AB „Kelių priežiūra“ 

Galerija

Panašios naujienos

Kviečiame savanoriauti!
Kviečiame savanoriauti!
Kviečiame savanoriauti Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginiuose. Trumpalaikė savanorystė 2027 m. pirmąjį pusmetį Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai, todėl Vilniuje vyks aukšto lygio tarptautiniai renginiai. Europos Sąjungos valstybių narių ministrus, pareigūnus ir tarptautines delegacijas subursiantis Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai ieško pastiprinimo. Kviečiame motyvuotus studentus prisidėti prie renginių organizavimo ir logistikos užtikrinimo savanorystės pagrindu. Tikimės, kad: • esi ne jaunesnis (-ė) nei 18 metų (2027 m. sausio 1 d.); • gerai moki anglų kalbą (ne žemesniu nei B2 lygiu); • esi atsakingas (-a) ir iniciatyvus (-i); • domiesi tarptautiniais procesais ir renginių organizavimu bei nori tapti Lietuvos veidu tarptautiniuose renginiuose. Savanorių veiklos: • pagalba registracijos ir akreditacijos procesuose; • delegacijų informavimas ir nukreipimas; • renginių logistikos ir organizacinių procesų palaikymas. Įsitraukimo trukmė: 1–2 dienos bent penkiuose renginiuose (viso 17 renginių). Tai puiki galimybė įgyti tarptautinių renginių organizavimo patirties ir iš arti pamatyti, kaip vyksta vienas svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai etapų. Norinčius dalyvauti kviečiame pateikti gyvenimo aprašymą (CV), trumpą motyvacinį laišką ir aukštojo mokslo įstaigos rekomendacinį laišką el. paštu stud@vilniustech.lt iki 2026 m. rugsėjo 15 d. Ilgesnės trukmės įsitraukimas / praktika (savanorystės pagrindais) Siūlome atlikti praktiką organizuojant Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginius! Užsienio reikalų ministerija kviečia studentus prisidėti prie Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginių logistikos užtikrinimo 2027 m. sausio–birželio mėnesiais. Ką veiksi? • prisidėsi prie akreditacijos centro veiklos; • padėsi koordinuoti renginių logistiką; • dalyvausi delegacijų aptarnavimo procesuose; • prisidėsi prie komunikacijos ir organizacinių užduočių; • siūlysime praktiką atlikti savanorystės pagrindais. Tikimės, kad: • gerai moki anglų kalbą (B2 lygis); • esi atsakinga (-s) ir organizuota (-s); • gali įsipareigoti ilgesniam laikotarpiui; • turi savanorystės ar renginių organizavimo patirties (privalumas). Įsitraukimo laikotarpis: 2027 m. sausio–birželio mėn. Grafikas / datos gali būti derinamos bendru sutarimu. Studentams, kurių studijų programos numato praktiką, gali būti sudaryta galimybė šią savanorystės veiklą įskaityti kaip praktiką. Jei nori prisidėti prie vieno svarbiausių Lietuvos tarptautinių projektų ir įgyti vertingos profesinės patirties, kviečiame kandidatuoti pateikiant CV ir motyvacinį laišką el. paštu: stud@vilniustech.lt iki spalio 15 d.
Plačiau
Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą
Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą
Šiuolaikiniai inžineriniai sprendimai vis dažniau gimsta bendradarbiaujant skirtingų sričių specialistams. Universitetinė aplinka suteikia galimybę sujungti skirtingas kompetencijas ir kurti sprendimus, kurie vienos disciplinos ribose būtų sunkiai įgyvendinami. Toks bendradarbiavimas išryškėjo ir baigiamajame bakalauro darbe, kuriame VILNIUS TECH studentai Laura Venckutė (Elektronikos fakultetas) ir Abderrazak El Aamrani (Mechanikos fakultetas) sujungė elektronikos bei medicinos inžinerijos žinias, kurdami žmogaus judesių atpažinimo ir vertinimo sistemą. Projekto pradžioje Medicinos inžinerijos ir Elektronikos inžinerijos studijų programų studentai siekė išspręsti problemą, aktualią tiek sporto, tiek reabilitacijos srityse – trūksta prieinamų sistemų, galinčių automatiškai atpažinti ir įvertinti žmogaus atliekamus judesius ir suteikti momentinį grįžtamąjį ryšį. Kaip pažymi projekto autoriai, neteisingai atliekami judesiai gali sumažinti treniruočių efektyvumą ir padidinti traumų riziką reabilitacijos, sporto ar kasdienės veiklos metu. Būtent todėl buvo nuspręsta ieškoti technologinio sprendimo, kuris galėtų padėti objektyviai ir greitai įvertinti judesių kokybę. [caption id="attachment_120706" align="alignnone" width="2048"] Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą[/caption] Idėja kilo iš ankstesnių projektų ir studijų metu įgytos patirties, o svarbiu postūmiu tapo dėstytojų pasiūlyta bendradarbiavimo galimybė. Nuo pat pradžių buvo aišku, kad projektui reikės skirtingų sričių žinių – judesių analizė reikalauja ne tik techninės sistemos sukūrimo, bet ir gebėjimo apibrėžti prasmingus žmogaus judesių vertinimo kriterijus. Studentai projekte pritaikė skirtingas, tačiau neatsiejamas ir papildančias kompetencijas. Elektronikos inžinerijos studentė buvo atsakinga už kompiuterinę regą, įterptines sistemas ir sistemos integravimą, o medicinos inžinerijos studentas prisidėjo biomechanikos bei žmogaus judesių vertinimo žiniomis. Nors darbai buvo paskirstyti pagal kompetencijas, svarbiausi sprendimai buvo priimami kartu. Nuo pirminės koncepcijos iki veikiančios sistemos Pradiniame etape buvo planuojama sukurti sistemą, galinčią analizuoti platesnį judesių spektrą ir atlikti daugiau analizės funkcijų. Tačiau projekto eigoje teko atsižvelgti į techninius apribojimus, turimus aparatinius resursus ir baigiamojo darbo apimtį. Dėl šių priežasčių dalies idėjų buvo atsisakyta. Komandos nariai teigia, kad projekto metu nekilo didesnių nesutarimų. Sprendimai buvo priimami aptariant galimas alternatyvas, vertinant jų atitikimą projekto tikslams ir, kai buvo įmanoma, išbandant skirtingus metodus praktikoje. Kai techniniai reikalavimai nesutapdavo, buvo ieškoma sprendimo, kuris geriausiai atitiktų tiek projekto tikslus, tiek įgyvendinimo galimybes. Galutinis projekto rezultatas – žmogaus judesių atpažinimo ir grįžtamojo ryšio sistema, paremta kūno pozos nustatymo algoritmu, skirta krepšinio metimo analizei. Sistema realiuoju laiku aptinka žmogų, nustato jo kūno padėtį ir pagal biomechaninius kriterijus įvertina metimo techniką, o vėliau pateikia vartotojui grįžtamąjį ryšį. Tarpdiscipliniškumo vertė ir ateities galimybės Testavimo metu sistema veikė geriau nei tikėtasi – ji sėkmingai analizavo skirtingo ūgio naudotojų judesius ir išlaikė patikimą veikimą net iki 12 metrų atstumu. Studentų teigimu, lūkesčius pranoko ne tik techniniai rezultatai, bet ir pats bendradarbiavimo procesas. Jų nuomone, teoriškai tokį projektą būtų galima įgyvendinti ir vienos srities specialistui, tačiau praktiškai tai būtų sudėtinga ir neefektyvu. Projektas reikalavo tiek elektronikos žinių, tiek žmogaus judesių analizės supratimo. Be abiejų sričių kompetencijų būtų reikėję daug daugiau laiko skirti naujų temų studijavimui ir sprendimų paieškai. Ateityje studentai mato galimybių toliau plėtoti projektą gerinant sistemos stabilumą, optimizuojant resursų naudojimą, plečiant palaikomų judesių skaičių ir didinant judesių atpažinimo tikslumą. Nors jie dar nėra tikri, ar ateityje dirbs būtent šioje srityje, tikisi ir toliau gilinti žinias susijusiose technologijų ir inžinerijos kryptyse. Vadovų įžvalgos: tarpdiscipliniškumas kaip ateities inžinerijos pagrindas Baigiamojo darbo vadovai pabrėžia, kad projekto tema natūraliai reikalavo skirtingų disciplinų bendradarbiavimo. Tačiau didžiausia šio projekto vertė slypi ne tik sukurtame techniniame sprendime, bet ir studentų gebėjime efektyviai bendradarbiauti. Medicinos inžinerijos studijų programos dėstytoja prof. dr. Kristina Daunoravičienė pabrėžia, kad žmogaus kūno padėties atpažinimo ir vertinimo sistemos kūrimas apima tiek žmogaus judesio ir biomechanikos supratimą, tiek gebėjimą sukurti techninę sistemą, kuri galėtų surinkti, apdoroti ir pateikti informaciją vartotojui. „Skirtingų žinių ir kompetencijų poreikis nulėmė, kad tema tapo puikia terpe bendradarbiavimui tarp medicinos ir elektronikos inžinerijos studentų. Tokiuose projektuose gimsta ne tik techniniai sprendimai, bet ir gebėjimas suprasti kitų sričių logiką, apribojimus bei prioritetus“, – teigia prof. dr. K. Daunoravičienė. Nors projekto pradžioje studentai buvo nepažįstami ir atstovavo skirtingoms studijų kryptims, bendras tikslas greitai tapo pagrindu sėkmingam darbui. Vadovė pabrėžia, kad medicinos inžinerija į projektą atnešė žmogaus judesio vertinimo ir rezultatų interpretavimo perspektyvą, o elektronikos inžinerija – sistemų architektūros, prototipavimo ir optimizavimo žinias. Pasak prof. dr. K. Daunoravičienės, svarbiausias projekto rezultatas yra ne tik sukurtas prototipas ir jo išvesties palyginimas su „Xsens“ judesio analizės sistema gautais rezultatais. „Ne mažiau svarbios yra bendradarbiavimo, komunikacijos, pasitikėjimo, iniciatyvos ir gebėjimo mokytis vienam iš kito kompetencijos. Būtent jos leidžia geroms idėjoms virsti realiai veikiančiais sprendimais“, – įsitikinusi profesorė. Elektronikos fakulteto dėstytojas doc. dr. Vytautas Abromavičius taip pat atkreipia dėmesį, kad kad dirbtinio intelekto eroje vis didesnę reikšmę įgauna ne tik techninės kompetencijos, bet būtina ir aiški komunikacija, gebėjimas suprasti skirtingų sričių specialistus ir kartu siekti bendro tikslo. „Šis baigiamasis darbas parodė, kad mūsų studentai puikiai bendravo tarpusavyje, gebėjo specifinius ir profesinius terminus perteikti paprasta, suprantama kalba. Toks tarpusavio supratimas leido efektyviai sujungti skirtingų disciplinų žinias į puikų rezultatą“, – sako doc. dr. V. Abromavičius. Jo teigimu, tarpdisciplininių projektų poreikis šiuolaikinėje inžinerijoje nuolat auga. Kiekvienas realus rinkai kuriamas projektas susideda iš daugelio dedamųjų, todėl platesnis problemos suvokimas užtikrina geresnį produkto pritaikomumą ir galutinį užbaigtumą.
Plačiau