Stojantiesiems

Nauja daktaro disertacija

Spalio 11, 2021

VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija anglų kalba tema „Improvement of intelligent methods for pedestrian detection in far-infrared radiation images“, kurią parengė VILNIUS TECH Elektronikos fakulteto doktorantas Paulius Tumas. Disertacija rengta 2016–2021 metais, vadovas – prof. dr. Artūras Serackis.

„Each year, over 1.35 million lives are tragically lost on roads, according to The World Health Organization (WHO). Even though the European Union (EU) has the safest roads in the world, 221 people are being killed on roads every day, thousands more are injured or disabled, with long-lasting effects. Each year EU introduces new safety measures in cars, lorries, and buses for advanced driver assistance systems (ADAS) to prevent accidents. One of the primary functions of ADAS systems is pedestrian detection based on intelligent systems. The recent development of convolutional neural network (CNN) based detectors has proven excellent results in object detection. However, not many studies have been performed with a low resolution far-infrared spectrum images. Since CNN based object detection training requires many images, a new FIR domain dataset is introduced captured during severe weather conditions called ZUT-FIR-ADAS (ZUT). This dataset is the second biggest open-access FIR dataset containing Controller Area Network (CAN) bus data synchronized with the FIR images. Then state of the art YOLO (You Only Look Once) detector is modified and trained on this newly introduced dataset, reaching 89.1 mAP (mean Average Precision). However, the dataset and detectors comparison revealed that DNN detectors tend to adapt to specific conditions and features from captured images and do not work accurately when different dataset images are provided. For this reason, ZUT and SCUT (the biggest open access FIR domain dataset) datasets were merged, and two parallel experiments were done.“

Disertacijos pavadinimas lietuvių kalba: „Intelektualiųjų metodų pėstiesiems aptikti tolimosios infraraudonosios spinduliuotės vaizduose tobulinimas“.

„Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), per metus, pasaulio keliuose tragiškai praranda gyvybę daugiau nei 1,35 milijono žmonių. Nors Europos Sąjungoje (ES) yra saugiausi keliai pasaulyje, kasdien keliuose žūva 221 žmogus, tūkstančiai suluošinami arba tampa neįgalūs, sukeliamos ilgalaikės pasėkmes. Kasmet diegiamos naujos lengvųjų automobilių, sunkvežimių ir autobusų saugos technologijos, skirtos pažangioms vairuotojo pagalbos sistemoms, siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų. Viena pagrindinių vairuotojo pagalbos sistemų funkcijų yra pėsčiųjų aptikimas, grįstas intelektualiaisiais metodais. Neseniai sukurti aptiktuvai, grįsti sąsūkos dirbtinių neuronų tinklais (SDNT), parodė puikius objektų aptikimo rezultatus. Tačiau atlikta nedaug tyrimų su mažos raiškos tolimojo infraraudonųjų spindulių (TIS) spektro vaizdais. Kadangi SDNT pagrįstam objektų aptikimo mokymui reikalinga daugybė vaizdų, paruoštas naujas TIS domenų rinkinys, surinktas blogomis oro sąlygomis ir pavadintas ZUT-FIR-ADAS (ZUT). Šis rinkinys yra antras pagal dydį atviros prieigos TIS duomenų rinkinys, kuriame papildomai pateikti automobilio CAN magistralės duomenys, sinchronizuoti su TIS kameros vaizdais. Atrinkti moderniausių struktūrų aptiktuvai buvo modifikuojami ir mokomi naudojant šį naujai pristatytą duomenų rinkinį. Pavyko pasiekti 89,1 % vidutinį atpažinimo tikslumą, didesnį nei naudojant altenatyvius, nemodifikuotų struktūrų aptiktuvus. Analizuojant sąsajas tarp pavyzdžių sąvybių ir aptiktuvo atpažinimo rezultatų paaiškėjo, kad SDNT aptiktuvai linkę prisitaikyti prie vaizdų, surinktų vienodomis oro sąlygomis ir nebeveikia taip tiksliai, kai testuojama ant skirtingomis oro sąlygomis duomenų rinkinių. Dėl šios priežasties ZUT ir SCUT duomenų rinkiniai buvo sujungti į vieną ir atlikti du eksperimentiniai tyrimai.“

Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualioje bibliotekoje.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Mašininio mokymo metodų tyrimas ir taikymas migrenos priepuoliui prognozuoti“ („Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction“), kurią parengė doktorantė Viroslava Kapustynska. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Šarūnas Paulikas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
Projekto vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Aleksandras Chlebnikovas 2026 m. birželio 1–5 d. dalyvavo 15-oje tarptautinėje konferencijoje „Oro kokybė, Mokslas ir taikymas" Prahoje, Čekijoje, kur pristatė pranešimą „Transformation of nanoparticle content in a gas stream under the influence of a low-voltage pulsed electric field“. Konferencija vyko pirmaujančiame šalies Karolio universitete, kuris įeina į geriausių 300 pasaulio universitetų sąrašą. Vizito metu susipažinta su Matematikos ir fizikos fakulteto technine baze, bendrauta su administracija ir pasidalinta patirtimi su mokslininkais ir įmonių atstovais. Projekto tema pristatytas pranešimas sulaukė daug susidomėjimo oro kokybės gerinimo kontekste, tyrimų plėtros ir inovacijos diegimo klausimais. Su konferencijos dalyviais aptartos nagrinėjamos projekto temos potencialas, planuojamas būsimas bendradarbiavimas. Dalyvavimas konferencijoje suteikė platų Projekto viešinimą, praplėtė naujom idėjom vykdomas plėtros kryptis ir leido perteikti informaciją suinteresuotiems asmenims iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Kelionė buvo finansuota projekto lėšomis, o konferencijoje oficialiai pristatyti ir aptarti projekto rezultatai, kurie bus integruoti į artimiausius tyrimų etapus. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-MIP-24-88].
Plačiau