Stojantiesiems

Nauja daktaro disertacija

Birželio 6, 2025

VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija, tema „Plieninių rėmų plonasienių elementų skerspjūvių optimizacija“, kurią parengė doktorantas Mantas Stulpinas. Disertacija rengta 2019–2025 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Alfonsas Daniūnas. 

Disertacija ginama viešame Statybos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2025 m. birželio 6 d. 13 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje.

Disertacijoje nagrinėjamos plieninės plonasienės konstrukcijos, jų skaičiavimo ir optimizavimo metodai. Gniuždymo ir gniuždymo-lenkimo jėgų veikiamų plieninių plonasienių konstrukcinių elementų laikomąją galią apriboja skirtingos klupumo formos. Vietinio klupumo forma pasireiškia plonasienėse konstrukcijose. Efektyvesni yra plonasieniai skerspjūviai su vidinėmis arba kraštinėmis sąstandomis, kurios padidina skerspjūvio plokščiųjų dalių atsparumą vietiniam klupumui. Skerspjūvio sąstandose pasireiškia iškreipiamojo klupumo moda. Galiausiai konstrukcijos yra veikiamos bendrojo klupumo. Dėl to optimalaus plonasienės konstrukcijos skerspjūvio parinkimas yra sudėtingas procesas. Formuojamas pagrindinis disertacijos tikslas – optimizuoti plienines plonasienes konstrukcijas ir jų skerspjūvius. Disertacijos tikslui įgyvendinti tiriamos plonasienių skerspjūvių sudarymo galimybės, skaičiavimo ir optimizavimo metodai. Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, rezultatų apibendrinimas, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje aptariama tiriamoji problema, darbo aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas darbo tikslas bei uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, darbo rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Įvado pabaigoje pristatomos disertacijos tema autoriaus paskelbtos publikacijos ir pranešimai konferencijose, disertacijos struktūra. Pirmasis skyrius skirtas literatūros apžvalgai. Jame pateikti plieninių plonasienių konstrukcijų skaičiavimo metodai. Pateikiami plieniniai plonasieniai sudėtiniai skerspjūviai ir jų sudarymo būdai, apžvelgiami skerspjūvių optimizavimo tyrimai bei optimizavimo metodai. Pateikiami tyrinėti portalinių rėmų plieniniai plonasieniai skerspjūviai. Skyriaus pabaigoje formuluojamos išvados ir tikslinami disertacijos uždaviniai. Antrajame skyriuje pateikta plieninių plonasienių konstrukcijų skerspjūvio optimizacijos uždavinio formuluotė. Siekiant analizuoti liaunesnes optimalias skerspjūvio formas, sudaroma ir patikrinama alternatyvi plieninių plonasienių plokščiųjų skerspjūvio dalių su sąstandomis skaičiavimo metodika. Trečiajame skyriuje sprendžiami kolonų ir portalinio rėmo elementų skerspjūvių optimizacijos uždaviniai. Pasiūlomi uždaro tipo plonasieniai skerspjūviai portalinio rėmo elementams, kurie yra efektyvesni už atviro tipo skerspjūvius, pasiūlomas portalinio rėmo mazgų su optimaliais skerspjūviais sprendimo būdas. Disertacijos tema paskelbti 5 straipsniai: du – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Web of Science duomenų bazę, vienas – tarptautinėje duomenų bazėje referuojamame leidinyje, du – tarptautinių konferencijų darbų leidiniuose.
 
Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Benziną ir dujų mišinius naudojančio hibridinio automobilio variklio efektyvumo tyrimas“, kurią parengė doktorantas Tadas Vipartas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Alfredas Rimkus. Disertacija ginama viešame Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 12 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas alternatyviųjų degalų (gamtinių dujų ir vandenilio) naudojimas, siekiant padidinti kibirkštinio uždegimo variklio efektyvumą. Nustatytas ir įvertintas skirtingų degalų bei variklio valdymo algoritmų poveikis degimo procesui, energiniams ir ekologiniams rodikliams, analizuojant kylančius technologinius apribojimus, susijusius su hibridine mišriąja (nuosekliąja-lygiagrečiąja) pavara. Disertacijoje atlikta mokslinės literatūros apžvalga, kurioje analizuojamos vidaus degimo variklių tobulinimo kryptys, dujinių degalų savybės ir jų panaudojimo iššūkiai bei automobilių hibridinių pavarų veikimo principai. Stendiniais bandymais ištirtas vėlyvo įsiurbimo vožtuvų uždarymo momento poveikis varikliui, veikiančiam gamtinėmis dujomis, ir vandenilio priedų poveikis degimo bei detonacijos valdymo procesams. Skaitinė variklio degimo proceso analizė atlikta naudojant AVL BOOST™ programinę įrangą, hibridinio automobilio energiniai ir ekologiniai rodikliai įvertinti atlikus eksperimentinius tyrimus ir skaitinį modeliavimą AVL CRUISE™ programoje. Disertacijoje gauti šie svarbiausi rezultatai: vėlinant įsiurbimo vožtuvų uždarymo momentą, padidėja efektyvusis naudingumo koeficientas ir NOx emisijos bei sumažėja anglies dvideginio emisijos varikliui, veikiant gamtinėmis dujomis. Nustatyta, kad vandenilio priedas degaluose pagerina variklio energinius rodiklius, tačiau padidina azoto emisijas ir detonacinio degimo riziką, kuri efektyviai valdoma vėlinant uždegimo paskubos kampą. Skaitinio modeliavimo rezultatai patvirtina, kad šie dėsningumai išlieka taikant pasaulinį suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymų ciklą: naudojant vandenilį sumažėja degalų sąnaudos ir anglies dvideginio emisijos, padidėja azoto oksidų emisijos. Disertacijos rezultatai atskleidžia technologijų potencialą ir jų taikymo strategijas. Gauti duomenys gali būti pritaikyti kuriant ir parenkant pažangius variklių valdymo algoritmus bei formuojant technologiškai pagrįstus aplinkosaugos standartus. Disertacijos tema paskelbti 9 moksliniai straipsniai: 6 – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę su citavimo rodikliu; 1 – mokslo žurnale, įtrauktame į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę, neturinčiame citavimo rodiklio; 1 – Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazės Conference Proceedings Citation Index referuojamame konferencijų darbų leidinyje; 1 – recenzuojamame konferencijų darbų leidinyje, nereferuojamame tarptautinėse duomenų bazėse. Disertacijoje atliktų tyrimų rezultatai buvo paskelbti 3 mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir Lenkijoje. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau