Stojantiesiems

Nacionaliniuose architektūros apdovanojimuose įvertinti VILNIUS TECH bendruomenės narių darbai

Liepos 1, 2025
Panevėžyje, Juozo Miltinio dramos teatre įvyko Nacionalinių architektūros apdovanojimų (NAA) 2025 ceremonija, kurios metu pagerbti geriausi architektūriniai kūriniai Lietuvoje. Tarp nugalėtojų – ir VILNIUS TECH Architektūros fakulteto (AF) dėstytojų bei alumnų pavardės.
 
Iš 125 paraiškų vertinimo komisija atrinko ir įvertino 9 kategorijų laimėtojus – nuo gyvenamųjų namų iki urbanistinių projektų, nuo teorinės sklaidos iki tvarių inovacijų. Didysis prizas šiais metais yra skirtas „Stasys Museum“ – Panevėžio mieste įgyvendintam meno muziejui. Ceremonijoje dalyvavęs aplinkos ministras Povilas Poderskis pabrėžė architektūros strateginę svarbą valstybės ateičiai: „Gražiausi Lietuvos pastatai dar tik bus pastatyti. Jie gimsta ne vien iš brėžinių, bet ir iš laisvės kurti. Tai – niekada nesustojantis procesas. Šiandien, kai globalizuoti miestai tampa vis labiau vienodi, Lietuvos architektai turi laisvai kurti, o ne būti stabdomi biurokratinių gniaužtų. Jei norime išskirtinės ateities, turime leisti jai būti suprojektuotai. Džiugu, kad galime turėti tokią architektūrinę šventę, – Nacionalinius architektūros apdovanojimus.“ 
 
Dėmesio centre – viešųjų užsakovų kokybiška architektūra 
 
Apdovanojimų vertinimo komisijos pirmininkas doc. dr. Liutauras Nekrošius, architektas, VILNIUS TECH docentas ir humanitarinių mokslų daktaras, pastebėjo ryškų poslinkį viešojo sektoriaus indėlyje į architektūros kokybę: „Kandidatų į Nacionalinius architektūros apdovanojimus įvairovė ir dinamika atspindi procesus vykstančius mūsų šalies statybos rinkoje. Daug statome gyvenamojo būsto, kaip niekada iki šiol, daug atnaujiname ir įrengiame naujai visuomeninių miestų erdvių. Tačiau galėtume būti aktyvesni įgyvendindami tvarumo inovacijas, pritaikydami esamus pastatus naujoms reikmėms, gaivindami paveldą.“  
 
Anot jo, šiemet net 6 autoriai, sukurti valstybės ar savivaldybių užsakymu, viena iniciatyva – visuomeninė, dalinai finansuota valstybės, ir tik 2 objektai – komerciniai. „Didysis prizas atiteko architektams, sukūrusiems Panevėžio miesto savivaldybės muziejaus pastatą. Tai, manau, turėtų tapti labai svarbia žinia kitiems viešojo sektoriaus sprendimų priėmėjams, kad į aukštos kokybės architektūrą investuoti verta ir reikia. Stasys Museum svarbus tuo, kad tampa lietuvišku Bilbao efekto atitikmeniu – jo sėkmė, atrodytų, kelia grandininę miesto kultūrinio atgimimo reakciją“, – teigė L. Nekrošius. 
 
2025 m. Nacionalinių architektūros apdovanojimų laureatai 
 
Geriausiu gyvenamosios architektūros kūriniu išrinktas Architektų biuro „G. Natkevičius ir partneriai“ projektas – Daugiabutis gyvenamasis namas, V. Putvinskio gatvėje, Kaune (architektai Lukas Lebednykas, Monika Bartkutė, Adomas Rimšelis, Gintautas Natkevičius). Laureatai apdovanojimą pelnė už šiuolaikinės architektūros kalba interpetuotą kūrinį, konceptualiai įprasminantį miesto istorinę tapatybę ir išreiškiantį pagarbą Kauno modernizmui.   
 
Geriausiu kultūrinės ir socialinės architektūros kūriniu pripažintas Panevėžio šiuolaikinio meno muziejus „Stasys Museum“, kurį projektavo architektų studija „IMPLMNT architects“ (architektai Greta Brimė, Aurimas Syrusas, Viktoras Gricius, Eglė Gečaitė, Ieva Sirijatavičiūtė, Aurelija Kniukštaitė, Kotryna Bajorinaitė, Jonė Virbickaitė, Ričardas Bertašius). Apdovanojimas įteiktas už architektų ir menininko Stasio Eidrigevičiaus kolegialų kūrinį.   
 
Geriausio komercinės architektūros kūrinio apdovanojimą pelnė A klasės verslo centras „Artery“, įsikūręs Vilniuje. Architektų studijai „Studio Libeskind ir ARCHINOVA“ (architektai Daliel Libeskind, Yama Karim, Michael Ashley; Archinova – Aleksandras Gvildys, Antanas Gvildys, Donatas Žvirblis, Andrius Sinius, Jovita Saveikė, Aušra Gvildienė) įteiktas apdovanojimas už kontekstualų, kokybiškai išpildytą komercinės architektūros objektą, atsiradusį tarptautinio konkurso dėka.   
Geriausia viešąja erdve paskelbtas Panevėžio Skaistakalnio parkas, kuris regeneruoja daugiasluoksnę socialinę ir kultūrinę jungtį deformuotoje miesto struktūroje. Jį projektavo architektų studija „PUPA / Life Over Space“ (architektai Tadas Jonauskis, Justina Muliuolytė, Ignas Račkauskas, Lukas Kulikauskas, Augustas Makrickas, Linas Ūsas, Ramunė Baniulienė). 
 
Kategorijos „Tvarios inovacijos architektūroje“ apdovanojimas skirtas keliaujančioms architektūros dirbtuvėms. Apdovanojimas įteiktas Architektūros fondui už jaunosios kartos  architektūrinį ugdymą regionuose ir vietos bendruomenių įgalinimą. Keliaujančias dirbtuves sudarantys projektai: laisvalaikio erdvė „Ančių sala“; linksmybių, žaidimų ir poilsio erdvė „Ritam Ritę“, Paežeriuose; poilsio ir laisvalaikio erdvė „Peizažo langas“, Kyviškėse; privati vaikų erdvė ir medinis lauko baldas, Rudausiuose; „Tarzanka“, Pabradėje; Terasa aplink aštuoniakamienę liepą, Beižionyse; Tribūna, Narteikiuose. 
 
Geriausia konversija komisija pripažino Kauno technologijų universiteto laboratorijų centrą „M-Lab“. Apdovanojimas įteiktas architektų studijai „G.Janulytės-Bernotienės studija“ (architektės Guoda Zykuvienė, Rimantė Lydytė, Gražina Janulytė-Bernotienė) už pagarbią reikšmingo modernistinio urbanistinio komplekso taškinę transformaciją, skatinančią pažangų universiteto infrastruktūros atsinaujinimą.
 
Geriausio kultūros paveldo objekto atnaujinimo apdovanojimą už Lietuvos istorijai reikšmingo objekto sugrąžinimą ir šiuolaikišką pritaikymą pelnė „Projektavimo ir restauravimo institutas“ už įgyvendintą Sapiegų rūmų, esančių L. Sapiegos g., Vilniuje, kapitalinį remontą. Projektą įgyvendino architektai Evaldas Purlys, Gražina Kirdeikienė, Saulutė Domanskienė, Nijolė Kazakevičiūtė, Audronė Lainauskaitė, Marija Nemunienė. Asta Meškauskienė, Giedrė Filipavičienė, Daina Vanagaitė-Garbanovienė, Elena Kazlauskaitė. Informacinės erdvės ir rūbinės projektą įgyvendino architektai iš „Processoffice“ studijos: Vytautas Biekša, Rokas Kilčiauskas, Dovilė Van Haeperen, Martynas Brimas, Dorotėja Žiugždaitė. 
 
Geriausio urbanistikos kūrinio kategorijoje triumfavo projektas – Kauno krantinių atgimimas. Apdovanojimas įteiktas VILNIUS TECH Urbanistikos katedros architektėms Daliai Dijokienei ir Inesai Alistratovaitei-Kurtinaitienei už moksliniais duomenimis grįstą studiją padėsiančią architektūrinėmis priemonėmis sukurti miesto ir upės santykį.    
 
Kategorijos „Už architektūros teoriją ir sklaidą“ apdovanojimas skirtas monografijai „Jonas Mulokas. Architektūrinio identiteto paieškos globaliame pasaulyje“. Apdovanojimas įteiktas knygos autoriams Vaidui Petruliui, Brigitai Tranavičiūtei, Pauliui Tautvydui Laurinaičiui už aukštos kokybės architektūros istorijos tyrimą grąžinantį išeivijos architektų kūrybą į tėvynę.    
 
Pagrindinis Didysis prizas už architektūrą paskatinusią miesto kultūrinį atgimimą įteiktas Panevėžio šiuolaikinio meno muziejus „Stasys Museum“, kurį projektavo architektų studija „IMPLMNT architects“.  
 
Apie apdovanojimus 
 
Nacionaliniai architektūros apdovanojimai – tai valstybinė iniciatyva, pradėta 2023 metais, kurios tikslas – nuosekliai stiprinti architektūros vertinimo kultūrą Lietuvoje, skatinti viešą ir profesionalią diskusiją apie architektūros reikšmę visuomenėje, atkreipti dėmesį į kokybiškos aplinkos kūrėjus bei aktualizuoti architektūrą kaip viešąjį interesą atliepiančią sritį. 
 
Šie apdovanojimai siekia matomumo ne tik profesinėje bendruomenėje, bet ir plačiojoje visuomenėje – kviesdami vertinti architektūros indėlį į miestų ir regionų tapatybę, aplinkos tvarumą, viešųjų erdvių kokybę, kultūrinę atmintį ir ateities viziją. 
Iniciatyvą įgyvendina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Vertinimo procesas grįstas profesionalumu, skaidrumu ir įtrauktimi – vertinimo komisiją kasmet sudaro įvairių sričių ekspertai, kurie analizuoja pateiktus darbus pagal kriterijus, atspindinčius aktualiausias architektūros raidos kryptis.
 
Daugiau informacijos Nacionalinių architektūros apdovanojimų interneto puslapyje https://naapdovanojimai.lt.  
Orginalus naujienos šaltinis: LR Aplinkos ministerija

 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Biofiltracijos medžiagų tyrimai ir taikymas šalinant iš biodujų sieros vandenilį“ („Research and application of biofiltration materials in the purification of biogas from hydrogen sulfide“), kurią parengė doktorantas Kamyab Mohammadi. Disertacija rengta 2022–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – doc. dr. Rasa Vaiškūnaitė. Disertacija ginama viešame Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 15 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Disertacijoje analizuojamas sieros vandenilio (H₂S) pašalinimas iš biodujų, taikant biofiltracijos metodą. Darbe sprendžiama viena pagrindinių biodujų panaudojimo problemų – efektyvus H₂S šalinimas, kadangi ši medžiaga yra toksiška, korozinė ir reikšmingai mažina biodujų energetinių sistemų eksploatacinį efektyvumą bei jų tarnavimo laiką. Pagrindinis tyrimo objektas – sieros vandeniliui šalinti iš biodujų skirtos biofiltracijos medžiagos: iš nuotekų dumblo pagamintos bioanglys, akytojo lengvojo betono (CLC) atliekos ir putų poliuretanas (PUF). Pagrindinis disertacijos tikslas – didinti sieros vandenilio šalinimo iš biodujų efektyvumą ir biofiltro veikimo stabilumą, biofiltracijos procese taikant fiziškai ir chemiškai modifikuotas bei nemodifikuotas atliekų kilmės medžiagas. Darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, metodikos ir rezultatų skyriai, bendrosios išvados ir rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje pateikiama tiriamoji darbo problema, aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Pirmajame skyriuje apžvelgiamos sieros vandenilio šalinimo iš biodujų biotechnologijos, daugiausia dėmesio skiriant biofiltracijos mechanizmams, biofiltrų užpildų savybėms ir pagrindiniams proceso efektyvumą lemiantiems veiksniams. Antrajame skyriuje aprašomos eksperimentinių tyrimų metodikos, skirtos biofiltracijos medžiagoms parinkti, jų fizikinėms ir cheminėms savybėms, adsorbcinėms charakteristikoms nustatyti, mikroorganizmų inokuliacijai ir auginimui, taip pat sieros vandenilio šalinimo efektyvumui vertinti ir biofiltracijos procesui matematiškai modeliuoti. Trečiajame skyriuje pateikiami inovatyvių filtravimo medžiagų teorinių ir eksperimentinių tyrimų rezultatai, atskleidžiantys šių medžiagų savybių ir modifikacijos ryšį su mikroorganizmų įsitvirtinimu, bioplėvelės formavimusi ir filtro efektyvumu šalinant sieros vandenilį, taip pat palyginami eksperimentiniai duomenys su matematinio modeliavimo rezultatais. Disertacijos tema yra atspausdinti 8 moksliniai straipsniai: du – Web of Science duomenų bazės leidiniuose, turinčiuose citavimo rodiklį, vienas – Web of Science duomenų bazės leidinyje, neturinčiame citavimo rodiklio, keturi – kitose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose, vienas tik Scopus duomenų bazėje referuojamame konferencijų darbų leidinyje. Disertacijos tema perskaityti 7 pranešimai Lietuvos ir kitų šalių konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau