Stojantiesiems

Nauja daktaro disertacija

Gegužės 10, 2024
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija tema „Hibridinių meandrinių struktūrų dažninių charakteristikų tyrimas“ („Investigation of frequency characteristics of hybrid meander structures“), kurią parengė VILNIUS TECH doktorantė Diana Belova-Plonienė. Disertacija rengta 2019–2024 metais, vadovas doc. dr. Andrius Katkevičius.

Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2024 m. gegužės 10 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto SRA-I posėdžių salėje.

Disertacijoje sprendžiama hibridinių meandrinių struktūrų miniatiūrizavimo, ieškant tobulesnių konstrukcijų, bei modeliavimo metodų tobulinimo, taikant dirbtinių neuronų tinklus, problema. Disertacijos tikslas – sukurti ir tobulinti hibridines meandrines struktūras bei ištirti jų analizės metodus, siekiant atskleisti hibridinių struktūrų ypatumus ir jų automatizuoto projektavimo galimybes. Darbo uždaviniai: sukurti bei pagaminti hibridines meandrines struktūras su papildomais ekranais bei daugiasluoksnę meandrinę struktūrą ir ištirti papildomų ekranų ir jų skirtingų įžeminimo padėčių bei papildomų sluoksnių įtaką struktūrų dažninėms charakteristikoms; sukurti meandrinių struktūrų duomenų rinkinį, sudarytą iš meandrinės struktūros geometrinių matmenų, atitinkamų dažninių charakteristikų ir meandrinės struktūros vaizdų iš viršaus; sukurti meandrinių struktūrų dažninių charakteristikų prognozavimo metodą, taikant dirbtinių neuronų tinklus, ir ištirti skirtingų neuronų tinklų bei jų konfigūracijų įtaką prognozavimo tikslumui. Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, bendrosios išvados, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai bei santrauka anglų kalba. Įvade aptariama tiriamoji problema ir darbo aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas darbo tikslas bei uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, darbo rezultatų praktinė reikšmė bei ginamieji teiginiai, pateikiama darbo rezultatų aprobavimo informacija. Pirmasis skyrius skirtas literatūros apžvalgai. Jame pateikta meandrinių ir hibridinių meandrinių struktūrų apžvalga, projektavimo galimybės ir tyrimo metodai. Skyriaus pabaigoje formuluojamos išvados ir tikslinami disertacijos uždaviniai. Antrajame skyriuje sudaromos meandrinės struktūros su skirtingų formų jungiamaisiais laidininkais, hibridinės meandrinės struktūros, hibridinės meandrinės struktūros su papildomais ekranais ir daugiasluoksnės meandrinės struktūros bei pateikiami jų tyrimo rezultatai. Trečiajame skyriuje pateikiami hibridinių ir daugiasluoksnių meandrinių struktūrų eksperimentinio tyrimo rezultatai, kurie patvirtina antrajame skyriuje gautus kompiuterinio modeliavimo rezultatus, bei atlikti tyrimai apie dirbtinių neuronų tinklų praktinį taikymą dažninėms meandrinių struktūrų charakteristikoms prognozuoti. Disertacijos tema paskelbti 6 straipsniai: 3 – mokslo žurnaluose, kurie įtraukti į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę, 3 – recenzuojamuose tarptautinių konferencijų straipsnių rinkiniuose. Disertacijos tema perskaityti 8 pranešimai Lietuvos bei kitų šalių konferencijose.

Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH virtualiojoje bibliotekoje.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau